Pušų pumpurų arbata – tai nuo seno Lietuvoje vartojama natūrali priemonė, kuri dažniausiai siejama su kvėpavimo takų apsauga, imuniteto stiprinimu ir pagalba peršalus. Šio gėrimo šaknys glūdi liaudies medicinoje, tačiau šiandien, ieškant natūralesnių sveikatos palaikymo būdų, ji vėl atranda vietą daugelio šeimų vaistinėlėse. Gaminama iš jaunų pušies ūglių – pumpurų – ši arbata išsiskiria savo aromatu, stipriu antiseptiniu poveikiu ir natūraliai stiprina organizmą.
- Kas tai? – Arbata iš jaunų pušies pumpurų, turinti antiseptinių, priešuždegiminių savybių.
- Kada naudoti? – Peršalus, jaučiant gerklės perštėjimą ar kaip profilaktiką virusų sezono metu.
- Kokia nauda? – Skatina atsikosėjimą, mažina gerklės skausmą, stiprina kvėpavimo takų gleivinę.
- Kaip paruošti? – 1 arbatinį šaukštelį džiovintų pumpurų užplikyti 250 ml vandens, laikyti uždengus 10–15 min.
- Kam netinka? – Nėščiosioms, vaikams iki 2 metų, žmonėms su jautria virškinimo sistema.
Kuo ypatingi pušų pumpurai ir kodėl iš jų verdama arbata?
Pušų pumpurai – tai dar neišsiskleidę pavasariniai spygliuočių ūgliai, kuriuose susikaupia didžiausia veikliųjų medžiagų koncentracija. Jie renkami ankstyvą pavasarį, kai yra minkšti, sakingi ir ryškiai aromatingi. Būtent šiuo metu pumpuruose gausu eterinių aliejų, fitoncidų ir organinių rūgščių, kurios vėliau džiovinimo metu iš dalies išlieka.
Pagrindinės veikliosios medžiagos
Pušų pumpuruose aptinkama:
- Eteriniai aliejai: Atsakingi už būdingą kvapą ir antiseptines savybes. Jie veikia bakterijas bei virusus kvėpavimo takuose, mažina uždegimą, lengvina kvėpavimą.
- Fitoncidai: Natūralūs augalų apsauginiai junginiai, naikinantys ligas sukeliančius mikroorganizmus. Padeda stabdyti infekcijų plitimą.
- Vitaminas C ir dervinės medžiagos: Vitaminas C stiprina imuninę sistemą, o dervos – veikia minkštinančiai ir padeda esant sausam, dirginančiam kosuliui.
„Pušų pumpuruose esantys eteriniai aliejai turi mukolitinį poveikį – jie skystina gleives kvėpavimo takuose ir palengvina atsikosėjimą. Tai ypač naudinga sergant bronchitu, laringitu ar esant pirmai peršalimo stadijai,“
– aiškina šeimos gydytoja dr. Lina Mačiulytė.
Kodėl iš jų verdama arbata?
Nors pušų pumpurai dažnai naudojami kaip žaliava sirupui ar inhaliacijoms, arbata yra vienas paprasčiausių ir prieinamiausių būdų juos panaudoti. Užplikyta karštu vandeniu, ši arbata išskiria aromatines medžiagas, kurios per kvėpavimo takus ir virškinamąjį traktą veikia visapusiškai – nuo nosiaryklės iki bronchų gleivinės.
Gėrimas padeda:
- esant pirmai slogos ar kosulio stadijai,
- kai jaučiamas perštėjimas gerklėje,
- po stipresnių peršalimų – organizmui atsigauti.
Nauda ir galimos rizikos vartojant pušų pumpurų arbatą
Galima nauda
- Palengvina atsikosėjimą, tinka sergant bronchitu ar laringitu
- Turi priešuždegiminį ir antiseptinį poveikį viršutiniams kvėpavimo takams
- Gali sumažinti gerklės ir bronchų dirginimą
- Padeda organizmui kovoti su virusais pradinėje infekcijos stadijoje
- Stiprina imunitetą, ypač vartojant sezoniškai
Galimos rizikos
- Gali dirginti skrandį – nerekomenduojama sergant gastritu ar opalige
- Netinka vaikams iki 3 metų dėl stipraus poveikio
- Gali sukelti alergines reakcijas jautriems spygliuočių dervoms
- Nerekomenduojama nėštumo metu be gydytojo leidimo
- Ilgalaikis vartojimas gali sukelti galvos skausmą ar pykinimą
Kaip teisingai paruošti pušų pumpurų arbatą?
Nors iš pirmo žvilgsnio arbatos paruošimas gali pasirodyti paprastas, pušų pumpurų atveju svarbu pasirinkti tinkamą apdorojimo būdą, kad veikliosios medžiagos neišgaruotų ar nesuirtų. Taip pat svarbu neskubėti ir nenaudoti per didelio kiekio – šis gėrimas gana stiprus.
Ką rinktis: šviežius ar džiovintus?
Švieži pumpurai tinka, jei jie surinkti švarioje aplinkoje ir iš karto vartojami. Vis dėlto dažniausiai naudojami džiovinti pumpurai, nes taip išsaugomos veikliosios medžiagos ir patogiau dozuoti. Džiovinant pumpurus reikėtų vengti tiesioginių saulės spindulių, kad eteriniai aliejai neišgaruotų.
Pagrindinis užpylimo metodas
Rekomenduojama proporcija:
– 1 arbatinis šaukštelis džiovintų pušų pumpurų
– 250 ml karšto, bet ne verdančio vandens (apie 90 °C)
– plikyti uždengus 10–15 minučių
– nukošti, vartoti šiltą
„Svarbu nepervirti pumpurų, nes aukšta temperatūra gali sunaikinti jų biologiškai aktyvius junginius – ypač vitaminą C,“
– pataria vaistininkė-fitoterapeutė Inga Žukauskaitė.
Kada gerti ir kaip dažnai?
Pušų pumpurų arbata dažniausiai geriama:
- ryte – imuniteto stiprinimui ir lengvam kvėpavimui visai dienai,
- ligos metu (2–3 kartus per dieną) – peršalus, esant kosuliui ar bronchitui,
- po sunkesnių virusinių infekcijų – kaip atsistatymo priemonė.
Skonio ir poveikio stiprinimas
Norint sumažinti natūralų kartumą ar sakingą dervingumą, galima įdėti:
- šaukštelį medaus (tik į pravėsusią arbatą),
- keletą čiobrelių ar gysločio lapelių,
- lašelį citrinos sulčių – papildomas vitamino C šaltinis.
Nauda ir galimos rizikos vartojant pušų pumpurų arbatą
Pušų pumpurų arbata dažnai vertinama kaip viena iš stipriausių natūralių priemonių kvėpavimo takams. Tačiau dėl savo koncentruoto poveikio, ją reikia vartoti atsakingai.
Galima nauda
- Palengvina atsikosėjimą esant sausam ar dirginančiam kosuliui
- Veikia antiseptiškai – ypač gerklės ir bronchų srityje
- Padeda sumažinti uždegiminius procesus kvėpavimo takuose
- Stiprina organizmo atsparumą virusams peršalimo sezono metu
- Skatina gleivių pasišalinimą, mažina kvėpavimo takų užgulimą
Galimos rizikos
- Nerekomenduojama nėščiosioms – gali turėti gimdos tonusą veikiančių savybių
- Nereikėtų duoti vaikams iki 2 metų dėl stipraus kvėpavimo takus veikiančio poveikio
- Gali sukelti skrandžio dirginimą, ypač vartojant stiprią koncentraciją
- Galimos alerginės reakcijos žmonėms, jautriems spygliuočiams
- Per ilgas vartojimas gali išsausinti gleivinę ar sukelti pykinimą
Kaip dažnai ir kiek laiko galima vartoti pušų pumpurų arbatą?
Pušų pumpurų arbata pasižymi stipriu poveikiu, todėl net ir trumpalaikis vartojimas dažnai sukelia teigiamus rezultatus. Vis dėlto svarbu žinoti, kada ją galima vartoti, o kada – verčiau padaryti pertrauką.
Profilaktikai ši arbata dažniausiai geriama vieną kartą per dieną, daugiausiai savaitę iš eilės. Po šio laikotarpio rekomenduojama padaryti mažiausiai 7 dienų pertrauką, ypač jei arbata vartojama reguliariai virusų sezono metu.
Sergant peršalimo ligomis, kai norima palengvinti kvėpavimą, kosulį ar gerklės dirginimą, pušų pumpurų arbata vartojama 2–3 kartus per dieną. Gydymo trukmė paprastai neturėtų viršyti 7 dienų, nebent gydytojas nurodytų kitaip.
Vaikams nuo 3 metų šią arbatą galima duoti tik nedideliais kiekiais ir tik trumpai – paprastai iki 3 dienų, 1 kartą per dieną. Jaunesniems vaikams, nėščiosioms bei žmonėms, turintiems skrandžio jautrumą, šios arbatos rekomenduojama vengti.
„Net ir augalinė priemonė gali sukelti šalutinį poveikį, jei naudojama ilgai ar be pertraukų. Pušų pumpurai – tai koncentruota gamtos medžiaga, reikalaujanti pagarbos ir atsakomybės“,
– pabrėžia fitoterapeutė dr. Jūratė Valienė.
Skaičiuoklė: kiek puodelių pušų pumpurų arbatos tinka jūsų situacijai?
Ši skaičiuoklė padės įsivertinti, kiek kartų per dieną galima gerti pušų pumpurų arbatą, atsižvelgiant į amžių, būklę ir vartojimo tikslą.
