Ar jau laikas skiepytis nuo gripo? Kada galima ir kada negalima?

Gripo sezonas kiekvienais metais sukelia daug klausimų – kada geriausia skiepytis, ar verta tai daryti rudenį, ar dar ne per vėlu žiemą, ir kokiais atvejais skiepų reikėtų vengti. Nors vakcina nuo gripo laikoma viena svarbiausių sezoninių apsaugos priemonių, žmonėms dažnai kyla abejonių dėl jos veiksmingumo, saugumo ar tinkamo laiko.

Gydytojai pabrėžia, kad skiepai nuo gripo ypač svarbūs vyresnio amžiaus žmonėms, nėščiosioms, sergantiems lėtinėmis ligomis bei vaikams. Tačiau pasiskiepyti rekomenduojama ir sveikiems žmonėms, nes gripas gali sukelti rimtų komplikacijų net tiems, kurie įprastai serga retai.

Kodėl skiepai nuo gripo svarbūs?

Gripas dažnai klaidingai laikomas paprastu peršalimu, tačiau iš tikrųjų tai yra ūmi virusinė infekcija, galinti sukelti rimtas komplikacijas. Ypač pavojingas gripas tampa vyresnio amžiaus žmonėms, mažiems vaikams, nėščiosioms ir sergantiems lėtinėmis ligomis.

Skiepai laikomi veiksmingiausia apsaugos priemone nuo sunkių gripo formų ir komplikacijų. Net jei žmogus po vakcinacijos vis tiek suserga, liga dažniausiai būna lengvesnė ir rečiau sukelia pavojingas pasekmes.

Kuo gripas skiriasi nuo peršalimo?

Peršalimas dažniausiai prasideda palaipsniui ir sukelia lengvesnius simptomus – slogą, gerklės perštėjimą ar nestiprų kosulį.

Gripas dažnai prasideda staiga. Žmogus gali jausti aukštą temperatūrą, stiprų silpnumą, raumenų skausmus, galvos skausmą ir sausą kosulį. Daliai žmonių simptomai būna tokie stiprūs, kad kelias dienas tampa sunku atlikti net įprastus kasdienius veiksmus.

„Žmonės dažnai sako, kad sirgo gripu, nors iš tiesų tai buvo peršalimas. Tikras gripas dažniausiai žmogų tiesiog „paguldo į lovą“.“ — šeimos gydytoja dr. Eglė Petrauskienė

Kokios gali būti gripo komplikacijos?

Nors dauguma žmonių pasveiksta per kelias savaites, kai kuriais atvejais gripas gali sukelti rimtas komplikacijas. Dažniausiai pasitaiko plaučių uždegimas, lėtinių ligų paūmėjimas ar širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimai.

Vyresniame amžiuje ar sergant lėtinėmis ligomis gripas gali tapti pavojingas gyvybei, todėl gydytojai būtent šioms grupėms skiepytis rekomenduoja pirmiausia.

Kaip veikia vakcina nuo gripo?

Gripo vakcina padeda imuninei sistemai pasiruošti susidūrimui su virusu. Po skiepo organizmas pradeda gaminti apsauginius antikūnus, kurie padeda greičiau atpažinti virusą ir su juo kovoti.

Apsauga nesusidaro iš karto – dažniausiai tam reikia apie 10–14 dienų. Kadangi gripo virusai nuolat keičiasi, vakcinos sudėtis kasmet atnaujinama pagal tuo metu cirkuliuojančias viruso atmainas.

Ar vakcina visiškai apsaugo nuo gripo?

Nė viena vakcina nesuteikia šimtaprocentinės apsaugos, tačiau skiepai reikšmingai sumažina sunkaus gripo, komplikacijų ir hospitalizacijos riziką.

Net jei paskiepytas žmogus suserga, liga dažniausiai būna lengvesnė ir trumpesnė.

„Svarbiausias gripo vakcinos tikslas – ne tik sumažinti užsikrėtimo tikimybę, bet ir apsaugoti nuo sunkios ligos eigos bei komplikacijų.“ — gydytojas infektologas dr. Tomas Venskus

Kada geriausia skiepytis nuo gripo?

Gydytojai dažniausiai rekomenduoja skiepytis nuo gripo dar prieš prasidedant aktyviam viruso plitimui. Lietuvoje gripo sezonas paprastai suaktyvėja vėlyvą rudenį arba žiemą, todėl geriausias metas skiepui dažniausiai yra rugsėjo–lapkričio mėnesiai.

Toks laikas leidžia organizmui spėti suformuoti apsaugą dar iki didžiausio sergamumo laikotarpio.

Kodėl nereikėtų per ilgai laukti?

Po vakcinos organizmui reikia laiko imuninei apsaugai susiformuoti. Dažniausiai tam prireikia apie dviejų savaičių.

Jeigu žmogus pasiskiepija jau labai aktyvaus gripo plitimo metu, egzistuoja rizika užsikrėsti dar nespėjus susidaryti pilnavertei apsaugai.

„Didžiausia klaida – laukti tol, kol aplink visi pradės sirgti gripu. Vakcina geriausiai veikia tada, kai organizmas turi laiko pasiruošti iš anksto.“ — gydytoja infektologė dr. Rasa Jurevičienė

Ar verta skiepytis jau prasidėjus gripo sezonui?

Taip. Net jei ruduo jau pasibaigė ar prasidėjo žiema, skiepytis dažniausiai vis dar verta. Gripo sezonas gali tęstis iki pavasario, todėl vakcina gali padėti apsisaugoti net ir vėlesniais mėnesiais.

Kai kuriais metais didžiausias sergamumas prasideda tik sausį ar vasarį, todėl per vėlai skiepytis būna rečiau, nei žmonės mano.

Kada skiepą gali tekti atidėti?

Jeigu žmogus tuo metu stipriai karščiuoja ar serga ūmine infekcija, gydytojas dažniausiai rekomenduoja skiepą atidėti iki pasveikimo.

Lengvas peršalimas be temperatūros dažniausiai nėra kliūtis skiepytis, tačiau kiekvieną situaciją svarbu vertinti individualiai.

Ar galima skiepytis nėštumo metu?

Taip. Nėščiosioms gripo vakcina dažniausiai rekomenduojama, nes gripas nėštumo metu gali būti pavojingesnis tiek moteriai, tiek vaisiui.

Skiepai nuo gripo laikomi saugiais nėštumo metu ir padeda sumažinti sunkios ligos eigos riziką.

„Nėščiosios dažnai bijo skiepų, tačiau būtent gripas nėštumo metu gali sukelti gerokai daugiau rizikų nei pati vakcina.“ — gydytoja akušerė-ginekologė dr. Vaida Mikalauskė

Kada skiepytis negalima arba reikėtų atidėti?

Nors gripo vakcina daugumai žmonių yra saugi, tam tikrose situacijose skiepą gali tekti atidėti arba prieš vakcinaciją pasitarti su gydytoju. Dažniausiai tai susiję ne su pačia vakcina, o su tuo, kaip tuo metu jaučiasi organizmas.

Aukšta temperatūra ir ūmios infekcijos

Jeigu žmogus stipriai karščiuoja, serga ūmine infekcija ar jaučia ryškų bendrą silpnumą, skiepą dažniausiai rekomenduojama atidėti iki pasveikimo.

Taip daroma todėl, kad organizmui tuo metu ir taip tenka didelis krūvis, o ligos simptomai gali apsunkinti savijautos vertinimą po vakcinacijos.

Lengvas peršalimas be temperatūros dažniausiai nėra kliūtis skiepytis.

„Žmonės dažnai galvoja, kad net menkiausia sloga reiškia draudimą skiepytis, tačiau daugeliu atvejų svarbiausia yra bendra savijauta ir temperatūra.“ — šeimos gydytojas dr. Marius Žilinskas

Alerginės reakcijos

Ypatingas atsargumas reikalingas tiems žmonėms, kurie anksčiau yra patyrę stiprią alerginę reakciją po vakcinų.

Tokiais atvejais gydytojas įvertina:

• kokia buvo reakcija,
• kokia vakcina buvo naudota,
• ar galima pasirinkti kitą preparatą,
• ar vakcinaciją reikėtų atlikti prižiūrint medikams.

Sunki alerginė reakcija po gripo vakcinos pasitaiko retai, tačiau tokios situacijos visada vertinamos labai atsakingai.

Lėtinės ligos ir nusilpęs imunitetas

Kai kurie žmonės mano, kad sergant lėtinėmis ligomis skiepytis negalima, tačiau dažniausiai būna priešingai – būtent šioms grupėms vakcina rekomenduojama labiausiai.

Vis dėlto tam tikrais atvejais, ypač esant stipriai nusilpusiam imunitetui ar aktyviai gydant sunkias ligas, gydytojas gali individualiai parinkti tinkamiausią vakcinacijos laiką.

Kada būtina gydytojo konsultacija?

Prieš skiepijantis rekomenduojama pasitarti su gydytoju, jei žmogus:

• anksčiau patyrė stiprių alerginių reakcijų,
• serga sunkiomis autoimuninėmis ligomis,
• gydomas imunitetą slopinančiais vaistais,
• po ankstesnių vakcinų jautė neįprastai stiprius simptomus.

Tokiais atvejais svarbu individualiai įvertinti galimą naudą ir rizikas.

„Absoliučių kontraindikacijų gripo vakcinai yra nedaug, tačiau kai kurios būklės reikalauja atsargesnio ir individualaus sprendimo.“ — gydytoja imunologė dr. Lina Kairytė

Ar skiepai nuo gripo saugūs?

Gripo vakcina laikoma viena geriausiai ištirtų ir plačiausiai naudojamų sezoninių vakcinų pasaulyje. Daugumai žmonių ji nesukelia rimtų problemų, o dažniausi šalutiniai poveikiai būna lengvi ir trumpalaikiai.

Nepaisant to, apie gripo skiepus vis dar sklando nemažai mitų, todėl dalis žmonių abejoja jų saugumu ar veiksmingumu.

Dažniausi šalutiniai poveikiai

Po skiepo kai kurie žmonės gali jausti lengvus simptomus. Dažniausiai pasireiškia rankos jautrumas dūrio vietoje, nedidelis nuovargis ar trumpalaikis temperatūros pakilimas.

Tokios reakcijos paprastai trunka neilgai ir dažniausiai praeina per vieną ar kelias dienas.

„Lengvas rankos skausmas ar trumpalaikis nuovargis po skiepo yra gerokai mažesnė problema nei sunkus gripas ar jo komplikacijos.“ — gydytoja infektologė dr. Ieva Mačionytė

Ar vakcina gali sukelti gripą?

Ne. Gripo vakcina negali sukelti tikro gripo, nes joje nėra aktyvaus viruso, galinčio sukelti ligą.

Kartais žmonės suserga netrukus po vakcinacijos ir mano, kad tai sukėlė skiepas. Dažniausiai taip nutinka todėl, kad žmogus užsikrėtė dar prieš vakcinaciją arba apsauga tiesiog dar nespėjo susiformuoti.

Taip pat dalis žmonių po skiepo suserga kitomis virusinėmis infekcijomis, kurios klaidingai palaikomos gripu.

Kodėl kai kurie žmonės po skiepo vis tiek suserga?

Gripo virusai nuolat keičiasi, todėl vakcina ne visada idealiai sutampa su visomis cirkuliuojančiomis viruso atmainomis.

Tačiau net ir susirgus vakcina dažniausiai padeda sumažinti sunkios ligos, komplikacijų bei hospitalizacijos riziką. Liga dažnai būna lengvesnė ir trumpesnė.

Ar sunkios reakcijos dažnos?

Sunkios alerginės reakcijos po gripo vakcinos yra labai retos. Dauguma žmonių po skiepo jaučiasi visiškai normaliai arba patiria tik lengvus ir trumpalaikius simptomus.

Po vakcinacijos žmogus paprastai trumpai stebimas gydymo įstaigoje tam, kad medikai galėtų greitai sureaguoti į itin retas ūmias reakcijas.

„Didžioji dauguma žmonių po gripo vakcinos jaučiasi visiškai normaliai arba patiria tik labai lengvus ir trumpalaikius simptomus.“ — gydytojas imunologas dr. Arūnas Griškevičius

Kam skiepai nuo gripo rekomenduojami labiausiai?

Nors nuo gripo gali pasiskiepyti beveik visi žmonės, tam tikroms grupėms vakcina rekomenduojama ypač stipriai. Taip yra todėl, kad jiems gripas dažniau sukelia sunkią ligos eigą, komplikacijas ar hospitalizaciją.

Kai kuriems žmonėms gripas tampa ne tik nemalonia sezonine infekcija, bet ir rimtu pavojumi sveikatai.

Vyresnio amžiaus žmonės

Vyresniame amžiuje imuninė sistema natūraliai silpnėja, todėl organizmui tampa sunkiau kovoti su virusais.

Dėl šios priežasties vyresni žmonės dažniau susiduria su:

• plaučių uždegimu,
• širdies komplikacijomis,
• sunkesne gripo eiga.

Skiepai padeda sumažinti sunkių komplikacijų ir gydymo ligoninėje riziką.

„Vyresniame amžiuje gripas gali būti gerokai pavojingesnis nei daugelis žmonių įsivaizduoja, todėl vakcinacija tampa labai svarbia apsauga.“ — šeimos gydytoja dr. Nijolė Kavaliauskienė

Sergantieji lėtinėmis ligomis

Žmonėms, sergantiems astma, diabetu, širdies ar plaučių ligomis, gripas gali stipriai pabloginti bendrą sveikatos būklę.

Net trumpa infekcija kai kuriais atvejais išprovokuoja lėtinių ligų paūmėjimą, todėl gydytojai šiai grupei skiepytis rekomenduoja kasmet.

Nėščiosios

Nėštumo metu organizmas patiria didelius pokyčius, todėl gripas gali būti sunkesnis tiek pačiai moteriai, tiek vaisiui.

Skiepai nėštumo metu laikomi saugiais ir dažnai rekomenduojami kaip viena svarbiausių apsaugos priemonių gripo sezono metu.

Vaikai

Vaikai gripu serga dažnai, nes jų imuninė sistema dar nėra pilnai susiformavusi. Mažesni vaikai taip pat dažniau platina virusą šeimoje ar kolektyvuose.

Kai kuriais atvejais gripas vaikams gali sukelti aukštą temperatūrą, dehidrataciją ar komplikacijas, todėl gydytojai rekomenduoja apsvarstyti vakcinaciją.

Medicinos darbuotojai ir dažnai su žmonėmis kontaktuojantys asmenys

Žmonės, kurie kasdien dirba su pacientais ar dideliais žmonių srautais, turi didesnę riziką užsikrėsti ir perduoti virusą kitiems.

Vakcinacija padeda apsaugoti ne tik patį žmogų, bet ir aplinkinius – ypač vyresnius ar silpnesnio imuniteto žmones.

„Skiepai nuo gripo yra svarbūs ne tik individualiai apsaugai, bet ir tam, kad būtų mažinamas viruso plitimas visuomenėje.“ — gydytojas infektologas dr. Paulius Rimkus

Ką daryti po skiepo nuo gripo?

Po vakcinacijos dauguma žmonių gali iš karto grįžti prie įprastos kasdienės veiklos. Specialaus režimo po skiepo dažniausiai nereikia, tačiau pirmomis dienomis verta stebėti savijautą ir organizmo reakciją.

Dažniausiai po vakcinos pasireiškia tik lengvi ir trumpalaikiai simptomai.

Kada susidaro apsauga?

Imuninė apsauga po gripo vakcinos nesusidaro iš karto. Organizmui reikia laiko pradėti gaminti apsauginius antikūnus.

Dažniausiai pilnavertė apsauga susiformuoja per 10–14 dienų po skiepo. Dėl šios priežasties gydytojai rekomenduoja skiepytis dar prieš aktyvų gripo sezono pradėjimą.

„Žmonės kartais tikisi apsaugos jau kitą dieną po vakcinos, tačiau imuninei sistemai reikia laiko pasiruošti kovai su virusu.“ — gydytoja imunologė dr. Simona Vilkienė

Kokie pojūčiai po skiepo laikomi normaliais?

Po vakcinacijos kai kurie žmonės gali jausti lengvą rankos jautrumą, nuovargį ar nestiprų temperatūros pakilimą. Tokie simptomai dažniausiai trunka neilgai ir praeina savaime.

Daliai žmonių po vakcinos apskritai nepasireiškia jokie simptomai, ir tai taip pat laikoma visiškai normalia reakcija.

Kada reikėtų kreiptis į gydytoją?

Nors sunkios reakcijos po gripo vakcinos yra labai retos, tam tikrais atvejais reikėtų nedelsti ir kreiptis į gydytoją.

Ypač svarbu sunerimti, jei po vakcinacijos pasunkėja kvėpavimas, pradeda tinti veidas ar gerklė, atsiranda labai aukšta temperatūra arba savijauta sparčiai blogėja. Tokios reakcijos pasitaiko retai, tačiau jas būtina vertinti rimtai.

Ar po skiepo galima sportuoti ir dirbti?

Dažniausiai taip. Jei žmogus jaučiasi gerai, po vakcinacijos galima dirbti, vairuoti ar sportuoti kaip įprastai.

Vis dėlto jei atsiranda nuovargis ar pakyla temperatūra, rekomenduojama tą dieną organizmą labiau tausoti ir vengti labai intensyvaus fizinio krūvio.

„Po vakcinos organizmui naudinga skirti šiek tiek daugiau poilsio, tačiau daugumai žmonių nereikia jokio specialaus režimo.“ — šeimos gydytojas dr. Andrius Vaitkus

Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)