Bromazepamas ir alkoholis – kodėl šio derinio reikia vengti?

Bromazepamas yra benzodiazepinų grupės vaistas, vartojamas nerimui, įtampai, miego sutrikimams ar panikos priepuoliams mažinti. Jis veikia raminamai, slopina centrinę nervų sistemą ir padeda žmogui nusiraminti, jaustis stabilesniam. Tačiau būtent dėl šio poveikio bromazepamas visiškai nesuderinamas su alkoholiu.

Alkoholis, kaip ir bromazepamas, slopina smegenų veiklą. Kai abu vartojami kartu, jų poveikis sustiprėja kelis kartus, o tai gali būti pavojinga gyvybei – ypač dėl kvėpavimo slopinimo, staigaus kraujospūdžio kritimo ar sąmonės netekimo. Net ir nedidelis alkoholio kiekis gali sustiprinti vaisto poveikį tiek, kad žmogus praranda koordinaciją, tampa mieguistas ar net apalps.

Toks derinys ypač pavojingas žmonėms, turintiems kepenų, širdies ar kvėpavimo sutrikimų, taip pat vyresnio amžiaus asmenims, kurių organizmas vaistus skaido lėčiau.

Kaip bromazepamas veikia organizmą

Bromazepamas veikia centrinę nervų sistemą, slopindamas per didelį smegenų aktyvumą. Šis vaistas priklauso benzodiazepinų grupei – tai medžiagos, kurios stiprina smegenyse veikiančio GABA (gama-amino sviesto rūgšties) poveikį. Šis cheminis junginys natūraliai ramina nervų sistemą ir padeda organizmui atsipalaiduoti.

Kai žmogus išgyvena stresą, nerimą ar įtampą, smegenų veikla suaktyvėja, o raumenys įsitempia. Bromazepamas šį sujaudinimą „numaldo“ – nuramina mintis, sumažina nerimo jausmą, raumenų įtampą ir padeda užmigti. Dėl to jis dažnai skiriamas trumpalaikiam gydymui, kai žmogus patiria miego sutrikimus ar nerimo epizodus.

Vis dėlto šis vaistas veikia ne selektyviai – jis slopina ir kitas nervų sistemos funkcijas. Dėl to sulėtėja reakcijos, sumažėja dėmesio koncentracija ir budrumas, todėl gydytojai įspėja nevairuoti ar nedirbti su mechanizmais po vaisto vartojimo.

Bromazepamo poveikis prasideda gana greitai – per 30–60 minučių po išgėrimo, o jo raminamasis efektas gali trukti iki 12 valandų. Vaistas kaupiasi organizme, todėl ilgainiui gali pasireikšti pripratimas ar sumažėjęs jautrumas. Dėl šios priežasties bromazepamas visada turi būti vartojamas tik tiek laiko, kiek nurodo gydytojas.

„Bromazepamas nėra kasdienio nusiraminimo priemonė – tai vaistas, skirtas trumpalaikiam vartojimui, kai nerimas ar stresas tampa nepakeliamas,“ – aiškina psichiatras dr. Robert Klein.

Kodėl bromazepamo negalima vartoti su alkoholiu

Tiek bromazepamas, tiek alkoholis veikia tą pačią smegenų sritį – centrinę nervų sistemą, tiksliau, GABA receptorius, kurie reguliuoja ramybės ir budrumo pusiausvyrą. Abu šie junginiai sustabdo neuronų veiklą, todėl smegenys reaguoja lėčiau, o kūnas pereina į „atsipalaidavimo“ būseną. Tačiau kai jie vartojami kartu, šis efektas sustiprėja daug kartų ir tampa nebe gydomasis, o pavojingas.

Pirmieji požymiai gali atrodyti gana nekalti – svaigulys, mieguistumas, sumišimas, koordinacijos stoka. Tačiau po kelių taurių alkoholio ir net nedidelės vaisto dozės, slopinimo poveikis gali pereiti į kvėpavimo centro paralyžių. Žmogus ima lėtai kvėpuoti, praranda sąmonę ir, jei laiku nesuteikiama pagalba, gali sustoti kvėpavimas.

Ypač pavojinga tai, kad alkoholio ir bromazepamo derinys veikia nenuspėjamai – net ta pati dozė skirtingiems žmonėms gali sukelti visiškai skirtingas reakcijas. Vienam tai bus tiesiog apsvaigimas, kitam – stiprus apsinuodijimas ar net koma.

Kitas pavojus slypi elgesio pokyčiuose. Kadangi abu preparatai slopina savikontrolės centrus, žmogus gali elgtis impulsyviai, tapti agresyvus ar visai nebesuvokti situacijos realumo. Tokiais atvejais padidėja traumų, avarijų ar nelaimingų atsitikimų rizika.

„Kai alkoholis ir bromazepamas veikia kartu, smegenys tarsi „atsijungia nuo realybės“. Kvėpavimo, širdies ritmo ir koordinacijos kontrolė gali nutrūkti per kelias minutes,“ – įspėja toksikologė dr. Claire Rasmussen.

Svarbu suprasti, kad šis derinys pavojingas ne tik išgėrus didelį alkoholio kiekį. Net viena taurė vyno ar alaus gali sustiprinti vaisto poveikį tiek, kad žmogus praranda sąmonę ar pusiausvyrą. Todėl gydytojai visada pabrėžia – vartojant bromazepamą, alkoholis turi būti visiškai eliminuotas.

Kokios gali būti pasekmės pavartojus bromazepamo su alkoholiu

Bromazepamo ir alkoholio derinys – tai viena pavojingiausių medžiagų kombinacijų, galinčių sukelti tiek greitą apsinuodijimą, tiek ilgalaikį organizmo pažeidimą. Šių medžiagų sąveika ne tik sustiprina raminamąjį poveikį, bet ir sutrikdo svarbiausių gyvybinių funkcijų kontrolę.

Trumpalaikės pasekmės pasireiškia jau po kelių minučių: žmogus pasidaro mieguistas, sutrinka pusiausvyra, kalba tampa neaiški, orientacija prarandama. Tokia būsena primena stiprų apsvaigimą, tačiau iš tikrųjų tai – centrinės nervų sistemos slopinimo požymiai. Kai dozės didesnės arba abu junginiai vartoti net mažais kiekiais, gali ištikti sąmonės praradimas, o kai kuriais atvejais – komos būklė.

Fiziologiniu lygmeniu bromazepamas ir alkoholis veikia kvėpavimo centrą smegenyse, todėl kvėpavimas sulėtėja, tampa paviršutiniškas. Kartu mažėja širdies ritmas, krenta kraujospūdis. Tai pavojinga ypač vyresniems žmonėms ar tiems, kurie vartoja ir kitus raminamuosius ar migdomuosius vaistus. Net jei kvėpavimo sustojimas neįvyksta, smegenys gali gauti mažiau deguonies, o tai kelia grėsmę atminčiai, dėmesio koncentracijai ir nervų sistemai.

Ilgalaikės pasekmės dažnai išryškėja po pakartotinio tokio derinio vartojimo. Alkoholis ir bromazepamas sustabdo natūralią GABA sistemos pusiausvyrą, todėl organizmas pamažu pripranta prie nuolatinio slopinimo. Vėliau žmogus be vaistų jaučiasi neramus, prastai miega, o be alkoholio – neatsipalaiduoja. Taip formuojasi fizinė ir psichologinė priklausomybė, kurią sustabdyti tampa vis sunkiau.

„Toks derinys sukuria iliuzinę ramybę, bet iš tikrųjų silpnina smegenų veiklą ir žudo refleksus. Net vienkartinis apsinuodijimas gali palikti ilgalaikį poveikį nervų sistemai,“ – sako neurologė dr. Marina Heller.

Sunkiausiais atvejais, kai pavartojama didesnė bromazepamo dozė kartu su alkoholiu, ištinka kvėpavimo sustojimas, koma arba mirtis. Tokios situacijos dažniausiai nutinka netyčia – žmogus išgeria alkoholio nesuvokdamas, kad vaistas dar vis veikia organizme. Kadangi bromazepamas išlieka aktyvus iki 12–24 valandų, pavojus kyla net kitą dieną po vartojimo.

Ką daryti, jei pavartojote bromazepamo ir alkoholio

Jeigu netyčia ar nežinodami pavartojote bromazepamo ir alkoholio kartu – tai situacija, kuriai reikia rimto dėmesio. Nors ne kiekvienas toks atvejis baigiasi pavojingai, niekada negalima numatyti, kaip organizmas sureaguos į šį derinį.

Pirmiausia – stebėkite būklę

Jeigu po išgėrimo pasireiškia svaigulys, mieguistumas, silpnumas, neryškus matymas, kvėpavimo sulėtėjimas ar kalbos sutrikimai, būtina nedelsiant kviesti greitąją pagalbą (112). Kol laukiate medikų, žmogus turi būti gulimoje padėtyje, pasuktas ant šono, kad neuždustų, jei vemia.

Jei sąmonė sutrikusi, bet žmogus vis dar kvėpuoja, svarbu nebandyti jo žadinti prievarta ar duoti gerti vandens – tai gali sukelti užspringimą. Geriausia – užtikrinti, kad kvėpavimo takai būtų laisvi ir jis gautų gryno oro.

Ko negalima daryti

• Negalima gerti kavos ar energetinių gėrimų – jie nesumažina apsinuodijimo, o tik dar labiau apkrauna širdį.
• Negalima priverstinai vemti, jei žmogus mieguistas ar apsvaigęs.
• Negalima laukti, kad „praeis savaime“ – būklė gali greitai pablogėti, nes bromazepamo poveikis tęsiasi kelias valandas.

Jeigu žmogus pavartojo abu junginius sąmoningai – tai laikoma apsinuodijimu mišriomis medžiagomis, ir gydytojai turi jį stebėti ligoninėje bent 12–24 valandas. Tokiu atveju atliekami kraujo tyrimai, vertinamas kvėpavimo dažnis ir širdies darbas, o jei reikia – skiriama deguonies terapija.

„Kai pacientas į ligoninę patenka dėl bromazepamo ir alkoholio derinio, pirmos valandos būna kritinės. Pagrindinis tikslas – apsaugoti kvėpavimą ir neleisti vaistui dar labiau slopinti centrinės nervų sistemos,“ – aiškina toksikologas dr. Steven Ward.

Kaip elgtis vėliau

Jeigu tai įvyko netyčia – pasakykite gydytojui, kada ir kiek vaisto bei alkoholio buvo suvartota. Verta aptarti ir psichologinius aspektus – neretai tokie deriniai vartojami siekiant nusiraminti ar pabėgti nuo streso. Tokiais atvejais svarbu pasikalbėti su gydytoju ar psichologu apie kitus, saugius būdus mažinti įtampą.

Kaip saugiai vartoti bromazepamą ir ką žinoti apie priklausomybės riziką

Bromazepamas yra veiksmingas vaistas, padedantis žmonėms, kenčiantiems nuo nerimo, panikos priepuolių ar stiprios įtampos, tačiau jo vartojimas turi būti griežtai kontroliuojamas. Kadangi tai benzodiazepinų grupės preparatas, jis gali sukelti pripratimą, ypač jei vartojamas ilgai arba didesnėmis nei paskirta dozėmis.

Saugus vartojimo principas

Bromazepamas turi būti vartojamas tik tiek laiko, kiek būtina – paprastai 2–4 savaites, nebent gydytojas nurodo kitaip. Jo dozė parenkama individualiai, o nutraukimas visada turi būti palaipsnis, kad būtų išvengta nutraukimo simptomų, tokių kaip nerimas, nemiga ar drebulys.

Svarbu nepamiršti, kad šis vaistas nėra kasdienio streso valdymo priemonė. Jis skirtas trumpalaikiam simptomų palengvinimui, o pagrindinis tikslas – padėti žmogui pereiti prie ilgalaikių, saugesnių sprendimų: psichoterapijos, miego higienos, kvėpavimo ar atsipalaidavimo pratimų.

Vartojant bromazepamą būtina visiškai vengti alkoholio, taip pat kitų raminamųjų ar migdomųjų preparatų, nebent juos paskyrė gydytojas. Be to, vaistas neturėtų būti derinamas su opioidiniais analgetikais, nes tokie deriniai dar labiau padidina kvėpavimo sustojimo riziką.

Priklausomybės rizika

Ilgalaikis bromazepamo vartojimas keičia smegenų reakciją į natūralų GABA poveikį – organizmui reikia vis didesnės dozės, kad pasiektų tą patį raminantį efektą. Tuomet susiformuoja tolerancija ir psichologinė priklausomybė. Žmogus pradeda jausti, kad negali nurimti be tabletės, o jos praleidimas sukelia įtampą ar dirglumą.

Todėl gydytojai dažnai skiria šį vaistą tik trumpam laikotarpiui arba kartu su psichoterapija, kuri padeda išmokti natūralių streso valdymo būdų.

„Bromazepamas padeda išlipti iš emocinės krizės, bet negali tapti kasdieniu įrankiu prieš nerimą. Tikra pusiausvyra pasiekiama keičiant gyvenimo būdą, o ne didinant dozes,“ – sako psichoterapeutė dr. Anna Vermeer.

Dažniausiai užduodami klausimai