Gabapentin apžvalga: kam skiriamas, kaip veikia, atsiliepimai ir alternatyvos

Gabapentin – tai vaistas, kuris dažniausiai skiriamas nervinio pobūdžio skausmui ar epilepsijos kontrolei. Tačiau laikui bėgant jis įgijo ir kitų pritaikymo sričių – šiandien gydytojai jį skiria net nerimo sutrikimams ar miego problemoms spręsti. Tai daugiafunkcinis vaistas, kuris vieniems suteikia palengvėjimą, kitiems – nemalonių šalutinių reiškinių. Todėl labai svarbu suprasti, kaip jis veikia, kam jis tinkamas, o kada verta ieškoti alternatyvos.

Kas yra Gabapentin?

Gabapentin (prekiniai pavadinimai gali būti Neurontin, Gabantin, Gabasign ir kt.) – tai vaistas, priklausantis antiepilepsinių ir neuropatinio skausmo gydymo priemonių grupei. Jis pradėtas kurti siekiant gydyti epilepsiją, tačiau vėliau išpopuliarėjo ir kaip vaistas nuo kitų neurologinių bei psichologinių problemų.

Nors pavadinimas gali klaidinti, Gabapentin nėra tiesioginis GABA (gama-amino sviesto rūgšties) pakaitalas, tačiau jis veikia smegenyse mechanizmus, susijusius su nervinių impulsų perdavimu, ir taip padeda stabilizuoti nervų sistemą.

Kaip veikia Gabapentin?

Gabapentin veikia slopindamas nervinių signalų perdavimą, ypač ten, kur tie signalai yra per aktyvūs ar netinkamai veikia. Jis jungiasi prie tam tikrų kanalų nervų ląstelėse, vadinamų kalcio kanalais, ir neleidžia per juos sklisti per daug jaudinimo signalų.

Būtent dėl šio veikimo principo Gabapentin naudotas epilepsijai gydyti – jis mažina priepuolių riziką. Vėliau pastebėta, kad jis taip pat labai padeda žmonėms, kenčiantiems nuo nervinio pobūdžio skausmų – pavyzdžiui, kai pažeisti nervai dėl diabeto ar stuburo problemų.

Be to, Gabapentin neretai skiriamas „off-label“ būdu, tai reiškia – ne pagal oficialią registruotą paskirtį, bet pagrįstai medicinine praktika. Tokiais atvejais jis naudojamas esant:

• Nerimo sutrikimams
• Lėtiniam nugaros skausmui
• Miego sutrikimams
• Menopauzės simptomams

Gabapentin netinka visiems – kai kurie žmonės jaučia teigiamą poveikį po kelių dienų, kitiems reikia kelių savaičių. Be to, kai kuriems pacientams jis gali sukelti šalutinių poveikių arba nepasiekti laukto rezultato.

Kada skiriamas Gabapentin?

Gabapentin nėra universali priemonė kiekvienam negalavimui – tai specifinio veikimo vaistas, skirtas pirmiausia nervų sistemos problemoms. Dažniausiai jis taikomas tais atvejais, kai reikalingas ilgalaikis nervinio dirginimo, jautrumo ar signalų slopinimas. Šio vaisto išskirtinumas – galimybė jį naudoti tiek neurologinėms, tiek kai kurioms psichologinėms būklėms, kai kiti vaistai netinka arba nesuveikia.

Gabapentin skiriamas tik gydytojui įvertinus simptomus, gretutines ligas ir rizikos veiksnius. Žemiau – pagrindinės situacijos, kuriose šis vaistas dažniausiai taikomas.

Epilepsijai

Gabapentin dažniausiai naudojamas kaip papildomas vaistas prie jau taikomo epilepsijos gydymo. Jis padeda sumažinti dalinių (židininių) priepuolių dažnį. Retai naudojamas vienas, dažniausiai kaip papildoma terapija, kai kiti vaistai nepakankamai kontroliuoja priepuolius.

Nervinio pobūdžio skausmui

Tai bene dažniausias šiuolaikinis Gabapentin pritaikymas. Nerviniai skausmai atsiranda, kai pažeidžiami ar dirginami nervai, o Gabapentin padeda šiuos signalus slopinti. Dažniausi atvejai:

• Diabetinė neuropatija
• Juostinė pūslelinė (postherpetinis skausmas)
• Stuburo ar nervų šaknelių dirginimas

Nerimo sutrikimams ir miego problemoms

Nors tai nėra registruota indikacija, Gabapentin neretai skiriamas pacientams, kenčiantiems nuo nerimo, ypač jei jie netoleruoja tradicinių antidepresantų ar benzodiazepinų. Kai kuriems pacientams jis padeda atsipalaiduoti, gerina miegą, mažina įtampą.

Tačiau reikia atkreipti dėmesį, kad nerimo ar nemigos gydymui jis turėtų būti skiriamas tik su gydytojo priežiūra, nes ne visiems jis veikia taip pat.

Dozavimas ir naudojimo ypatumai

Gabapentin dozavimas gali labai skirtis priklausomai nuo indikacijos, žmogaus amžiaus, sveikatos būklės ir organizmo reakcijos. Dėl to šis vaistas beveik visada skiriamas gydytojo, kuris palaipsniui koreguoja dozę pagal poreikį.

Įprasta pradinė dozė

Gydymą dažniausiai pradedama nuo mažos dozės – pavyzdžiui, 300 mg vieną kartą per dieną. Palaipsniui dozė didinama iki 2–3 kartų per dieną, kol pasiekiamas terapinis efektas. Maksimali paros dozė dažniausiai neviršija 3600 mg, bet tai labai individualu.

Svarbu: Gabapentin reikia vartoti reguliariai, vienodais laiko tarpais, kad kraujyje būtų palaikoma pastovi koncentracija. Vaisto veikimas nėra momentinis, todėl efekto galima tikėtis tik po kelių dienų ar savaičių.

Kada vartoti – ryte ar vakare?

Gabapentin gali sukelti mieguistumą, todėl daugeliui žmonių patogiau jį vartoti vakare ar prieš miegą. Jei skiriama kelios dozės per dieną, svarbu pasiskirstyti jas tolygiai – pvz., ryte, per pietus ir vakare.

Ar galima vartoti kartu su kitais vaistais?

Taip, bet reikia atsargumo. Gabapentin gali stiprinti kitų raminančių ar mieguistumą sukeliančių vaistų poveikį (pvz., benzodiazepinų, antidepresantų). Todėl būtina informuoti gydytoją apie visus vartojamus preparatus. Taip pat reikėtų vengti vartoti Gabapentin su alkoholiu.

Kiek laiko vartoti Gabapentin?

Vartojimo trukmė priklauso nuo diagnozės:

• Esant epilepsijai – dažnai skiriamas ilgalaikiam vartojimui
• Esant nerviniam skausmui – gali būti vartojamas kelias savaites ar mėnesius
• Esant nerimui – gydymo trukmę turi įvertinti gydytojas, kad būtų išvengta priklausomybės ar tolerancijos išsivystymo

Ar galima nutraukti staiga?

Ne. Gabapentin negali būti nutrauktas staiga, ypač jei vartotas ilgą laiką ar didelėmis dozėmis. Staigus nutraukimas gali sukelti nerimą, nemigą, pykinimą ar net priepuolius. Nutraukimas turi vykti palaipsniui mažinant dozę, pagal gydytojo nurodymus.

Galimas šalutinis poveikis

Gabapentin, kaip ir dauguma nervų sistemą veikiančių vaistų, gali sukelti įvairių šalutinių reiškinių. Vieniems žmonėms jie būna lengvi ir laikini, kitiems – sunkesni ar net nepakeliami.

Dažniausiai pasitaikantys šalutiniai poveikiai

• Mieguistumas ir nuovargis – ypač gydymo pradžioje
• Galvos svaigimas – gali pasireikšti pirmomis dienomis
• Koordinacijos sutrikimai – sunku išlaikyti pusiausvyrą, ypač senyviems žmonėms
• Dėmesio ir atminties problemos – kai kuriems sunku susikaupti
• Padidėjęs apetitas ir svorio augimas

Šie simptomai dažnai išnyksta, kai organizmas prisitaiko prie vaisto. Tačiau jei jie išlieka arba stiprėja – būtina pasitarti su gydytoju.

Rečiau pasitaikantys arba rimtesni šalutiniai poveikiai

• Nuotaikos svyravimai, depresija ar nerimas
• Agresyvumas ar susierzinimas
• Patinimai – ypač kojų srityje
• Bėrimas, niežėjimas ar kiti alerginiai simptomai
• Regos sutrikimai

Ypač svarbu stebėti bet kokius elgesio ar nuotaikos pokyčius, ypač pradedant gydymą ar didinant dozę.

Kada būtina kreiptis į gydytoją?

• Jei atsiranda kvėpavimo sunkumų
• Jei pastebite staigų nuotaikos pasikeitimą
• Jei pasireiškia sunkus bėrimas
• Jei juntamas rankų ar kojų patinimas

Nors dauguma šalutinių poveikių būna laikini, kai kurie gali būti pavojingi – nereikėtų laukti, kol jie praeis savaime.

Realių žmonių atsiliepimai apie Gabapentin

Gabapentin poveikis labai individualus – vieniems jis tampa tikru išsigelbėjimu, o kitiems kelia nusivylimą dėl šalutinių reiškinių ar nepakankamo efekto. Žemiau pateikiame realistiškai skambančių atsiliepimų, pagrįstų žmonių patirtimi įvairiuose forumuose ir apžvalgų svetainėse.

Teigiami atsiliepimai

„Gabapentin mane išgelbėjo nuo pastovaus, veriančio skausmo kojose po diabetinės neuropatijos diagnozės. Pirmą savaitę jaučiausi apsnūdusi, bet paskui organizmas apsiprato ir dabar gyvenu beveik normaliai.“
– Rūta, 59 m.

„Po stuburo operacijos niekas nepadėjo taip, kaip Gabapentin. Su juo pagaliau galiu miegoti, nes skausmas nebežadina kas valandą.“
– Tomas, 42 m.

„Man skyrė nuo nerimo – iš pradžių buvau skeptiškas, bet po kelių savaičių pasijutau ramesnis, mažiau blaškosi mintys, o miegas žymiai pagerėjo.“
– Dainius, 33 m.

Neigiami atsiliepimai

„Vartojau Gabapentin tris savaites, bet jaučiausi kaip „užmigdyta“. Galva sunki, koordinacija prasta, net darbe buvo sunku dirbti. Nutraukiau.“
– Lina, 51 m.

„Gydytojas skyrė nuo nervinio skausmo, bet jokio pagerėjimo nepajutau. Tik priaugau 5 kg per mėnesį. Nevertas tų nepatogumų.“
– Andrius, 46 m.

„Labai sunkiai sekėsi nutraukti – kai bandžiau mažinti dozę, atsirado nerimas, pykinimas ir nemiga. Reikėjo viską daryti labai pamažu.“
– Miglė, 37 m.

Gabapentin alternatyvos

Gabapentin nėra vienintelis vaistas, padedantis esant nerviniam skausmui, epilepsijai ar nerimo sutrikimams. Jei jis neveikia arba sukelia stiprų šalutinį poveikį, gydytojai dažnai skiria kitas priemones. Kiekviena alternatyva turi savų privalumų ir trūkumų, todėl svarbu žinoti, kuo jos skiriasi.

Pregabalinas (Lyrica)

Pregabalinas – tai artimiausias Gabapentin „giminaitis“, kuris taip pat veikia kalcio kanalus nervų sistemoje. Jis dažnai laikomas naujesne ir efektyvesne alternatyva, nes pradeda veikti greičiau ir organizme elgiasi nuspėjamiau.

Pagrindiniai skirtumai nuo Gabapentin:

• Geresnis įsisavinimas ir pastovesnė koncentracija kraujyje
• Veikia greičiau (kartais jau per 2–3 dienas)
• Dažniau naudojamas nerimo sutrikimų gydymui (Lietuvoje – su gydytojo priežiūra)

Tačiau Pregabalinas taip pat gali sukelti priklausomybę, todėl jo vartojimas turi būti ypač atsakingas. Jei planuojama apie šį vaistą rašyti plačiau, galėsime susieti su atskira „Pregabalino apžvalga“.

Amitriptilinas

Tai senas, bet vis dar plačiai naudojamas antidepresantas, kuris mažomis dozėmis dažnai skiriamas nerviniam skausmui. Amitriptilinas turi stiprų raminamąjį poveikį, todėl neretai padeda ir tiems, kurie kenčia nuo lėtinio skausmo bei nemigos.

Kada gali būti geresnis pasirinkimas:

• Jei kartu reikia gydyti ir depresiją
• Kai pacientas netoleruoja Gabapentin ar Pregabalino
• Kai reikia papildomo miegą gerinančio poveikio

Duloksetinas

Duloksetinas – tai antidepresantas, priklausantis SNRI grupei (serotonino ir norepinefrino reabsorbcijos inhibitoriai). Jis patvirtintas tiek depresijos, tiek nerimo sutrikimų, tiek diabetinės neuropatijos gydymui.

Pliusai:

• Gydo tiek psichologinę, tiek fizinę skausmo pusę
• Dažniausiai gerai toleruojamas, ypač vidutinėmis dozėmis
• Tinka žmonėms, turintiems tiek skausmą, tiek nuotaikos sutrikimus

Kiti vaistai

Gabapentin taip pat gali būti keičiamas kitais antiepilepsiniais vaistais (pvz., Lamotriginas, Topiramatas) ar kitais „off-label“ naudojamais medikamentais. Tačiau bet kokios alternatyvos pasirinkimas visada turi būti grįstas gydytojo vertinimu ir paciento būklės analize.

Pabaigai

Gabapentin – tai vaistas, turintis aiškią naudą tiems, kurie kenčia nuo epilepsijos, nervinio skausmo ar net nerimo sutrikimų. Jis veikia centrinę nervų sistemą, slopindamas per daug aktyvius nervų impulsus ir taip palengvindamas simptomus. Nors ne visiems tinka ir kartais sukelia šalutinių poveikių, daugeliui pacientų jis leidžia gyventi su mažesniu skausmu ar didesne emocine pusiausvyra.

Vis dėlto šis vaistas nėra universali priemonė, todėl prieš pradedant gydymą būtina pasitarti su gydytoju. Tuo atveju, jei Gabapentin netinka, yra alternatyvų – tiek naujesnių (Pregabalinas), tiek kitokio veikimo (Duloksetinas, Amitriptilinas), kurios gali būti net tinkamesnės jūsų individualiu atveju.

Tinkamai pasirinktas vaistas, kartu su gyvenimo būdo korekcijomis ir gydytojo priežiūra, gali ženkliai pagerinti gyvenimo kokybę.

Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)