Reumatoidinis artritas: simptomai, tyrimai ir gydymas

Reumatoidinis artritas (RA) yra lėtinė autoimuninė liga, sukelianti sąnarių uždegimą, skausmą ir progresuojantį pažeidimą. Nors ši liga gali paliesti bet kurį žmogų, ji dažniausiai pasireiškia moterims ir dažnai prasideda 30–50 metų amžiuje. Laiku diagnozavus ir gydant, sąnarių pažeidimo progresą galima ženkliai sulėtinti, o pacientai gali išlaikyti gerą gyvenimo kokybę.

RA nėra tik sąnarių liga — ji veikia visą organizmą, paveikdama imuninę, širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo bei kitų sistemų funkciją. Todėl svarbu atpažinti simptomus kuo anksčiau ir kreiptis į gydytoją ne tik dėl skausmo, bet ir dėl galimo ligos progresavimo.

Kas yra reumatoidinis artritas?

Reumatoidinis artritas yra autoimuninė liga, kai imuninė sistema klaidingai atakuoja paties organizmo audinius — pirmiausia sąnarių vidinę gleivinę, vadinamą sinovija. Dėl šios priežasties atsiranda uždegimas, skausmas, patinimas ir palaipsniui — sąnario struktūros pažeidimas.

Skirtingai nei osteoartritas (dilimo artritas), kuris susijęs su kremzlės nusidėvėjimu dėl amžiaus ar mechaninio krūvio, reumatoidinis artritas yra uždegiminės kilmės ir gali paveikti bet kurį sąnarį, net ir jaunus žmones.

RA būdinga:

• ryškus rytinis sąnarių stingimas (ilgiau nei 30 minučių),
• simetriškas sąnarių pažeidimas (pvz., skauda abu riešus),
• progresuojantis pažeidimas, kuris gali lemti deformacijas.

Reumatologas dr. Jonathan Kay yra pasakęs:

„Reumatoidinis artritas yra sisteminė liga — ji niekada apsiriboja tik sąnariais. Laiku pradėtas gydymas yra pagrindinė priemonė apsaugoti pacientą nuo negrįžtamų pažeidimų.“

RA paveikia ne tik sąnarius, bet ir širdį, kraujagysles, akis, plaučius, todėl ši liga laikoma sudėtinga ir reikalaujančia nuolatinės medicininės priežiūros.

Reumatoidinio artrito simptomai

Reumatoidinio artrito simptomai išsivysto palaipsniui, nors kai kuriems žmonėms jie prasideda staiga. Dažniausiai pirmiausia pajuntami sąnarių pakitimai — ryto metu jaučiamas standumas, jautrumas ir riboti judesiai. Šis standumas paprastai trunka ilgiau nei 30–60 minučių ir tai yra vienas svarbiausių požymių, atskiriančių RA nuo kitų sąnarių ligų.

RA būdingas ir simetriškumas: jei skauda vieną riešą, dažniausiai skaudės ir kitą, jei paburksta keli pirštų sąnariai vienoje rankoje, tikėtina, kad panašūs pakitimai atsiras ir kitoje. Tokia simetrija yra vienas iš diagnostinių ligos bruožų.

Kaip jaučiasi pažeistas sąnarys?

Uždegimo apimtas sąnarys tampa šiltas, patinęs ir jautrus prisilietimui. Žmogus pastebi, kad sunkėja smulkūs judesiai — pavyzdžiui, užsegti sagas, pasukti raktą ar laikyti puodelį tampa vis labiau sudėtinga. Šie simptomai linkę ryškėti rytais arba po ilgesnio nejudrumo, nes sąnarys tarsi sustingsta.

Sisteminiai požymiai

Nors RA prasideda sąnariuose, liga veikia visą organizmą. Daugelis pacientų patiria bendrą nuovargį, jėgų stoką, sumažėjusį apetitą ir kartais lengvą temperatūros pakilimą. Kai kurie netenka svorio ne dėl dietos ar mitybos pokyčių, o dėl nuolatinio uždegimo, kuris keičia metabolizmą.

Akių sausumas, odos mazgeliai ar diskomfortas krūtinėje taip pat gali būti RA dalis, nes autoimuninis uždegimas plečiasi už sąnarių ribų.

Ligos progresavimo ženklai

Jei liga nėra valdoma tinkamai, laikui bėgant simptomai stiprėja. Žmogus gali pastebėti, kad sąnarių patinimas užtrunka vis ilgiau, skausmas tampa intensyvesnis, o nauji sąnariai pamažu įsitraukia į uždegimą. Smulkūs rankų sąnariai gali pradėti deformuotis — pirštai keičia kryptį, nyksta sąnarių kontūrai, silpsta aplinkiniai raumenys.

Tokie pokyčiai dažniausiai rodo, kad imuninė sistema vis dar aktyviai atakuoja sąnarių audinius ir kad gydymas gali būti nepakankamas.

Kada simptomai tampa pavojingi?

Dauguma RA požymių yra susiję su sąnariais, tačiau kai kurie simptomai reikalauja skubaus įvertinimo. Jei atsiranda dusulys, aštrus skausmas krūtinėje, regėjimo pokyčiai ar ryškus, nepaaiškinamas svorio kritimas, tai gali rodyti, kad autoimuninis procesas paveikė gyvybiškai svarbias sistemas. Tokiu atveju būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją.

Reumatologė dr. Rebecca Manno šią situaciją apibūdina taip:

„Pacientai dažnai ilgai ignoruoja pirmuosius simptomus. Tačiau kuo anksčiau pradedamas gydymas, tuo mažesnė sąnarių deformacijų ir ilgalaikio invalidumo rizika.“

Ši citata atspindi vieną esminių RA principų — tai liga, kuriai labai svarbus laikas. Kuo greičiau atpažinsime simptomus, tuo lengviau bus valdyti paūmėjimus ir išlaikyti gerą gyvenimo kokybę.

Reumatoidinio artrito priežastys ir rizikos veiksniai

Reumatoidinis artritas yra autoimuninė liga, todėl pagrindinė jo priežastis – imuninės sistemos klaidinga reakcija į savo paties audinius. Kodėl ši reakcija įvyksta, nėra iki galo aišku, tačiau moksliniai tyrimai išskiria kelis veiksnius, kurie lemia didesnę riziką susirgti arba paskatina ligos aktyvaciją.

Autoimuninis mechanizmas: kas vyksta organizme?

RA metu imuninės ląstelės ima atakuoti sinoviją – ploną sąnario vidinę membraną. Šis procesas sukelia uždegimą, kraujagyslių išvešėjimą ir audinių sustorėjimą. Plečiantis uždegimui, pažeidžiama kremzlė ir kaulo paviršius, o aplinkiniai raumenys silpnėja.

Svarbu suprasti, kad tai nėra mechaninė ar „dilimo“ liga. Čia dominuoja imunologiniai procesai, todėl gydymas nukreiptas į uždegimo ir imuninės reakcijos slopinimą.

Genetinis polinkis

Nustatyta, kad tam tikri genai, ypač HLA-DRB1 variantai, ženkliai padidina riziką susirgti RA. Jeigu tėvai ar broliai/seserys turi šią ligą, tikimybė susirgti taip pat didėja. Tačiau paveldimumas nėra lemiantis: genetika sudaro tik dalį rizikos, o ligą dažnai suaktyvina aplinkos veiksniai.

Aplinkos veiksniai

Viena stipriausių mokslinių sąsajų yra rūkymas. Jis ne tik padidina riziką susirgti, bet ir sukelia sunkesnę ligos formą bei prastesnį atsaką į gydymą. Taip pat RA dažniau pasireiškia žmonėms, kurie yra patyrę ilgalaikį stresą, sunkias bakterines ar virusines infekcijas arba dirba aplinkoje, kur daug cheminių dirgiklių.

Kai kurie tyrimai rodo ir ryšį su žarnyno mikrobiotos pokyčiais – tam tikrų bakterijų disbalansas gali paskatinti autoimuninio proceso „įsijungimą“.

Hormonų įtaka

Reumatoidinis artritas žymiai dažniau pasireiškia moterims, o simptomai neretai sustiprėja nėštumo pabaigoje ar po gimdymo. Tai leidžia manyti, kad estrogenai ir kiti hormonai gali turėti įtakos imuninės sistemos veiklai. Menopauzės metu rizika taip pat didėja.

Gyvensenos veiksniai

Nors RA negali sukelti netinkama mityba ar mažas fizinis aktyvumas, šie veiksniai gali paveikti imuninės sistemos veiklą ir uždegiminius procesus. Nutukimas, prasta miego kokybė, vitamino D stoka ir nuolatinis stresas – viskas prisideda prie didesnio uždegimo lygio organizme.

Nors šie veiksniai ne visada lemia ligą tiesiogiai, jie sukuria palankias sąlygas autoimuniniam procesui aktyvuotis, ypač jei žmogus turi genetinį polinkį.

Diagnostika: kokie tyrimai atliekami?

Reumatoidinio artrito diagnostika reikalauja nuoseklaus ir išsamaus vertinimo. Vieno tyrimo, kuris patvirtintų RA, nėra — diagnozė nustatoma įvertinus simptomus, kraujo rodiklius ir vaizdinius tyrimus. Kuo anksčiau liga atpažįstama, tuo daugiau galimybių sulėtinti jos progresavimą ir išvengti negrįžtamų sąnarių pažeidimų.

Gydymas

Reumatoidinio artrito gydymas visada yra ilgalaikis ir reikalaujantis nuolatinės stebėsenos. Šios ligos visiškai išgydyti šiuo metu neįmanoma, tačiau tinkamai parinkti vaistai ir gyvenimo būdo pokyčiai gali sustabdyti arba ženkliai sulėtinti sąnarių pažeidimą. Svarbiausia pradėti gydymą kuo anksčiau, nes pirmieji mėnesiai turi didžiausią įtaką tam, kaip liga progresuos ateityje.

Gydymo tikslai paprasti, tačiau reikšmingi: numalšinti skausmą, slopinti uždegimą, apsaugoti sąnarius nuo deformacijų ir padėti žmogui išlaikyti maksimalų funkcionalumą. Tai derinama skirtingomis priemonėmis — nuo vaistų iki fizioterapijos ir mitybos korekcijų.

Medikamentiškas gydymas

Pagrindinė gydymo dalis yra ligą modifikuojantys vaistai (DMARD), kurie slopina imuninę sistemą ir saugo sąnarius nuo pažeidimo. Dažniausiai pradedama nuo metotreksato — tai laikomas „auksiniu standartu“. Jei vieno vaisto nepakanka, taikomos kombinuotos schemos.

Kai liga yra labai aktyvi arba įprasti vaistai neveiksmingi, skiriama biologinė terapija. Šiuolaikiniai biologiniai preparatai (pvz., TNF inhibitorių grupė) gali dramatiškai sumažinti uždegimą ir pagerinti gyvenimo kokybę, todėl daugeliui pacientų tai tampa proveržiu gydyme.

Skausmui ir uždegimui mažinti laikinai naudojami nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU), tačiau jie neapsaugo nuo sąnarių pažeidimo, todėl nėra pagrindinis gydymo metodas.

Gyvensenos pokyčių svarba

Nors vaistai yra gydymo ašis, gyvenimo būdas taip pat stipriai prisideda prie simptomų mažėjimo. Tinkama mityba, pakankamai fizinio aktyvumo ir emocinė higiena padeda mažinti uždegimo lygį organizme. Pacientams dažnai rekomenduojama:

• vengti rūkymo,
• reguliuoti kūno svorį,
• gerinti miego kokybę,
• palaikyti nuolatinį, vidutinio intensyvumo fizinį aktyvumą.

Šie pokyčiai yra paprasti, tačiau dažnai lemia, kaip žmogus jaučiasi kasdien.

Reabilitacija ir kineziterapija

Reabilitacija yra neatsiejama RA gydymo dalis. Kineziterapeutai padeda išlaikyti sąnarių judesių amplitudę, stiprina aplinkinius raumenis ir moko, kaip atlikti kasdienes veiklas neperkraunant sąnarių. Ypač svarbios yra rankų ir kojų pratimų programos, kurios mažina sustingimą ir gerina kraujotaką.

Šiluminės procedūros, lengva manualinė terapija ir vandens terapija (hidrokineziterapija) gali padėti atpalaiduoti raumenis ir palengvinti skausmą.

Privalumai ir trūkumai (vaistų ir kitų metodų)

Kad būtų lengviau suprasti gydymo pasirinkimus, žemiau pateikiama aiški privalumų ir trūkumų dėžutė.

Reumatologas dr. Paul Emery yra pastebėjęs:

„RA gydymas šiandien yra nepalyginamai veiksmingesnis nei prieš kelis dešimtmečius. Ankstyvas įsikišimas gali visiškai pakeisti ligos eigą.“

Ką galima daryti namuose?

Namuose taikomos priemonės gali ženkliai sumažinti simptomus ir pagerinti kasdienę savijautą. Jos nėra vaistų pakaitalas, tačiau padeda palaikyti sąnarių mobilumą, mažina skausmą ir slopina uždegimą. Svarbu tai daryti nuosekliai — RA yra liga, kuriai labai tinka pastovumas ir ritmas.

Žemiau pateikiu aiškią, praktišką žingsnių seką, pritaikytą kasdieniam naudojimui:

Komplikacijos, jei liga negydoma

Reumatoidinis artritas nėra tik sąnarių skausmo ar rytinio stingimo problema. Negydomas jis progresuoja ir gali sukelti ilgalaikius, kartais negrįžtamus pakitimus. Žmogus gali manyti, kad simptomai stabilūs, tačiau uždegimas sąnariuose dažnai vyksta tyliai — net ir tada, kai skausmas atrodo pakankamai toleruotinas. Ilgainiui šis „tylus“ uždegimas sukelia struktūrinius pažeidimus, kurie nulemia deformacijas ir funkcijos praradimą.

Kad būtų aiškiau, toliau pateikiami pagrindiniai negydomo RA padariniai.

• Sąnarių deformacijos – dėl nuolatinio uždegimo ardoma kremzlė ir kaulas, todėl pirštai gali krypti į šoną, formuojasi būdingos deformacijos (pvz., gulbės kaklelio, saginės kilpos).
• Mobilumo praradimas – prastėja rankų smulkioji motorika, sunkėja vaikščiojimas, prarandama nepriklausomybė atliekant kasdienes veiklas.
• Raumenų silpnumas ir atrofija – dėl skausmo ir riboto judėjimo raumenys aplink pažeistus sąnarius silpnėja.
• Širdies ir kraujagyslių ligų rizika – lėtinis sisteminis uždegimas didina aterosklerozės, infarkto ir insulto tikimybę.
• Plaučių pažeidimai – gali pasireikšti pleuritas, fibroze, dusulys.
• Anemija ir nuolatinis nuovargis – uždegimas slopina kraujodaros procesus.

Šios komplikacijos atsiranda ne per vieną dieną — jos formuojasi metų bėgyje, kai uždegimas išlieka aktyvus. Todėl RA visada reikalauja gydymo, net tada, kai simptomai atrodo nedideli.

Reumatologas dr. Kevin Deane yra gerai pasakęs:

„Reumatoidinis artritas progresuoja tyliai. Negydomas jis sukuria tokią žalą, kuri tampa matoma tik tada, kai jau sunku ką nors pakeisti.“

Gydytojų komentarai

Reumatoidinis artritas yra viena tų ligų, kurias lengva nuvertinti ankstyvose stadijose, tačiau gydytojai nuolat pabrėžia, kad būtent pirmieji mėnesiai lemia ilgalaikę eigą. Toliau pateikiamos kelios specialistų įžvalgos, kurios padeda geriau suprasti ligos valdymo principus.

Reumatologas dr. Daniel Aletaha (Vienos universiteto ligoninė), tyrinėjantis RA progresavimą:

„Svarbiausia yra ankstyvas ir agresyvus uždegimo valdymas. Kuo mažiau laiko liga turi veikti sąnarį, tuo mažiau deformacijų matysime ateityje.“

Reumatologė dr. Janet Pope (Western University, Kanada), ilgus metus dirbanti su RA pacientais:

„Pacientai dažnai įpranta prie savo simptomų ir nebesuvokia, kiek daug skausmo neša. Gydymo tikslas — ne tik pagerinti fizinę būklę, bet ir sugrąžinti žmogui jo gyvenimo ritmą.“

Reumatologas dr. Michael Schiff (National Jewish Health, JAV), žinomas dėl biologinės terapijos tyrimų:

„Šiuolaikiniai vaistai suteikia galimybę pasiekti ligos remisiją. Tai reiškia, kad dalis pacientų gali gyventi taip, lyg RA beveik nebūtų.“

Šie komentarai padeda suprasti, kad RA nėra nuosprendis, tačiau tam reikalingas aktyvus, glaudus paciento ir gydytojo bendradarbiavimas.

Žmonių atsiliepimai

Pacientų patirtys dažnai atskleidžia tai, ko negalima matyti vien tik iš laboratorinių rodiklių. Reumatoidinis artritas paveikia ne tik kūną, bet ir kasdienį gyvenimą, savijautą, emocijas. Štai kelios istorijos, atspindinčios skirtingas patirtis.

Aistė, 42 m.:
„Kai man nustatė RA, buvau šokiruota. Bet pradėjus gydymą pamačiau, kad galiu gyventi visiškai normaliai. Svarbiausia buvo išmokti nebijoti prašyti pagalbos ir priimti, kad kartais reikia pailsėti.“

Tomas, 51 m.:
„Dirbu fizinį darbą, todėl iš pradžių maniau, kad viską lemia pervargimas. Tik vėliau supratau, kad skausmas per stiprus ir per dažnas. Dabar, kai esu gydomas biologine terapija, jaučiuosi kaip naujai gimęs.“

Laima, 37 m.:
„Sunkiausia buvo rytai. Rankos būdavo sustingusios taip, kad negalėdavau sušukuoti plaukų. Po kineziterapijos ir vaistų derinio pagaliau grįžo lengvumo jausmas.“

Gintaras, 60 m.:
„Mano pamoka — niekada nelaukti. Atidėliojau vizitą pas reumatologą daugiau nei metus, ir dabar turiu sąnarių erozijų, kurių atgal nepasuksi.“

Pacientų patirtys įvairios, tačiau visus vienija viena mintis — kai gydymas paskiriamas laiku, gyvenimo kokybė gali žymiai pagerėti.

Dažniausiai užduodami klausimai apie reumatoidinį artritą