Apsinuodijimas gyvsidabriu: pavojai sveikatai ir pirmoji pagalba

Gyvsidabris – tai sunkusis metalas, kuris gali būti randamas tiek aplinkoje, tiek kai kuriuose maisto produktuose (ypač didelėse jūrinėse žuvyse). Nors nedidelės jo koncentracijos įprastai nekelia tiesioginės grėsmės, didesni kiekiai arba ilgalaikis kontaktas su šiuo metalu gali sukelti rimtų sveikatos problemų.

Šiame straipsnyje aptarsime, kodėl gyvsidabris yra pavojingas, kokius simptomus gali sukelti ūmus ar lėtinis apsinuodijimas, kokia pirmoji pagalba būtina įtariant tokį atvejį ir kokių prevencinių priemonių galima imtis. Taip pat pasidalinsime gydytojų įžvalgomis ir realiais žmonių atsiliepimais.

Greita santrauka: ką svarbu žinoti apie apsinuodijimą gyvsidabriu

Kas tai? – Būklė, kai organizmas paveikiamas pavojingu gyvsidabrio kiekiu (per maistą, garus ar odos kontaktą).
Kaip pasireiškia? – Galvos skausmai, silpnumas, pykinimas, nervų sistemos pažeidimai, ilgainiui – inkstų bei kepenų sutrikimai.
Ūminis ar lėtinis? – Ūminis dažniausiai atsiranda po didelės vienkartinės dozės, lėtinis – dėl ilgalaikio kontakto.
Pirmoji pagalba: – nutraukti kontaktą su šaltiniu, užtikrinti gryną orą, nedelsiant kreiptis į gydytoją.
Prevencija: – riboti didelių jūrinių žuvų vartojimą, vengti sąlyčio su gyvsidabrio turinčiais prietaisais.

Turinys

Gyvsidabrio poveikis sveikatai

Gyvsidabris yra ypač toksiškas metalas, galintis paveikti daugelį organų sistemų. Jo poveikis priklauso nuo formos (elementinis, neorganinis, organinis), patekimo kelio (per maistą, įkvėpus, per odą) ir poveikio trukmės.

Ūminis apsinuodijimas

Ūminis apsinuodijimas gyvsidabriu pasireiškia, kai į organizmą patenka didelis jo kiekis vienu metu. Dažniausiai tai nutinka įkvėpus garų, nurijus užteršto maisto ar atsitiktinai nurijus metalinio gyvsidabrio. Tokiais atvejais būdingi simptomai:

staigus pykinimas ir vėmimas,
intensyvūs pilvo skausmai,
viduriavimas (kartais su krauju),
karščiavimas, bendras silpnumas,
kvėpavimo takų dirginimas, dusulys (įkvėpus garų).

Jei žmogus gauna labai didelę dozę, gyvsidabris gali pažeisti inkstus bei kepenis, o sunkiais atvejais sukelti gyvybei pavojingą būklę.

Lėtinis apsinuodijimas

Lėtinis poveikis dažniausiai atsiranda dėl ilgalaikio kontakto su mažomis dozėmis gyvsidabrio. Dažniausi šaltiniai – jūros gėrybės (ypač stambios žuvys, tokios kaip kardžuvės, rykliai, tunai), užteršta darbo aplinka (pvz., kasyba, pramonė) ar seni termometrai.

Simptomai vystosi palaipsniui ir gali būti:

nuolatiniai galvos skausmai,
koncentracijos ir atminties sutrikimai,
rankų drebėjimas,
dirglumas, nuotaikų kaita,
dantenų ir burnos ertmės pakitimai,
ilgainiui – inkstų ir nervų sistemos pažeidimai.

„Gyvsidabris yra globali problema, nes net mažos jo koncentracijos ilgainiui gali sukelti rimtų sveikatos pasekmių, ypač nėščioms moterims ir vaikams.“ – Pasaulio sveikatos organizacija (PSO)

Kaip atpažinti pirmuosius apsinuodijimo gyvsidabriu simptomus?

Apsinuodijimo gyvsidabriu pradžia dažnai būna nepastebima, nes simptomai gali priminti bendrą negalavimą ar kitų ligų požymius. Vis dėlto yra keletas ženklų, kurie leidžia įtarti būtent šią būklę.

Ankstyvieji požymiai

galvos skausmai, svaigimas, bendras silpnumas,
pykinimas, vėmimas, viduriavimas,
metalo skonis burnoje,
dantenų kraujavimas ar uždegimas,
drebulys, neramumas, sunkumai sutelkiant dėmesį.

Pažengę simptomai

Ilgiau veikiant gyvsidabriui, požymiai ryškėja:

stiprus rankų drebėjimas,
koordinacijos sutrikimai, eisenos nestabilumas,
nuotaikų svyravimai, depresijos ar nerimo epizodai,
regos ar klausos sutrikimai,
inkstų veiklos problemos (tinimai, baltymai šlapime).

„Net ir maži gyvsidabrio kiekiai gali turėti neigiamą poveikį žmogaus nervų sistemai, ypač vaikų vystymuisi.“ – pažymi profesorius Philippe Grandjean (Harvardo universitetas).

Pirmoji pagalba apsinuodijus gyvsidabriu

Įtarus apsinuodijimą gyvsidabriu, svarbiausia – kuo greičiau nutraukti kontaktą su šiuo metalu ir užtikrinti saugią aplinką. Kiekviena minutė yra svarbi, nes gyvsidabris gali greitai patekti į organizmą ir pradėti jį žaloti.

Ką daryti nedelsiant?

Nutraukti kontaktą. Jei gyvsidabris išsiliejo (pvz., iš termometro), būtina išeiti iš patalpos ir ją gerai išvėdinti.
Neliesti plikomis rankomis. Gyvsidabrio lašų negalima rinkti plikomis rankomis – tam reikia pirštinių ir popieriaus ar specialių rinkimo priemonių.
Negerti pieno ar kitų „liaudiškų priemonių“. Jie nepadeda pašalinti gyvsidabrio iš organizmo.
Nedelsiant kreiptis į gydytoją. Ypač jei atsiranda pykinimas, silpnumas, drebulys ar kiti simptomai.

Ligoninėje

Medikai gali paskirti specialius chelatinius preparatus (pvz., dimercaprolį, DMSA), kurie jungiasi prie gyvsidabrio ir padeda jam pasišalinti iš organizmo. Taip pat gali būti taikomas simptominis gydymas – skysčių atstatymas, kvėpavimo palaikymas, inkstų funkcijos kontrolė.

„Pirmoji pagalba prasideda nuo apsaugos – tiek paties žmogaus, tiek aplinkinių. Kuo anksčiau pradedamas gydymas, tuo didesnė tikimybė išvengti ilgalaikių pasekmių.“ – pažymi dr. Michael Kosnett (Kolorado universitetas, JAV), toksikologijos specialistas.

Kaip apsisaugoti nuo apsinuodijimo gyvsidabriu kasdienybėje?

Gyvsidabrio poveikio išvengti nėra sudėtinga, jei žinome pagrindinius šaltinius ir taikome prevencines priemones. Daugeliu atvejų pavojus kyla dėl maisto, darbo aplinkos ar senų prietaisų.

Maisto produktai

Didžiausias gyvsidabrio kiekis kaupiasi stambiose jūrinėse žuvyse (kardžuvė, rykliai, kai kurios tuno rūšys). Todėl:

nėščiosioms ir mažiems vaikams patariama jų vengti arba vartoti labai retai,
saugiau rinktis mažesnes žuvis (lašišą, sardines, menkę), kurios sukaupia mažiau gyvsidabrio,
rekomenduojama laikytis subalansuotos žuvies vartojimo gairių (2–3 porcijos saugių rūšių žuvies per savaitę).

Buitis

Reikėtų vengti naudoti senus gyvsidabrio termometrus, manometrus ar kitus prietaisus, nes jie gali netyčia sulūžti ir paskleisti nuodingus garus.
Jei prietaisas visgi sudūžta, jokiu būdu negalima naudoti dulkių siurblio – tai tik paskleis garus ore. Gyvsidabrio lašai turi būti surinkti atsargiai, naudojant popierių ar lipnią juostą, o patalpa išvėdinta.

Darbo aplinka

Kai kurios profesijos (pvz., kasyba, metalo apdirbimas, laboratorijų darbas) kelia didesnę riziką. Tokiais atvejais būtina naudoti individualias apsaugos priemones (kaukes, pirštines, ventiliacijos sistemas).

„Vienas veiksmingiausių būdų sumažinti gyvsidabrio keliamą riziką yra prevencija – vengti nereikalingo kontakto ir pasirinkti saugesnes alternatyvas.“ – pažymi Jungtinių Tautų Aplinkos programa (UNEP).

Svarbiausi akcentai apie apsinuodijimą gyvsidabriu

Apsinuodijimas gyvsidabriu – reta, bet pavojinga būklė, kuri gali sukelti rimtų sveikatos sutrikimų, jei laiku nesuteikiama pagalba. Nors dažniausiai pasitaiko lėtinis užteršto maisto vartojimas, ūminiai atvejai gali nutikti ir kasdieniame gyvenime (pvz., sulūžus gyvsidabrio termometrui).

Pagrindiniai dalykai, kuriuos verta prisiminti

Pavojus sveikatai: gyvsidabris pažeidžia nervų sistemą, inkstus, kepenis, gali paveikti nėštumo eigą.
Ūminis ir lėtinis apsinuodijimas: ūminis pasireiškia staigiais simptomais (vėmimas, pilvo skausmai, dusulys), lėtinis – palaipsniui (rankų drebėjimas, atminties sutrikimai).
Pirmoji pagalba: nutraukti kontaktą su šaltiniu, vėdinti patalpą, vengti tiesioginio sąlyčio, nedelsiant kreiptis į gydytoją.
Prevencija: riboti stambiųjų žuvų vartojimą, nenaudoti senų gyvsidabrio prietaisų, darbo vietoje naudoti apsaugos priemones.
Gydymas: taikomi chelatiniai preparatai ir simptominė terapija, veiksmingiausia pradėti kuo anksčiau.

Dažniausiai užduodami klausimai apie apsinuodijimą gyvsidabriu

Kaip sužinoti, ar apsinuodijau gyvsidabriu?

Pirmieji požymiai gali būti galvos skausmai, pykinimas, metalo skonis burnoje, rankų drebėjimas. Jei buvo kontaktas su gyvsidabriu (maistu ar garais) ir atsirado simptomai, būtina kreiptis į gydytoją, kuris paskirs kraujo ar šlapimo tyrimus.

Ar galima apsinuodyti iš sulūžusio gyvsidabrio termometro?

Taip, tačiau rizika priklauso nuo kiekio ir patalpos vėdinimo. Maži kiekiai paprastai nesukelia sunkių pasekmių, bet gyvsidabrio garai yra pavojingi. Būtina surinkti lašelius su pirštinėmis ir išvėdinti kambarį.

Ar galima gyvsidabrio pašalinti iš organizmo?

Taip, tam naudojami specialūs vaistai – chelatiniai preparatai. Jie jungiasi prie gyvsidabrio ir padeda jam pasišalinti iš organizmo. Šį gydymą gali taikyti tik gydytojas ligoninėje.

Kuri žuvis turi daugiausiai gyvsidabrio?

Didžiausi kiekiai dažniausiai aptinkami stambiose jūrinėse žuvyse – rykliuose, kardžuviuose, kai kuriose tuno rūšyse. Saugiau rinktis sardines, menkę, lašišą.

Ar nėščiosioms pavojinga valgyti žuvį dėl gyvsidabrio?

Nėščiosioms rekomenduojama vengti stambių jūrinių žuvų, nes gyvsidabris gali pakenkti vaisiaus nervų sistemos vystymuisi. Visgi saugios rūšys (pvz., lašiša, upėtakis) yra naudingos dėl omega-3 rūgščių.

Kada būtina kreiptis į gydytoją?

Jei pasireiškia stiprus pykinimas, vėmimas, drebulys, regos ar klausos pokyčiai, šlapinimosi sutrikimai arba buvo reikšmingas kontaktas su gyvsidabriu – būtina nedelsiant kreiptis į gydymo įstaigą.

SVARBU: Gydyk.lt puslapyje pateikta informacija yra skirta tik bendram informavimui. Ji negali būti laikoma gydytojo ar vaistininko konsultacijos pakaitalu. Straipsniuose pateikiami patarimai, aprašymai apie ligas, gydymo metodus, vaistus, maisto papildus ar sveikatos būklės vertinimus yra tik rekomendacinio pobūdžio. Prieš priimdami bet kokius sprendimus dėl sveikatos, vaistų vartojimo ar gydymo, visada pasitarkite su kvalifikuotu sveikatos priežiūros specialistu.

Apsinuodijimas gyvsidabriu: pavojai sveikatai ir pirmoji pagalba