Parkinsono liga yra lėtinė ir progresuojanti neurodegeneracinė liga, kuri dažniausiai pasireiškia vyresnio amžiaus žmonėms. Liga veikia smegenis, ypač tas sritis, kurios kontroliuoja judesius. Nors ši liga nėra visiškai išgydoma, šiuolaikinės medicinos pažanga leidžia efektyviai kontroliuoti simptomus ir pagerinti pacientų gyvenimo kokybę. Vienas iš dažniausiai užduodamų klausimų po Parkinsono ligos diagnozės yra apie gyvenimo trukmę. Nors liga gali ženkliai paveikti kasdienį gyvenimą, tai nebūtinai reiškia reikšmingą gyvenimo trukmės sutrumpėjimą.
Gyvenimo trukmė po diagnozės
Parkinsono liga nėra tiesioginė mirties priežastis. Vietoj to, liga veikia gyvenimo kokybę ir gali sukelti komplikacijų, kurios gali turėti įtakos gyvenimo trukmei. Pavyzdžiui, didėjant simptomų sunkumui, kyla rizika kristi ir patirti traumas, kvėpavimo takų infekcijų ar kitų sveikatos problemų. Nepaisant to, dauguma pacientų su tinkamu gydymu ir priežiūra gyvena dešimtmečius po diagnozės.
Veiksniai, turintys įtakos gyvenimo trukmei:
- Diagnozės amžius: Jaunesniems pacientams (diagnozuota jaunesniame nei 50 metų amžiuje) dažniausiai liga progresuoja lėčiau, ir jie gali gyventi dešimtmečius su gera gyvenimo kokybe.
- Simptomų sunkumas ir progresija: Kai kurie pacientai patiria lėtai progresuojančią ligą, o kiti – greičiau. Šis aspektas gali turėti įtakos bendrai sveikatos būklei ir komplikacijų rizikai.
- Bendros sveikatos būklė: Pacientai, kurie jau turi kitų sveikatos problemų (pvz., širdies ir kraujagyslių ligas, diabetą), gali susidurti su didesnėmis komplikacijomis.
- Gydymas ir priežiūra: Efektyvus simptomų valdymas, reguliarus gydytojo vizitas ir tinkamai parinktas gydymas (vaistai, kineziterapija, gyvenimo būdo pokyčiai) gali ženkliai pagerinti gyvenimo kokybę ir pailginti gyvenimo trukmę.
Vidutinė gyvenimo trukmė
Naujausi tyrimai rodo, kad su tinkamu gydymu pacientai, kuriems diagnozuota Parkinsono liga, gyvena beveik tiek pat ilgai kaip žmonės be šios ligos. Vidutinė gyvenimo trukmė po Parkinsono ligos diagnozės gali svyruoti nuo 10 iki 20 metų, priklausomai nuo minėtų veiksnių. Dauguma žmonių miršta ne nuo pačios Parkinsono ligos, o nuo kitų su ja susijusių komplikacijų.
Gyvenimo kokybė ir jos palaikymas
Parkinsono liga ženkliai veikia paciento gyvenimo kokybę. Simptomai kaip tremoras (rankų ar kitų kūno dalių drebulys), judesių sulėtėjimas (bradikinezija), raumenų sustingimas ir pusiausvyros sutrikimai gali apsunkinti kasdienes veiklas. Be to, kai kurie pacientai susiduria su psichologiniais simptomais, kaip depresija, nerimas ar demencija.
Norint užtikrinti geresnę gyvenimo kokybę ir ilginti gyvenimo trukmę, svarbu taikyti kompleksinį gydymą:
1. Medikamentinis gydymas
- Levodopa yra pagrindinis vaistas, naudojamas Parkinsono ligos simptomams valdyti. Ji padeda papildyti dopamino kiekį smegenyse, kuris yra atsakingas už judesių kontrolę.
- Dopamino agonistai ir MAO-B inhibitoriai taip pat naudojami simptominėms ligos išraiškoms valdyti.
- Medikamentų dozės ir tipai keičiasi priklausomai nuo ligos progresavimo.
2. Kineziterapija
Reguliarios pratimų programos padeda palaikyti raumenų jėgą, lankstumą ir judesių koordinaciją. Tai gali padėti sumažinti kritimų riziką ir išlaikyti savarankiškumą ilgiau.
3. Psichologinė pagalba
Depresija ir nerimas yra dažni pacientų su Parkinsono liga palydovai, todėl psichoterapija arba vaistai nuo depresijos gali būti naudingi. Emocinė parama ir rūpinimasis psichologine sveikata gali ženkliai pagerinti gyvenimo kokybę.
4. Tinkama mityba ir gyvenimo būdas
Sveika mityba, kurioje gausu vaisių, daržovių, sveikųjų riebalų ir antioksidantų, gali padėti išlaikyti bendrą sveikatą. Taip pat svarbu užtikrinti pakankamą miegą ir išvengti streso, kuris gali pabloginti ligos simptomus.
5. Sociologinė ir fizinė parama
Pacientams ir jų šeimoms gali prireikti papildomos pagalbos kasdieniuose rūpesčiuose. Ergoterapeutai ir socialiniai darbuotojai gali padėti prisitaikyti prie kasdienės veiklos ir padėti valdyti ligos sukeliamus sunkumus.
Išvados
Nors Parkinsono liga yra lėtinė ir progresuojanti, tinkamai gydoma ji neturi reikšmingo poveikio gyvenimo trukmei. Daugelis žmonių su šia liga gyvena nuo 10 iki 20 metų po diagnozės sužinojimo. Pagrindinis tikslas yra palaikyti aukštą gyvenimo kokybę, naudoti tinkamą gydymą ir reguliariai lankytis pas gydytoją, kad būtų valdomi ligos simptomai. Ankstyva diagnozė, sveikas gyvenimo būdas ir tinkamas gydymas gali ženkliai pagerinti paciento gyvenimo trukmę ir kasdienę savijautą.
Šaltiniai
Kiti straipsniai
