Apsinuodijimas maistu – viena dažniausių sveikatos problemų, pasireiškianti pykinimu, vėmimu, viduriavimu, pilvo spazmais ir bendru silpnumu. Dažniausiai jį sukelia bakterijos, virusai ar toksinai, patekę į organizmą per užterštą ar netinkamai laikytą maistą.
Tinkama mityba po apsinuodijimo yra itin svarbi, nes padeda atkurti prarastus skysčius, mineralus bei tausoti jautrią virškinimo sistemą.
- Pirmosios valandos – svarbiausia gerti daug skysčių, vengti kieto maisto.
- Lengvai virškinamas maistas – ryžiai, skrudinta duona, virtos bulvės, bananai.
- Venkite – riebaus, aštraus, saldaus maisto, kavos ir alkoholio.
- Palaipsniui grįžkite prie įprastos mitybos, klausydami savo organizmo.
- Pasitarkite su gydytoju, jei simptomai nepraeina per 2–3 dienas ar pasireiškia dehidratacija.
Pirmieji mitybos žingsniai po apsinuodijimo
Po apsinuodijimo maistu virškinimo sistema tampa ypač jautri. Organizmas stengiasi pašalinti toksinus, todėl pirmiausia svarbu atkurti skysčių pusiausvyrą ir leisti skrandžiui pailsėti.
Pirmąsias valandas dažniausiai rekomenduojama vengti kieto maisto. Vietoje to reikia gerti daug skysčių – vandenį mažais gurkšneliais, nesaldintą ramunėlių ar mėtų arbatą, rehidratacijos tirpalus, padedančius atstatyti prarastus elektrolitus. Jei geriama per daug vienu kartu, gali atsinaujinti pykinimas, todėl svarbu gerti dažnai, bet po truputį.
Praėjus 6–12 valandų nuo paskutinio vėmimo, jei atsiranda apetitas, galima pradėti nuo labai lengvai virškinamo maisto: keli šaukštai virtų ryžių, skrudintos duonos riekė, banano gabalėlis ar skaidrus vištienos sultinys be prieskonių. Tai padeda skrandžiui palaipsniui priprasti prie maisto, neapkraunant jo per daug.
„Po apsinuodijimo maistu žarnynas būna itin jautrus, todėl reikia pradėti nuo paprastų, mažai skaidulų turinčių produktų. Tai padeda virškinimui atsistatyti be papildomo streso.“
– dr. William Schaffner, infekcinių ligų specialistas, Vanderbilt universitetas, JAV
Rekomenduojami maisto produktai sveikstant
Kai ūmūs simptomai aprimsta, labai svarbu rinktis tokius produktus, kurie neapkrautų virškinimo sistemos ir kartu padėtų atkurti organizmo pusiausvyrą.
Dažniausiai gydytojai rekomenduoja vadinamąją BRAT dietą (bananai, ryžiai, obuolių tyrelė, skrudinta duona). Tai produktai, kurie yra lengvai virškinami, nedirgina skrandžio gleivinės ir neskatina papildomo rūgšties išsiskyrimo.
Prie jų taip pat galima pridėti:
- virtas bulves be prieskonių,
- skaidrų vištienos ar daržovių sultinį,
- liesą virtą vištieną ar kalakutieną,
- garuose virtas morkas ar cukinijas,
- natūralų jogurtą be priedų (probiotikai padeda atstatyti žarnyno mikroflorą).
Svarbu, kad maistas būtų valgomas mažomis porcijomis kelis kartus per dieną. Geriau dažniau ir po truputį, nei vieną kartą daugiau – taip sumažinama virškinimo apkrova.
„Mityba po apsinuodijimo turėtų būti pagrįsta nuoseklumu. Skubus grįžimas prie įprasto, riebaus ar aštraus maisto gali sukelti simptomų atsinaujinimą.“
– dr. David Katz, prevencinės medicinos specialistas, JAV
Kokio maisto vengti sveikstant
Po apsinuodijimo maistu virškinimo sistema būna sudirginta, todėl kai kurie produktai gali tik pabloginti savijautą arba prailginti sveikimo procesą.
Visų pirma reikėtų vengti:
- Riebaus ir kepto maisto – jis sunkiai virškinamas ir gali skatinti pykinimą.
- Aštrių prieskonių ir rūgščių produktų (citrusinių vaisių, pomidorų, acto) – jie dirgina skrandžio gleivinę.
- Saldumynų ir gazuotų gėrimų – cukrus skatina žarnyno fermentaciją, o gazuotas vanduo ar limonadas didina pilvo pūtimą.
- Kavos, stiprios arbatos ir alkoholio – šie gėrimai dirgina skrandį ir dehidratuoja.
- Pieno produktų su laktoze – bent pirmomis dienomis jų geriau vengti, nes apsinuodijimas gali laikinai sumažinti organizmo gebėjimą virškinti pieno cukrų.
Tinkamiausias pasirinkimas sveikimo laikotarpiu yra paprastas, švelnus ir šiek tiek „nuobodus“ maistas. Tik tada, kai skrandis visiškai atsigauna, galima po truputį grįžti prie įvairesnio raciono.
„Žmonės dažnai nori kuo greičiau grįžti prie įprastos mitybos, tačiau skubėjimas dažnai baigiasi tuo, kad simptomai grįžta. Pirmosiomis dienomis svarbu rinktis paprastumą.“
– dr. Michael F. Picco, gastroenterologas, Mayo klinika, JAV
Skysčių ir elektrolitų svarba
Apsinuodijimo maistu metu organizmas netenka daug skysčių dėl vėmimo ir viduriavimo. Šis procesas gali greitai sukelti dehidrataciją, ypač vaikams ir vyresnio amžiaus žmonėms. Todėl pagrindinis sveikimo tikslas – nuolat atkurti vandens bei elektrolitų balansą.
Ką gerti?
- Paprastą vandenį mažais gurkšneliais.
- Nesaldintą žolelių arbatą (ramunėlių, mėtų).
- Rehidratacijos tirpalus (ORS), kurių sudėtyje yra natrio, kalio, gliukozės.
- Skiestą obuolių sultį arba silpną sultinį – jie suteikia šiek tiek energijos ir mineralų.
Ko vengti?
Reikėtų vengti kavos, alkoholio, gazuotų gėrimų ir per saldžių sulčių, nes jie gali dar labiau skatinti skysčių netekimą ar sukelti viduriavimą.
Kaip atpažinti dehidrataciją?
Įspėjamieji ženklai: burnos sausumas, tamsiai gelsvas šlapimas arba jo mažas kiekis, nuovargis, galvos svaigimas. Vaikams dehidrataciją gali išduoti sausos lūpos, įkritusios akys, retas šlapinimasis ar vangumas.
„Svarbiausias gydymo elementas po apsinuodijimo maistu – tai skysčių vartojimas. Net ir be maisto organizmas kurį laiką išsivers, tačiau be vandens ir elektrolitų – ne.“
– dr. Philip Tierno, mikrobiologas ir infekcinių ligų specialistas, Niujorko universitetas
Kada kreiptis į gydytoją?
Dauguma apsinuodijimo maistu atvejų praeina per 1–3 dienas, tačiau yra situacijų, kai būtina kreiptis į gydymo įstaigą. Pavojingiausi simptomai susiję su stipria dehidratacija ir sunkiu virškinamojo trakto pažeidimu.
Į gydytoją būtina kreiptis, jei:
- viduriavimas ar vėmimas tęsiasi ilgiau nei 3 dienas,
- atsiranda kraujo išmatose ar vėmaluose,
- temperatūra pakyla virš 38,5 °C,
- pasireiškia stiprus pilvo skausmas ar spazmai,
- atsiranda galvos svaigimas, silpnumas ar sąmonės sutrikimai,
- simptomai pasireiškia vaikams, kūdikiams, nėščiosioms ar vyresnio amžiaus žmonėms.
Ypač svarbu stebėti kūdikius ir mažus vaikus – jų organizmas greičiau netenka skysčių, todėl jie dažniau patenka į ligoninę dėl dehidratacijos.
„Vaikai ir vyresnio amžiaus žmonės yra jautriausi apsinuodijimo maistu pasekmėms. Net ir lengvi simptomai jiems gali sukelti rimtas komplikacijas, todėl reikėtų nelaukti, kol situacija pablogės.“
– dr. Nidhi Kumar, pediatrė, Mount Sinai ligoninė, JAV
Naudingi ir rizikingi veiksmai sveikstant po apsinuodijimo maistu
Naudingi veiksmai
- Gerti daug skysčių mažais gurkšneliais, ypač vandens ir rehidratacijos tirpalų.
- Pradėti nuo lengvai virškinamo maisto – ryžių, bananų, skrudintos duonos, bulvių.
- Valgyti mažomis porcijomis kelis kartus per dieną.
- Ilsėtis ir vengti fizinės perkrovos, kol organizmas atsigauna.
- Stebėti savo būklę ir, jei simptomai nepraeina per 2–3 dienas, kreiptis į gydytoją.
Rizikingi veiksmai
- Vartoti riebaus, kepto, aštraus maisto per anksti – gali atsinaujinti simptomai.
- Gerti kavą, alkoholį ar gazuotus gėrimus – jie dirgina virškinimo sistemą ir dehidratuoja.
- Per greitai grįžti prie įprastos mitybos – skrandžiui reikia laiko atsigauti.
- Nevartoti skysčių „kad mažiau viduriuotų“ – tai tik didina dehidratacijos riziką.
- Ignoruoti pavojingus simptomus (kraujo išmatose, stiprią dehidrataciją, aukštą temperatūrą).
Žmonių atsiliepimai ir patirtys
Žmonių patirtis dažnai padeda suprasti, kokios klaidos daromos ir kokie sprendimai iš tiesų padeda greičiau atsistatyti po apsinuodijimo maistu.
„Pirmą dieną po apsinuodijimo gėriau tik vandenį ir ramunėlių arbatą. Kitą dieną pradėjau nuo ryžių ir banano. Jaučiausi silpnai, bet po kelių dienų visiškai atsigavau.“
– Dovilė, 27 m.
„Padariau klaidą – jau kitą dieną po apsinuodijimo suvalgiau keptos mėsos. Vėl atsinaujino pykinimas ir teko grįžti prie skysčių. Dabar žinau, kad geriau neskubėti.“
– Marius, 34 m.
„Labiausiai padėjo sultinys ir džiūvėsiai. Gydytojai sakė, kad svarbiausia – skysčiai. Iš pradžių bijojau valgyti, bet kai pamačiau, kad jaučiuosi geriau, po truputį grįžau prie paprasto maisto.“
– Rūta, 41 m.
„Kai apsinuodijo mano sūnus, iš karto vaistinėje nupirkau rehidratacijos tirpalų. Tai buvo geriausias sprendimas, nes labai greitai atsigavo ir išvengėm hospitalizacijos.“
– Tomas, 39 m.
Šios patirtys parodo, kad svarbiausia yra kantrybė, tinkami produktai ir skysčių atstatymas. Kiekvienas organizmas atsigauna skirtingu tempu, tačiau per didelis skubėjimas dažnai tik pablogina savijautą.
Dažniausiai užduodami klausimai apie mitybą po apsinuodijimo maistu
Ką valgyti pirmą dieną po apsinuodijimo?
Ar galima jogurto ar kefyro?
Kada grįžti prie įprastos mitybos?
Ar tinka imbiero ar pipirmėčių arbata?
Ar reikia vartoti vaistinius probiotikus?
Ar galima kava, energetiniai gėrimai arba alkoholis?
Kaip atkurti elektrolitus, jei neturiu vaistinės ORS?
Kada būtina kreiptis į gydytoją?
Ar galima vartoti priešviduriavimo vaistus?
Kiti straipsniai
Nuo ko ir kodėl atsiranda votis?
Apsinuodijimas dujomis: kokie simptomai įspėja apie pavojų?
