Žarnyno uždegimas – priežastys, simptomai ir kaip gydyti?

Žarnyno uždegimas – tai būklė, kai plonojo arba storojo žarnyno gleivinėje vyksta uždegiminis procesas. Šis uždegimas gali būti trumpalaikis (ūminis) arba ilgalaikis (lėtinis), turėti įvairias priežastis – nuo infekcijų iki autoimuninių mechanizmų. Dažniausiai pasitaikantys uždegimai – infekcinis enteritas ar kolitas, tačiau ne mažiau svarbios ir tokios lėtinės ligos kaip Krono liga ar opinis kolitas.

Svarbu atskirti, kad žarnyno uždegimas – tai ne vien tik virškinimo sutrikimas ar „apsinuodijimas“. Tai gali būti sisteminis procesas, veikiantis visą organizmą. Jei liga negydoma, ilgainiui išsivysto komplikacijos: nuo anemijos iki žarnyno randėjimo, netgi žarnyno obstrukcijos ar perforacijos.

Uždegimas gali paveikti skirtingas žarnyno dalis, todėl ir simptomai, ir gydymas labai skiriasi. Tinkama diagnostika leidžia atskirti ūminius (dažniausiai infekcinius) atvejus nuo lėtinių uždegiminių žarnyno ligų, kurios reikalauja viso gyvenimo stebėsenos.

Kas yra žarnyno uždegimas?

Žarnynas susideda iš dviejų pagrindinių dalių: plonojo žarnyno, kuris atsakingas už maistinių medžiagų įsisavinimą, ir storojo žarnyno, kur vyksta vandens rezorbcija ir formuojasi išmatos. Uždegiminis procesas gali paveikti bet kurią iš šių dalių – priklausomai nuo to, kokia liga jį sukėlė.

Žarnyno gleivinė yra jautrus ir svarbus barjeras tarp mūsų vidaus ir išorinio pasaulio. Ji reguliuoja maistinių medžiagų įsisavinimą, saugo nuo kenksmingų bakterijų ir kontroliuoja imuninį atsaką. Kai gleivinė uždegama, ji nebegali tinkamai atlikti šių funkcijų – atsiranda skausmas, viduriavimas, gleivės, kartais kraujas išmatose.

Uždegimo tipai

Žarnyno uždegimą galima suskirstyti pagal trukmę, kilmę ir paveiktą žarnos dalį. Šis skirstymas yra būtinas, nes nuo to priklauso tiek tyrimų planas, tiek gydymo taktika.

Infekcinis enteritas ir kolitas

Tai dažniausiai ūminės kilmės uždegimai, kuriuos sukelia bakterijos, virusai ar parazitai. Jie pasireiškia staigiu viduriavimu, dažnai su karščiavimu, pilvo spazmais, pykinimu. Infekcijos šaltinis – užterštas maistas, vanduo, kontaktas su sergančiaisiais.

Lėtinės uždegiminės žarnyno ligos (IBD)

Tai neinfekcinės, autoimuninės kilmės ligos, kurių eiga banguojanti: paūmėjimai ir remisijos. Pagrindinės ligos:

• Krono liga – gali pažeisti bet kurią virškinimo trakto dalį, bet dažniausiai – plonąjį žarnyną. Pažeidimas „lopinėlis po lopinėlio“.
• Opinis kolitas – apima tik storąjį žarnyną, dažniausiai išangės kryptimi, tęstiniu būdu.

Abi šios ligos dažnai pasireiškia jauname amžiuje ir reikalauja ilgalaikio gydymo bei stebėsenos.

Cheminis ar medikamentinis žarnyno uždegimas

Tam tikri vaistai (ypač chemoterapija, antibiotikai, radioterapija) gali pažeisti žarnyno gleivinę. Taip pat įmanomi uždegimai dėl tulžies ar fermentų patekimo į žarnyną po operacijų ar traumų. Šie uždegimai paprastai pasireiškia staigiai ir stipriai, bet gali būti kontroliuojami pašalinus priežastį.

Pagrindinės žarnyno uždegimo priežastys

Žarnyno uždegimą sukelti gali daugybė skirtingų veiksnių. Vieni jų – ūmūs ir trumpalaikiai (pvz., infekcija), kiti – lėtiniai ir ilgalaikiai, kai organizmo imuninė sistema pradeda atakuoti savo paties žarnyną. Priežasties nustatymas yra būtinas, nes nuo to priklauso gydymo taktika: vienu atveju gali užtekti probiotikų ir dietos, kitu – reikės imunosupresinės ar net biologinės terapijos.

Infekcinis žarnyno uždegimas

Infekcijos – viena dažniausių ūmaus žarnyno uždegimo priežasčių. Uždegimas gali paveikti plonąjį (enteritas), storąjį (kolitas) arba abi žarnyno dalis (enterokolitas).

Bakterinės infekcijos

• Salmonella, Shigella, Campylobacter – dažni maisto kilmės sukėlėjai
• Escherichia coli (EHEC, EIEC) – kai kurios padermės gali sukelti kraujingą viduriavimą
• Clostridium difficile – dažniausia po antibiotikų vartojimo pasireiškianti infekcija, ypač ligoninėse

Virusinės infekcijos

• Rotavirusai, norovirusai, adenovirusai – ypač dažni vaikams ir bendruomenėse
• Paprastai sukelia trumpalaikį viduriavimą, vėmimą, karščiavimą

Parazitinės infekcijos

• Giardia lamblia, Entamoeba histolytica – dažnesnės keliaujant į tropines šalis
• Sukelia lėtines ar pasikartojančias problemas, dažnai sunkiai atpažįstamos

Infekcinis uždegimas paprastai prasideda staiga ir išryškėja per kelias valandas ar dienas, tačiau kai kuriais atvejais gali pereiti į lėtinę eigą (pvz., po Clostridium difficile).

Lėtinės uždegiminės žarnyno ligos (IBD)

Tai lėtinės, autoimuninės kilmės ligos, kai organizmas klaidingai atpažįsta žarnyno audinius kaip svetimus ir juos atakuoja. Dažniausiai pasireiškia jauname amžiuje, bet gali būti diagnozuojamos bet kada.

Krono liga

Pažeidžia bet kurią virškinamojo trakto vietą – nuo burnos iki išangės. Dažniausiai pažeidžiamos plonojo žarnyno galinės dalys, bet liga gali „peršokti“ sveikus segmentus (netaisyklingas pažeidimo pasiskirstymas).

Opinis kolitas

Apsiriboja storuoju žarnynu, dažniausiai pradžia – tiesioji žarna. Pažeidimas – nuoseklus, tęstinis. Būdinga kraujingas viduriavimas, skubus noras tuštintis, pilvo spazmai.

Lėtinės ligos dažnai banguoja: paūmėjimai (aktyvi fazė) ir ramybės laikotarpiai (remisija). Negydomos jos gali sukelti sunkių komplikacijų – žarnyno susiaurėjimą, fistules, netgi vėžį.

Kiti uždegimą sukeliantys veiksniai

Vaistai

• Antibiotikai – ypač plačiausio veikimo, gali sukelti disbiozę ir Clostridium difficile infekciją
• Chemoterapiniai vaistai, radioterapija – dažnai pažeidžia greitai atsinaujinančias gleivines

Toksinės medžiagos

• Sunkiųjų metalų apsinuodijimas, cheminės medžiagos
• Kartais pasitaiko ir dėl savaiminio žarnyno valymo preparatų ar nesertifikuotų papildų

Stresas ir mikrobiotos disbalansas

Nors ne visada įvardijamas kaip tiesioginė priežastis, lėtinis stresas, sutrikęs miegas ar nevisavertė mityba daro įtaką žarnyno mikrobiomui, kuris yra svarbus imuninei pusiausvyrai. Disbalansas gali prisidėti prie uždegimo išsivystymo, ypač esant genetiniam polinkiui.

Kaip atpažinti žarnyno uždegimą?

Žarnyno uždegimas dažniausiai pasireiškia virškinimo sutrikimais, tačiau simptomų intensyvumas ir pobūdis priklauso nuo to, ar uždegimas ūmus (trumpalaikis, dažniausiai infekcinės kilmės), ar lėtinis (susijęs su autoimuniniais procesais). Nors kai kurie požymiai gali būti panašūs, yra svarbių skirtumų, į kuriuos reikia atkreipti dėmesį.

Ūminio žarnyno uždegimo simptomai

Ūminis uždegimas dažniausiai prasideda staiga, dažnai praėjus kelioms valandoms ar dienai po infekuoto maisto ar kontakto su ligoniu. Simptomai būna intensyvūs, bet trumpalaikiai – daugeliu atvejų praeina per kelias dienas, jei nesudėtinga eiga.

Dažniausi ūminiai simptomai:

• Viduriavimas – dažnai vandeningas, kartais su gleivėmis ar kraujo priemaišomis
• Karščiavimas – dažniau pasitaiko bakterinės infekcijos atveju
• Pykinimas ir vėmimas
• Pilvo spazmai, pūtimas
• Bendras silpnumas, dehidratacijos požymiai

Svarbu atkreipti dėmesį į skysčių netekimą – ypač vaikams, senyvo amžiaus žmonėms ar tiems, kurie serga lėtinėmis ligomis.

Lėtinio žarnyno uždegimo simptomai

Lėtinis uždegimas vystosi iš lėto, dažnai su pasikartojančiais paūmėjimais ir ramybės laikotarpiais. Dažniausiai serga jauni suaugusieji, tačiau liga gali būti diagnozuota bet kokiame amžiuje.

Būdingi lėtiniai simptomai:

• Ilgalaikis viduriavimas, dažnai su gleivėmis ar krauju
• Pilvo skausmai, ypač dešinėje ar kairėje pilvo apačioje
• Svorio kritimas, apetito stoka
• Nuolatinis nuovargis
• Anemijos požymiai – blyškumas, dusulys, galvos svaigimas

Lėtinės uždegiminės žarnyno ligos taip pat gali pasireikšti ne žarnyno simptomais, pvz.:

• Odos pažeidimais (erit. nodosum, piodermija)
• Sąnarių skausmais
• Akių uždegimais (uveitu)

Šie požymiai neretai painiojami su kitomis ligomis, todėl svarbu laiku kreiptis dėl tyrimų ir išvengti komplikacijų.

Kada simptomai pavojingi?

Tam tikri požymiai rodo galimą komplikaciją arba sunkų uždegiminį procesą. Nedelsiant kreipkitės į gydytoją, jei:

• Išmatose yra kraujo arba pūlių
• Karščiavimas viršija 38,5 °C, nepraeina kelias dienas
• Pilvo skausmas stiprus, su raumenų įtempimu ar jautrumu
• Pasireiškia dehidratacija – burnos džiūvimas, sumažėjęs šlapinimasis
• Staigus svorio kritimas, ypač jei nepakeitėte mitybos

Infekcinio ir lėtinio žarnyno uždegimo palyginimas

Kaip nustatyti žarnyno uždegimą?

Nors žarnyno uždegimas dažnai įtariamas pagal simptomus, diagnozė visada turi būti patvirtinta objektyviais tyrimais. Tikslus uždegimo tipo (infekcinis ar lėtinis) nustatymas leidžia pasirinkti tinkamą gydymą ir išvengti komplikacijų. Diagnostika dažniausiai apima išmatų, kraujo, vaizdinius ir endoskopinius tyrimus.

Tyrimų Eiga

Gydytojo apžiūra ir anamnezė

Pirmas žingsnis – išsami paciento apklausa:

• Kada prasidėjo simptomai?
• Ar yra kelionių į užsienį istorija?
• Ar vartota antibiotikų?
• Koks tuštinimosi dažnis, išmatų pobūdis, ar yra kraujo, gleivių?

Gydytojas įvertina bendrą būklę, apčiuopia pilvą, pamatuoja temperatūrą, tikrina dehidratacijos požymius.

Išmatų tyrimai

Ypač svarbūs įtarus infekcinį uždegimą. Atliekami tokie tyrimai:

• Koprocitograma – parodo uždegiminių ląstelių (leukocitų) buvimą
• Išmatų pasėlis – padeda nustatyti bakterinį sukėlėją (pvz., Salmonella, Campylobacter)
• Clostridium difficile toksinų tyrimas – jei yra rizikos veiksnių (antibiotikų vartojimas, buvimas stacionare)
• Kalprotektinas – žarnyno uždegimo žymuo; padidėjęs esant IBD
• Parazitų tyrimai – jei yra kelionių istorija, ilgas viduriavimas

Kraujo tyrimai

Būtini įvertinti uždegiminį aktyvumą ir galimas komplikacijas:

• CRB, ENG – uždegimo žymenys
• Hemoglobinas, feritinas – įvertinti galimą anemiją
• Albuminas, elektrolitai – parodo bendrą organizmo būklę
• Autoantikūnai (pvz., ASCA, p-ANCA) – naudojami diferencijuoti Krono ligą ir opinį kolitą

Kolonoskopija ir biopsija

Tai pagrindinis tyrimas įtariant lėtinį žarnyno uždegimą:

• Leidžia tiesiogiai apžiūrėti žarnyno gleivinę
• Atliekamos biopsijos, kurios padeda nustatyti uždegimo pobūdį, ląstelių pokyčius, atmesti vėžį
• Padeda atskirti Krono ligą nuo opinio kolito

„Tik kolonoskopija su biopsija gali patikimai patvirtinti uždegiminę žarnyno ligą. Vien simptomais remtis nepakanka – gydymas be diagnozės gali būti klaidingas.“
— dr. Eglė Uogintaitė, gyd. gastroenterologė

Vaizdiniai tyrimai (KT, MRT, ultragarsas)

Šie tyrimai padeda įvertinti žarnyno būklę esant komplikacijoms ar nepasiekiamoms sritims (ypač plonajam žarnynui):

• KT pilvo – įtariant perforaciją, abscesus, sunkias infekcijas
• MRT enterografija – labai informatyvus tyrimas Krono ligai, leidžia įvertinti žarnyno sienelių sustorėjimą, uždegimą
• Pilvo echoskopija – mažiau informatyvi, bet naudinga pirminiam vertinimui

Kaip gydyti žarnyno uždegimą?

Gydymo taktika visų pirma priklauso nuo to, ar uždegimas yra infekcinės, ar lėtinės kilmės. Trumpalaikis, infekcijos sukeltas uždegimas dažniausiai yra savaime praeinanti būklė, tuo tarpu autoimuninės kilmės žarnyno ligos reikalauja sudėtingesnio, individualizuoto ir ilgalaikio gydymo plano.

Infekcinio uždegimo gydymas

Jeigu žarnyno uždegimą sukelia bakterijos ar virusai, svarbiausia užtikrinti pakankamą skysčių kiekį ir atstatyti elektrolitų pusiausvyrą. Dėl nuolatinio viduriavimo ar vėmimo organizmas netenka daug skysčių, todėl pacientams rekomenduojama gerti ne tik vandenį, bet ir rehidratacinius tirpalus, kurie padeda greičiau atsigauti. Lengvos formos dažnai gydomos namuose, ribojant tam tikrus maisto produktus ir ilsintis.

Antibiotikai skiriami tik tuomet, kai nustatoma konkreti bakterinė infekcija ir yra aiški jų nauda – pavyzdžiui, esant Clostridium difficile ar salmoneliozės sukeltam kolitui. Daugeliu atvejų antibiotikų skyrimas virusinės kilmės viduriavimui yra ne tik nenaudingas, bet ir žalingas – gali sukelti papildomą disbiozę.

Probiotikai yra naudingi papildant natūralią žarnyno mikroflorą, ypač po antibiotikų vartojimo. Jie trumpina viduriavimo trukmę ir palengvina simptomus, tačiau neturėtų būti laikomi pagrindiniu gydymo metodu. Viduriavimą stabdantys vaistai nerekomenduojami, jei pacientas karščiuoja ar pastebi kraują išmatose – tai gali pabloginti infekcinį procesą.

Lėtinio uždegimo (IBD) gydymas

Opinis kolitas ir Krono liga reikalauja ilgalaikės strategijos. Gydymas dažnai apima kelias vaistų grupes: pradedama nuo priešuždegiminių vaistų, o esant didesniam aktyvumui – pereinama prie imunomoduliatorių ar biologinės terapijos. Priešuždegiminiai vaistai (pvz., mesalazinas) dažniausiai skiriami opinio kolito atvejais, nes veikia tiesiogiai žarnyno gleivinėje. Jei jie neefektyvūs, pacientui skiriami kortikosteroidai, kurie greitai slopina aktyvų uždegimą. Vis dėlto ilgalaikis jų vartojimas nerekomenduojamas dėl stipraus šalutinio poveikio.

Esant sudėtingesnei ligos eigai, skiriami imunomoduliatoriai, tokie kaip azatioprinas ar 6-merkaptopurinas. Jie padeda palaikyti remisiją, tačiau veikti pradeda tik po kelių savaičių ar mėnesių, todėl dažnai derinami su kitais vaistais. Sunkiais atvejais, kai tradiciniai vaistai neveiksmingi, taikoma biologinė terapija. Tai pažangūs vaistai, kurie blokuoja tam tikras uždegimo grandis ir veikia taikliai, todėl yra labai efektyvūs, nors ir brangesni.

Svarbus vaidmuo tenka ir mitybai. Nors nėra vienos „universalios“ dietos, daugeliui pacientų padeda specialiai pritaikytas mitybos planas, vengiant sunkiai virškinamų, aštrių ar riebaluotų patiekalų. Kai kuriais atvejais (ypač vaikams ar labai aktyvios ligos metu) taikoma enterinė mityba – tai gydytojui paskirtas skystos formos maitinimas, kuris padeda sumažinti gleivinės dirginimą.

Kada būtina kreiptis į gydytoją?

Žarnyno uždegimas – tai būklė, kurios eigą gali lemti daugybė veiksnių. Nors kai kurie atvejai išsisprendžia savaime, yra situacijų, kai delsimas gali lemti rimtas komplikacijas ar net gyvybei pavojingas pasekmes. Būtina žinoti, kokie požymiai turėtų priversti nedelsti ir kreiptis į gydytoją.

Visų pirma, jei viduriavimas ar kiti simptomai trunka ilgiau nei savaitę, tai jau nebelaikoma ūmiu ir savaime praeinančiu sutrikimu. Tokiu atveju būtina atlikti tyrimus, siekiant nustatyti tikslią priežastį. Taip pat reikėtų sunerimti, jei tuštinantis pasirodo kraujo, gleivių ar pūlių – tai ženklas, kad gleivinėje vyksta ryškus uždegimas arba net kraujavimas.

Kitas pavojingas simptomas – aukšta kūno temperatūra, ypač jei ji nekrenta ir trunka daugiau kaip kelias dienas. Tai gali reikšti bakterinę infekciją ar absceso formavimąsi. Tuo pačiu reikia stebėti ir dehidratacijos požymius: sausą burną, tamsų šlapimą, mažą šlapinimosi dažnį, galvos svaigimą atsistojus. Tokie simptomai ypač pavojingi vaikams, senjorams ir sergantiesiems lėtinėmis ligomis.

Dar vienas svarbus kriterijus – svorio kritimas, kuris gali rodyti ne tik lėtinį uždegimą, bet ir maistinių medžiagų įsisavinimo sutrikimą. Jei svoris krenta nepaisant normalaus ar net padidėjusio apetito, tai aiškus signalas, kad organizmas negauna to, ko reikia.

Galiausiai, net ir lengvesni simptomai, kurie negerėja nepaisant gydymo namuose, turėtų paskatinti kreiptis į gydytoją. Savarankiškai gydyti žarnyno uždegimą – tai tarsi gesinti gaisrą nežinant, kas jį sukėlė: trumpam gali padėti, bet problema išlieka.

Mitybos rekomendacijos esant žarnyno uždegimui

Tinkama mityba gali padėti sumažinti simptomus, atkurti gleivinę ir pagreitinti sveikimą. Žemiau pateiktos pagrindinės gairės paūmėjimo ir remisijos laikotarpiui.

Diena su žarnyno uždegimu: ką valgyti kada?

Tinkamai suplanuotas dienos meniu padeda sumažinti gleivinės dirginimą, atkurti skysčių balansą ir išvengti simptomų paūmėjimo.

Pabaigai

Žarnyno uždegimas – tai ne vien laikinas diskomfortas, bet potencialiai rimta būklė, galinti paveikti visą organizmą. Ši diagnozė reikalauja ne tik simptomų palengvinimo, bet ir nuoseklaus požiūrio į priežastį, diagnostiką ir gydymą. Trumpalaikiai uždegimai dažniausiai susiję su infekcijomis ir gali būti valdomi paprastomis priemonėmis, tačiau lėtinės ligos, tokios kaip Krono liga ar opinis kolitas, reikalauja gydytojų priežiūros ir viso gyvenimo stebėsenos.

Laiku atlikti tyrimai, tinkamai pasirinktas gydymas ir subalansuota mityba – tai kertiniai dalykai, padedantys ne tik suvaldyti simptomus, bet ir išvengti sunkių komplikacijų.

Dažniausiai užduodami klausimai apie žarnyno uždegimą