Nakties metu džiūsta burna: kodėl ir ką daryti?

Naktį pabundate su nemaloniu sausumo jausmu burnoje? Jaučiate, kad reikia kuo greičiau išgerti vandens, nes burnos gleivinė tarsi prilipusi? Nors tai gali atrodyti kaip nedidelis nepatogumas, dažnas burnos džiūvimas miego metu gali būti signalas apie tam tikrus sveikatos sutrikimus ar neteisingus įpročius.

Skirtingai nuo paprasto troškulio, ši būklė vadinama kserostomija – tai būklė, kai seilių gamyba sumažėja tiek, kad burnoje pasidaro sausa, o tai trukdo kalbėti, miegoti ir net didina dantų ėduonies riziką. Svarbu nustatyti priežastį – tik tada galima rasti veiksmingą sprendimą.

Pagrindinės priežastys, kodėl džiūsta burna naktį

Burnos džiūvimas miego metu gali būti susijęs su daugybe veiksnių – nuo paprastų įpročių iki rimtų medicininių būklių. Neretai tai būna kelių priežasčių derinys, todėl būtina vertinti visumą.

Kvėpavimas per burną

Tai viena dažniausių priežasčių. Kvėpuojant burna, ypač miego metu, oras tiesiogiai sausina burnos gleivinę, nes nosis nebesulaiko drėgmės.

Kvėpavimą per burną gali lemti:

• Nosies užgulimas (alergijos, sinusitas, polipai);
• Nosies pertvaros iškrypimas;
• Netinkama miego padėtis – kai galva per žemai;
• Įprotis kvėpuoti burna, kuris nepasikeičia net miegant.

Dažnai žmonės net nežino, kad kvėpuoja burna naktį – tai gali išduoti rytais džiūstanti burna, balsas „prarūkęs“, nemalonus kvapas ar net gerklės skausmas be peršalimo požymių.

Miego apnėja

Miego apnėja – tai būklė, kai miegant žmogaus kvėpavimas laikinai sustoja arba tampa labai paviršutiniškas. Šie sustojimai gali kartotis keliasdešimt ar net kelis šimtus kartų per naktį, o tai sukelia ne tik deguonies trūkumą, bet ir sutrikdo seilių gamybą, nes organizmas patiria nuolatinį stresą.

Dažnai apnėją turintys žmonės:

• Kvėpuoja burna dėl užsikimšusios nosies ar kvėpavimo takų;
• Knarkia;
• Pabunda naktį „užspringę“ arba su padažnėjusiu širdies plakimu;
• Jaučiasi pavargę net po ilgo miego;
• Kenčia nuo galvos skausmų rytais.

Burnos džiūvimas tokiu atveju yra vienas iš pirmųjų signalų, kurį dažnai lydi ir kiti simptomai. Svarbu nedelsti – miego apnėja nėra tik „knarkimo problema“, o rimta būklė, susijusi su širdies ligų, insulto ir net diabetu rizika.

Tam tikri vaistai ir sveikatos būklės

Nemažai medikamentų turi šalutinį poveikį – burnos gleivinės sausumą, ypač vartojant ilgą laiką. Dažniausiai džiūvimą sukelia:

• Antidepresantai (SSRI, tricikliai);
• Antihistamininiai vaistai (vartojami nuo alergijų);
• Diuretikai (skysčius varantys, dažnai skiriami sergantiems hipertenzija);
• Vaistai nuo astmos ar lėtinės obstrukcinės plaučių ligos (LOPL);
• Raumenis atpalaiduojantys ar migdomieji vaistai.

Taip pat burnos džiūvimą gali sukelti ligos, kurios sutrikdo seilių liaukų veiklą:

• Diabetas – ypač jei cukraus kiekis kraujyje nekontroliuojamas;
• Skydliaukės veiklos sutrikimai;
• Sjögreno sindromas – autoimuninė liga, pažeidžianti gleivines ir seilių liaukas;
• Menopauzė – dėl hormoninių pokyčių sumažėja natūralus gleivinių drėgnumas.

Svarbu suprasti, kad net jei vaistas vartojamas dieną, jo poveikis burnos gleivinei gali pasireikšti naktį, ypač kai sumažėja natūralus seilių išsiskyrimas miegant.

Skysčių trūkumas

Tai viena paprasčiausių, bet dažnai pamirštamų priežasčių. Jei žmogus:

• Per dieną išgeria per mažai vandens;
• Vartoja daug kavos, arbatos ar alkoholio;
• Daug prakaituoja (sportuoja, yra karšta);
• Vakarais riboja skysčius bijodamas naktinių nubudimų –

organizmas tiesiog neturi iš ko palaikyti gleivinių drėgmės. Seilės susidaro iš vandens, todėl dehidratacija tiesiogiai mažina jų kiekį.

Džiūvimo pojūtis dažnai ryškiausias anksti ryte, o burnos gleivinė gali būti net „lipni“.

Rūkymas ir alkoholis

Rūkymas ir alkoholis daro tiesioginį poveikį burnos gleivinei bei seilių liaukoms. Jie ne tik sausina audinius, bet ir ilgainiui slopina seilių išsiskyrimą.

Rūkymas:

• Dirgina burnos gleivinę;
• Susiaurina seilių liaukų latakus;
• Ilgainiui mažina seilių kiekį ir keičia jų sudėtį;
• Gali sukelti burnos kvapą, dantenų ligas ir net padidinti vėžio riziką.

Alkoholis:

• Veikia kaip diuretikas – skatina skysčių pasišalinimą iš organizmo;
• Dirgina burnos audinius, ypač jei vartojami stiprūs gėrimai;
• Daug alkoholinių gėrimų turi cukraus ar rūgšties, kurie kenkia dantims ir dantenoms, jei burna lieka sausa.

Nors abu šie veiksniai dažnai siejami su vakarais ar savaitgaliais, net ir retas vartojimas gali išbalansuoti burnos mikroflorą bei paveikti miego kokybę.

Ką daryti, jei burna džiūsta naktį?

Burnos džiūvimo priežastys dažnai yra kasdieniai įpročiai, todėl pirmiausia verta imtis paprastų, namuose pritaikomų sprendimų. Pagrindinis žingsnis – užtikrinti pakankamą skysčių kiekį dienos metu. Gerti vandenį tik prieš pat miegą – per vėlu, nes tai gali tik sukelti naktinius pabudimus dėl noro šlapintis, o ne efektyviai sudrėkinti organizmą.

Be to, jei pastebite, kad kambario oras yra sausas (ypač šaltuoju metų laiku), rekomenduojama naudoti oro drėkintuvą. Tai padeda palaikyti gleivinių drėgmę, ypač jei kvėpuojate per burną.

Vakarais reikėtų vengti alkoholio, stiprios arbatos ar kavos, nes šie gėrimai skatina skysčių pasišalinimą. Taip pat patartina peržiūrėti miego padėtį – jei dažnai kvėpuojate per burną, gali būti naudinga šiek tiek pakelti galvūgalį arba miegoti ant šono, kad būtų lengviau kvėpuoti per nosį.

Jei burnos džiūvimas vis tiek nepraeina, galima išbandyti specialius burnos purškalus ar gelius, skirtus gleivinės drėkinimui. Jie dažnai gaminami su natūraliomis drėkinančiomis medžiagomis, tokiomis kaip ksilitolis, ir nesukelia šalutinio poveikio.

Kada kreiptis į gydytoją?

Nors burnos džiūvimas dažnai susijęs su paprastais įpročiais ar aplinkos veiksniais, nuolatinis sausumas, ypač jei jis tęsiasi kelias savaites ar trikdo miegą, gali būti ženklas, kad organizme vyksta rimtesni procesai.

Į gydytoją verta kreiptis, jei:

• Ryte dažnai jaučiate ne tik burnos, bet ir gerklės džiūvimą ar skausmą;
• Pajutote, kad sutrikęs kvėpavimas per nosį ir tai tęsiasi ilgą laiką;
• Naudojate kelis medikamentus, kurių šalutinis poveikis gali būti gleivinės sausumas;
• Tuo pačiu metu pasireiškia nuolatinis troškulys, dažnas šlapinimasis – tai gali būti susiję su diabetu ar hormoniniais pokyčiais;
• Burnoje pradėjo kauptis opelės, blogas kvapas ar skausmingi dantenų pakitimai.

Tokiais atvejais būtina profesionali apžiūra. Gydytojas gali paskirti tyrimus (gliukozės, skydliaukės funkcijos, hormonų), įvertinti vaistų sąveiką ar, esant įtarimams dėl miego apnėjos, rekomenduoti miego tyrimą (polisomnografiją).

Gydymas priklausys nuo priežasties – nuo paprastų higienos ir mitybos pokyčių iki specifinių medikamentų ar gydymo priemonių.

Gydytojo komentaras dėl nakties metu džiūstančios burnos

Burnos džiūvimas naktį dažnai atrodo kaip nereikšmingas simptomas, tačiau ilgainiui jis gali turėti rimtų pasekmių burnos sveikatai, miego kokybei ir net bendrai savijautai. Pasak specialistų, svarbu šios problemos neignoruoti.

„Naktinis burnos sausumas dažnai siejamas su kvėpavimu per burną, nosies užgulimu ar tam tikrais vaistais, bet tai taip pat gali būti pirmasis signalas apie lėtines būkles – pavyzdžiui, cukrinį diabetą ar miego apnėją. Jei simptomai kartojasi, reikia ieškoti priežasties, o ne tiesiog gerti daugiau vandens. Tinkama diagnostika – tai pirmas žingsnis link sprendimo.“
– šeimos gydytoja dr. Aurelija Tamulytė

Žmonių atsiliepimai dėl nakties metu džiūstančios burnos

Tikroji patirtis padeda geriau suprasti, kaip skirtingi žmonės susiduria su ta pačia problema ir kokie sprendimai jiems buvo veiksmingi.

„Jau metus kiekvieną rytą atsikeldavau su sausa burna ir gerkle. Galvojau, kad tai tiesiog per mažai vandens. Bet kai ėmė skaudėti liežuvį, nuėjau pas gydytoją – paaiškėjo, kad tai šalutinis poveikis nuo mano kraujospūdžio vaistų. Kai jie buvo pakeisti, problema dingo.“
– Ingrida, 54 m.

„Vyras mane prikalbino naudoti oro drėkintuvą miegamajame, nes žiemą kvėpuoti buvo sunku. Po kelių naktų supratau, kad burna ryte nebėra sausa! Atrodė, smulkmena, bet skirtumas – milžiniškas.“
– Laura, 35 m.

„Aš ilgą laiką nekreipiau dėmesio į džiūstančią burną, kol odontologė nepasakė, kad dėl to ėduonis plinta greičiau. Nuo tada pradėjau naudoti specialų burnos purškalą vakare – padeda netikėtai gerai.“
– Marius, 41 m.

„Galiausiai paaiškėjo, kad kvėpavau per burną dėl nosies pertvaros iškrypimo. Po operacijos burnos džiūvimas dingo, o miegas tapo gilesnis. Gaila, kad tiek metų kentėjau.“
– Jurgita, 38 m.

Santrauka

Burnos džiūvimas nakties metu – tai ne tik laikinas nepatogumas, bet ir svarbus signalas, kad kažkas organizme gali neveikti tinkamai. Dažniausiai tai susiję su kvėpavimu per burną, vaistais, dehidratacija ar net rimtesnėmis ligomis, tokiomis kaip miego apnėja ar diabetas.

Gera žinia ta, kad dauguma atvejų yra išsprendžiami, jei įsiklausoma į organizmo siunčiamus ženklus. Paprasti pokyčiai, tokie kaip geresnė skysčių kontrolė, aplinkos drėkinimas, žalingų įpročių atsisakymas ar nosies kvėpavimo atkūrimas, gali ženkliai pagerinti miego kokybę ir bendrą savijautą.

Jeigu simptomai tęsiasi – neverta jų ignoruoti. Laiku pasikonsultavus su gydytoju galima išvengti rimtesnių pasekmių ir atkurti natūralų burnos drėkinimą be diskomforto.

Dažniausiai užduodami klausimai apie burnos džiūvimą nakties metu