Neramumas

Neramumas

Neramumas – tai būsena, kai žmogus jaučia vidinį diskomfortą, padidėjusį jautrumą, nerimą ar negali ilgai susikaupti ties viena veikla. Neramumas gali atsirasti tiek dėl fizinių, tiek dėl psichologinių veiksnių. Dažnai jis yra laikinas ir gali būti susijęs su stresu ar įtempta diena, tačiau kai kuriais atvejais tai gali rodyti sveikatos sutrikimus ar emocinę įtampą, kurią būtina spręsti.

Galimos priežastys

Neramumą gali sukelti įvairūs veiksniai:

• Stresas ir nerimas – intensyvi įtampa darbe, šeimoje ar kasdienėje aplinkoje gali sukelti nuolatinį neramumo jausmą.
• Miego trūkumas – nepakankamas miegas ar prastos kokybės poilsis dažnai sukelia neramumo ir susierzinimo jausmą dienos metu.
• Kofeinas ir kiti stimuliatoriai – per didelis kavos, energinių gėrimų ar kitų kofeino turinčių produktų vartojimas gali sukelti nervingumą ir neramumą.
• Fizinio aktyvumo stoka – sėdimas gyvenimo būdas arba fizinio aktyvumo trūkumas gali sukelti vidinę įtampą ir sunkumą susikaupti.
• Depresija ir kiti psichikos sutrikimai – kai kurie psichikos sveikatos sutrikimai, tokie kaip depresija ar generalizuotas nerimo sutrikimas, gali pasireikšti kaip vidinis neramumas.
• Hormonų disbalansas – hormoniniai svyravimai, pvz., skydliaukės hormonų pokyčiai, gali sukelti neramumo jausmą ir padidinti dirglumą.
• Medikamentai – kai kurie vaistai, pvz., nuo astmos, dekongestantai ar kiti stimuliuojantys preparatai, gali sukelti šalutinius poveikius, kurie pasireiškia neramumu.
• Nelaiku sprendžiamos problemos – ilgalaikiai neišspręsti konfliktai ar problemos gali sukelti nuolatinį nerimą ir įtampą.

Simptomai, lydintys neramumą

Neramumas dažnai yra lydimas kitų simptomų, kurie padeda nustatyti priežastį:

• Sunkumas susikoncentruoti arba atkreipti dėmesį
• Nuolatinis judėjimas ar nenoras sėdėti vietoje
• Padidėjęs dirglumas ir jautrumas
• Fiziniai simptomai, tokie kaip prakaitavimas, širdies plakimas ar raumenų įtampa
• Nuovargis arba energijos stoka dėl nuolatinės įtampos
• Įpročiai, tokie kaip nagų kramtymas ar pirštų trynimas

Kaip elgtis, jei jaučiate neramumą?

Jei jaučiate neramumą, galite imtis šių veiksmų, siekdami sumažinti diskomfortą:

• Atsipalaidavimo technikos – gilus kvėpavimas, meditacija ar sąmoningumo pratimai gali padėti sumažinti vidinę įtampą ir nuraminti protą.
• Venkite kofeino ir kitų stimuliatorių – laikinas kofeino kiekio sumažinimas gali padėti sumažinti neramumo pojūtį.
• Užsiimkite fizine veikla – net lengva mankšta ar pasivaikščiojimas gali pagerinti nuotaiką ir sumažinti įtampą.
• Tinkamai ilsėkitės – pasirūpinkite, kad kiekvieną naktį gautumėte pakankamai kokybiško miego.
• Rūpinkitės mityba – sveika mityba padeda palaikyti organizmo balansą, kuris gali turėti įtakos jūsų emocinei savijautai.

Kada kreiptis į gydytoją?

Kreipkitės į gydytoją, jei:

• Neramumo jausmas trunka ilgą laiką ir negerėja.
• Jūs patiriate stiprų nerimą, kuris trukdo kasdienei veiklai ar miegui.
• Pastebite kitus psichologinius simptomus, pvz., nuolatinį nerimą, depresijos požymius ar panikos priepuolius.
• Jūs vartojate vaistus ir manote, kad jie gali sukelti neramumą kaip šalutinį poveikį.

Gydytojas gali padėti nustatyti neramumo priežastį, atlikti reikiamus tyrimus arba rekomenduoti psichologinę pagalbą ar terapiją, kuri gali padėti sumažinti neramumo jausmą ir pagerinti gyvenimo kokybę.