Odos padidėjusi pigmentacija

Kas yra odos padidėjusi pigmentacija?

Odos padidėjusi pigmentacija – tai būklė, kai tam tikros odos vietos tampa tamsesnės nei aplinkinė oda. Tai įvyksta dėl per didelio melanino – pigmento, kuris suteikia odai spalvą – susikaupimo. Padidėjusi pigmentacija gali pasireikšti įvairiais būdais ir dažniausiai pasireiškia kaip tamsios dėmės ar ploteliai ant odos. Ši būklė gali būti laikina arba nuolatinė ir gali atsirasti dėl daugybės veiksnių, pvz., saulės poveikio, hormoninių pokyčių ar tam tikrų sveikatos sutrikimų.

Galimos odos padidėjusios pigmentacijos priežastys

Padidėjusi odos pigmentacija gali atsirasti dėl įvairių veiksnių:

• Saulės poveikis: Ilgalaikis ir neapsaugotas saulės poveikis gali sukelti pigmento dėmes, pvz., saulės dėmes ar strazdanas, dažniausiai atsirandančias veido, rankų ir kitose atvirosiose kūno vietose.
• Hormoniniai pokyčiai: Hormoniniai svyravimai, pvz., nėštumo metu, gali sukelti pigmentacijos sutrikimus, žinomus kaip melazma (arba „nėštumo kaukė“), kurie pasireiškia tamsiomis dėmėmis ant veido.
• Odos uždegimas ar sužalojimai: Odos pažeidimai ar uždegimai, pvz., spuogai, nudegimai ar traumos, gali palikti tamsias dėmes – tai vadinama potrauminine hiperpigmentacija.
• Genetiniai veiksniai: Kai kurie žmonės genetiškai linkę į padidėjusią pigmentaciją, ypač tamsesnio odos tipo asmenys.
• Tam tikros ligos: Lėtinės ligos, pvz., Addisono liga (antinksčių nepakankamumas), gali sukelti odos patamsėjimą, ypač odos raukšlėse ar vietose, kur oda nuolat veikiama slėgio.
• Medikamentai ir cheminės medžiagos: Kai kurie vaistai (pvz., antibiotikai, antidepresantai) arba tam tikros kosmetinės priemonės ir chemikalai gali sukelti fotosensibilizaciją, dėl kurios oda tampa jautresnė saulės spinduliams ir dažniau atsiranda pigmentacija.

Odos padidėjusios pigmentacijos simptomai

Padidėjusi odos pigmentacija pasireiškia įvairiomis formomis, priklausomai nuo priežasties:

• Tamsios dėmės ar ploteliai: Dažniausias pigmentacijos požymis – tamsios, dažniausiai netaisyklingos dėmės ant odos, kurios gali atsirasti bet kurioje kūno vietoje.
• Simetriškos dėmės: Melazmai būdingos simetriškos dėmės, dažniausiai atsirandančios ant kaktos, skruostų, nosies ar viršutinės lūpos.
• Odos spalvos pakitimai po sužeidimo: Po traumos, nudegimo ar uždegimo oda gali tapti tamsesnė vietose, kuriose vyko pažeidimas.
• Saulės dėmės ar strazdanos: Mažos, tamsios dėmelės dažniausiai atsiranda ant veido, rankų, pečių ir kitų vietų, kurios dažniausiai veikiamos saulės.

Ką daryti, jei pastebite padidėjusią odos pigmentaciją?

Jei pastebite pigmentacijos padidėjimą, šie patarimai gali padėti sumažinti pigmentacijos ryškumą ir užkirsti kelią tolesniam dėmių atsiradimui:

• Naudokite apsaugą nuo saulės: Kasdien tepkite kremą su apsauga nuo saulės (SPF 30 ar aukštesniu) net debesuotomis dienomis. Tai padeda apsaugoti odą nuo UV spindulių, kurie skatina pigmentaciją.
• Venkite tiesioginių saulės spindulių: Stenkitės būti pavėsyje ir dėvėti apsauginius drabužius, ypač tarp 10 val. ir 16 val., kai saulė yra stipriausia.
• Pasirinkite tinkamas kosmetikos priemones: Rinkitės švelnias priemones, kurios nesukelia dirginimo ar fotosensibilizacijos.
• Naudokite šviesinančias priemones: Kai kurios kosmetinės priemonės su ingredientais, tokiais kaip vitaminas C, niacinamidas ar arbutinas, gali padėti sumažinti pigmentacijos intensyvumą.

Kada kreiptis į gydytoją?

Svarbu kreiptis į dermatologą, jei:

• Pigmentacijos pokyčiai atsiranda staiga arba pigmentacija labai padidėja.
• Pastebite neįprastų dėmių ar apgamų, kurie keičia formą, spalvą ar dydį – tai gali būti odos vėžio požymiai.
• Pigmentacija lydi kitus simptomus, pvz., nuovargį, svorio kritimą, kuris gali rodyti sisteminę ligą.
• Pigmentacija nesumažėja po tinkamos priežiūros arba dar labiau plinta.

Gydytojas gali rekomenduoti tam tikrus tyrimus ar gydymo būdus, pvz., cheminį šveitimą, lazerio terapiją ar vaistus, kurie padeda sumažinti pigmentaciją ir išlaikyti sveiką odą.