Suriebėjusios kepenys – viena dažniausių šiuolaikinio žmogaus sveikatos problemų. Ji išsivysto tada, kai kepenų ląstelėse pradeda kauptis riebalai. Nors iš pradžių ši būklė gali nesukelti jokių simptomų, ilgainiui ji gali sukelti rimtų komplikacijų – uždegimą, kepenų randėjimą (fibrozę) ar net cirozę.
Šiandien vis daugiau žmonių susiduria su kepenų suriebėjimu ne dėl alkoholio, o dėl netinkamos mitybos, antsvorio ar kitų lėtinių ligų. Laiku pastebėjus, ši liga gali būti valdoma ir net sugrąžinama į sveiką būklę.
- Kas tai? – Kepenų ląstelėse besikaupiantys riebalai, galintys sukelti uždegimą ir pažeidimus.
- Pagrindinės priežastys: – Alkoholis, antsvoris, netinkama mityba, cukrinis diabetas, padidėjęs cholesterolis.
- Simptomai: – Dažnai nejaučiami, bet gali būti nuovargis, sunkumas dešinėje pašonėje, virškinimo sutrikimai.
- Gydymas: – Mitybos pokyčiai, svorio mažinimas, fizinis aktyvumas, gydytojo priežiūra.
- Ar galima išgydyti? – Taip, ankstyvoje stadijoje kepenys gali visiškai atsigauti.
Kas yra suriebėjusios kepenys?
Suriebėjusios kepenys – tai būklė, kai kepenų ląstelėse pradeda kauptis per didelis riebalų kiekis. Paprastai nedidelis riebalų kiekis kepenyse yra normalu, tačiau jei jis sudaro daugiau nei 5–10 % kepenų masės, tai jau laikoma patologija.
Gydytojai išskiria du pagrindinius suriebėjusių kepenų tipus:
Alkoholinės suriebėjusios kepenys
Ši forma atsiranda dėl ilgalaikio ir gausaus alkoholio vartojimo. Alkoholis trikdo kepenų ląstelių medžiagų apykaitą, todėl jose ima kauptis riebalai. Jei alkoholio vartojimas nesumažinamas, ši būklė gali progresuoti į uždegimą ar cirozę.
Nealkoholinės suriebėjusios kepenys (NAFLD)
Šis tipas pastaraisiais metais tampa vis dažnesnis. Jis susijęs su antsvoriu, nutukimu, nesubalansuota mityba, sėdimu gyvenimo būdu. Net ir visiškai nevartojant alkoholio, kepenys gali suriebėti dėl netinkamų gyvenimo įpročių.
Svarbu žinoti, kad abiejų tipų kepenų suriebėjimas yra grįžtamas, ypač ankstyvose stadijose. Laiku pastebėjus ir pakeitus gyvenimo būdą, kepenys gali atsistatyti ir vėl atlikti savo gyvybiškai svarbias funkcijas.
Pagrindiniai simptomai
Suriebėjusios kepenys dažnai vadinamos „tyliąja liga“, nes ilgą laiką gali nesukelti jokių juntamų simptomų. Dauguma žmonių apie šią problemą sužino atsitiktinai – atlikus ultragarsą ar kraujo tyrimus dėl kitų priežasčių.
Vis dėlto tam tikri požymiai gali įspėti apie kepenų sutrikimus:
Dažniausi simptomai
Nuolatinis nuovargis ir silpnumas
Kepenims sunkiau atlikti savo darbą, todėl žmogus gali jaustis pavargęs net po poilsio.
Sunkumas ar maudimas dešinėje pašonėje
Būtent čia yra kepenys, todėl diskomfortas šioje srityje gali būti vienas pirmųjų ženklų.
Virškinimo sutrikimai
Pilvo pūtimas, pykinimas, greitas sotumo jausmas gali rodyti kepenų apkrovą.
Nepagrįstas svorio svyravimas
Svoris gali augti dėl medžiagų apykaitos sutrikimų arba kristi, jei liga progresuoja.
Kada liga besimptomė?
Labai dažnai kepenų suriebėjimas nesukelia jokių aiškių požymių, kol liga dar nėra pažengusi. Todėl ši būklė dažnai nustatoma tik atsitiktinai. Būtent dėl to svarbi profilaktika – reguliarūs kraujo tyrimai ir ultragarsas gali padėti anksti nustatyti kepenų pažeidimus.
Priežastys ir rizikos veiksniai
Kepenų suriebėjimas gali turėti įvairias priežastis, tačiau dažniausiai jis siejamas su gyvenimo būdu ir kitomis sveikatos problemomis.
Alkoholis
Ilgalaikis ir gausus alkoholio vartojimas yra viena pagrindinių kepenų suriebėjimo priežasčių. Alkoholis trikdo kepenų ląstelių gebėjimą apdoroti riebalus, todėl jie pradeda kauptis. Net ir nutraukus alkoholio vartojimą, kepenims gali prireikti laiko atsistatyti.
Netinkama mityba ir antsvoris
Per daug kaloringas, riebaus ir cukraus gausus maistas ilgainiui skatina riebalų kaupimąsi kepenyse. Nutukimas ir antsvoris yra vieni svarbiausių nealkoholinio kepenų suriebėjimo rizikos veiksnių.
Kitos ligos
- Cukrinis diabetas 2 tipo – padidėjusi gliukozės koncentracija kraujyje skatina riebalų kaupimąsi.
- Padidėjęs cholesterolis ir trigliceridai – trikdo kepenų lipidų apykaitą.
- Hormonų sutrikimai – pvz., skydliaukės ligos gali turėti įtakos kepenų veiklai.
Genetiniai ir gyvenimo būdo veiksniai
Kai kurie žmonės genetiškai linkę kaupti riebalus kepenyse net ir būdami liekni. Sėdimas gyvenimo būdas bei mažas fizinis aktyvumas taip pat reikšmingai prisideda prie ligos vystymosi.
Diagnostika
Kadangi suriebėjusios kepenys dažnai nesukelia aiškių simptomų, liga dažnai nustatoma tik atlikus tyrimus. Ankstyva diagnostika yra labai svarbi, nes leidžia užkirsti kelią rimtesniems kepenų pažeidimams.
Ultragarsas
Pats dažniausias, neskausmingas ir saugus metodas, parodantis padidėjusį riebalų kiekį kepenyse.
Kraujo tyrimai
- ALT, AST – padidėję rodo kepenų pažeidimą.
- Cholesterolis, trigliceridai – susiję su kepenų suriebėjimu.
- Gliukozės kiekis – padeda nustatyti diabeto riziką.
Fibroskanas
Modernus tyrimas, leidžiantis įvertinti, ar kepenyse yra randėjimo (fibrozės) požymių.
Biopsija
Atliekama rečiau, dažniausiai sudėtingesniais atvejais. Leidžia tiksliai nustatyti kepenų pažeidimo mastą.
Kada verta pasitikrinti profilaktiškai?
- Jei turite antsvorio ar nutukimą
- Sergate 2 tipo diabetu
- Turite padidėjusį cholesterolį ar trigliceridus
- Dažnai vartojate alkoholį
Reguliarūs tyrimai padeda anksti nustatyti suriebėjusias kepenis ir laiku pradėti gydymą.
Kaip gydyti suriebėjusias kepenis?
Gera žinia ta, kad ankstyvose stadijose suriebėjusios kepenys yra grįžtama liga. Tai reiškia, kad pakeitus gyvenimo būdą ir laikantis gydytojo rekomendacijų, kepenys gali visiškai atsistatyti.
Mitybos pokyčiai
Mitybos korekcija yra vienas svarbiausių žingsnių gydant suriebėjusias kepenis. Ji padeda sumažinti riebalų kiekį organizme, pagerina kepenų funkcijas ir užkerta kelią ligos progresavimui.
Mažiau cukraus ir rafinuotų angliavandenių
Saldūs gėrimai, konditerija, balta duona ir kiti greitai pasisavinami angliavandeniai skatina riebalų kaupimąsi kepenyse. Jų ribojimas yra vienas pirmųjų žingsnių, norint sumažinti kepenų apkrovą.
Riebalų kontrolė
Svarbu vengti transriebalų, kurių gausu greitame maiste ir pusfabrikačiuose. Vietoje jų rekomenduojami sveikieji riebalai – alyvuogių aliejus, avokadai, riešutai. Tokie produktai net padeda kepenims atsigauti.
Daugiau daržovių ir skaidulų
Daržovės, pilno grūdo produktai ir kiti skaidulų šaltiniai padeda reguliuoti virškinimą bei sumažina kepenų apkrovą. Tai taip pat palaiko stabilų cukraus kiekį kraujyje.
Tinkami baltymų šaltiniai
Liesi pieno produktai, ankštinės kultūros, žuvis ir paukštiena suteikia organizmui reikalingų baltymų ir padeda atkurti kepenų funkcijas.
Svorio mažinimas
Net 5–10 % svorio sumažinimas gali ženkliai pagerinti kepenų būklę. Gydytojai rekomenduoja tai daryti palaipsniui – per greitas svorio kritimas gali dar labiau pakenkti kepenims.
Fizinis aktyvumas
Reguliarus judėjimas (30–40 min. bent 5 kartus per savaitę) padeda mažinti riebalų kiekį ne tik kepenyse, bet ir visame organizme. Rekomenduojamas vaikščiojimas, plaukimas, važinėjimas dviračiu ar lengvi jėgos pratimai.
Vaistai
Šiuo metu nėra specifinių vaistų, skirtų tik suriebėjusių kepenų gydymui. Gydytojai gali skirti preparatus, padedančius kontroliuoti gretutines ligas – diabetą, cholesterolį ar padidėjusį kraujospūdį. Kai kuriais atvejais taikomi antioksidantai ar vitaminai, tačiau jų efektyvumas priklauso nuo konkretaus paciento būklės.
Gydytojo priežiūra
Savidiagnostika ar vien tik „liaudiškų“ metodų taikymas gali būti pavojingas. Būtina reguliariai lankytis pas gydytoją, atlikti tyrimus ir stebėti kepenų būklę.
Privalumai ir trūkumai taikant gydymo metodus
Privalumai
- Galimas visiškas kepenų atsistatymas ankstyvose stadijose.
- Pagerėja svoris, cukraus ir cholesterolio rodikliai.
- Sumažėja uždegimo, fibrozės ir cirozės rizika.
- Gydymas grindžiamas natūraliais būdais – mityba ir judėjimu.
- Teigiamai veikia bendrą savijautą ir energijos lygį.
Trūkumai
- Reikalauja kantrybės – rezultatai pasimato ne iš karto.
- Gyvenimo būdo keitimas daugeliui žmonių yra sudėtingas.
- Gali tekti reguliariai lankytis pas gydytoją ir atlikti tyrimus.
- Ne visiems užtenka tik mitybos – kartais būtinas papildomas gydymas.
- Ilgalaikis nuoseklumas būtinas, kad liga neatsinaujintų.
Gydytojų įžvalgos
Norint suprasti, kodėl kepenų suriebėjimas laikomas rimta, bet gydoma liga, svarbu išgirsti pačių specialistų komentarus.
Dr. Michael Charlton, hepatologas iš Mayo klinikos (JAV), yra pasakęs:
„Dauguma pacientų nustemba sužinoję, kad jų kepenys suriebėjusios, nes jie nejaučia jokių simptomų. Tačiau būtent šis tylus progresavimas yra pavojingiausias. Laiku pakeitus gyvenimo būdą, liga gali būti visiškai sustabdyta.“
Dr. Alvydas Urbanavičius, Lietuvos gastroenterologas, pabrėžia:
„Kepenų suriebėjimas nėra vien tik kepenų problema. Ji glaudžiai susijusi su nutukimu, diabetu ir širdies kraujagyslių ligomis. Tad gydymas turi apimti visą žmogaus gyvenimo būdą – nuo mitybos iki judėjimo.“
Dr. Anna Mae Diehl, Duke universiteto profesorė, tyrinėjanti kepenų ligas, sako:
„Nors nėra specifinių vaistų nuo kepenų suriebėjimo, gyvenimo būdo pokyčiai šiandien yra pati efektyviausia ir saugiausia priemonė. Tai viena iš nedaugelio lėtinių ligų, kurią žmogus pats gali pakeisti savo rankomis.“
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar suriebėjusios kepenys pavojingos?
Ar galima išgydyti be vaistų?
Kokius produktus būtina išbraukti iš mitybos?
Ar kepenų suriebėjimas jaučiamas?
Ar galima gerti kavą?
Kiti straipsniai
Kas yra fitoestrogenai ir kuo jie naudingi?
Kas geriau: kompiuterinė tomografija ar magnetinis rezonansas?
