Ligos aprašymas
Somnambulizmas, dar žinomas kaip lunatizmas, yra miego sutrikimas, kurio metu žmogus vaikšto arba atlieka kitas veiklas miegodamas. Ši būklė dažniausiai pasireiškia gilaus miego fazėje (trečioje ir ketvirtoje NREM miego stadijoje), kai žmogus yra tarp budrumo ir gilaus miego. Lunatizmas gali apimti įvairias veiklas, nuo paprasto sėdėjimo lovoje iki vaikščiojimo, valgio ruošimo ar net sudėtingesnių veiksmų. Nors lunatizmas dažniausiai pasireiškia vaikams ir paaugliams, jis gali tęstis ir suaugus. Dažniausiai šis sutrikimas yra nekenksmingas, tačiau gali tapti pavojingas, jei asmuo susižaloja.
- Liga: Miego sutrikimas, susijęs su vaikščiojimu ar kitomis veiklomis miego metu.
- Sukeliama: Gilios miego fazės metu.
- Dažniausiai pasireiškia: Vaikams ir paaugliams, tačiau gali pasireikšti ir suaugusiems.
Ligos priežastys
Somnambulizmo priežastys nėra visiškai suprantamos, tačiau yra žinoma, kad sutrikimui atsirasti įtakos gali turėti įvairūs veiksniai. Genetika, miego sutrikimai, stresas ir tam tikros medicininės būklės gali prisidėti prie lunatizmo vystymosi.
- Priežastys:
- Genetiniai veiksniai: Lunatizmas dažniau pasitaiko žmonėms, kurių šeimos nariai taip pat turėjo šį sutrikimą.
- Miego trūkumas ir nuovargis: Nereguliarus miegas ar nepakankamas poilsis gali padidinti somnambulizmo epizodų riziką.
- Miego sutrikimai: Miego apnėja ar kita nemiga gali sutrikdyti miegą ir skatinti lunatizmo atsiradimą.
- Psichologiniai veiksniai: Stresas, nerimas ir emociniai sutrikimai gali padidinti somnambulizmo epizodų dažnį.
- Vaistai: Tam tikri vaistai, pavyzdžiui, migdomieji, raminamieji ar antipsichoziniai vaistai, gali skatinti somnambulizmą.
- Alkoholio vartojimas: Alkoholio vartojimas prieš miegą gali padidinti lunatizmo epizodų riziką.
- Karščiavimas: Aukšta temperatūra ar ligos, kurios sukelia karščiavimą, gali sukelti miego sutrikimus, įskaitant lunatizmą.
Ligos simptomai
Somnambulizmo simptomai yra susiję su įvairiomis veiklomis, atliekamomis miego metu. Asmuo gali atlikti įvairias veiklas, nesąmoningai ir be prisiminimų apie tai pabudęs.
- Simptomai:
- Vaikščiojimas miego metu: Dažniausiai pasireiškiantis somnambulizmo simptomas.
- Kalbėjimas miego metu: Asmuo gali kalbėti arba murmėti, tačiau kalba dažnai nėra aiški ar prasminga.
- Sėdėjimas lovoje: Asmuo gali staiga atsisėsti lovoje ir apsidairyti aplinkui.
- Atlikimas kasdienių veiklų: Gali įeiti į kitus kambarius, valgyti, apsirengti ar net išsinešti daiktus iš namų.
- Nesuvokimas aplinkos: Asmuo gali atverti akis ir atrodyti budrus, bet vis tiek būti gilaus miego būsenoje ir nesuvokti, ką daro.
- Nesugebėjimas prisiminti veiklos pabudus: Asmuo dažnai neprisimena, ką darė miego metu.
Ligos klasifikacija
Somnambulizmas gali būti klasifikuojamas pagal epizodų dažnumą ir sunkumą, taip pat pagal asmens amžių, kada pasireiškia šis sutrikimas.
- Klasifikacijos:
- Vaikystės somnambulizmas: Dažniausiai pasireiškia vaikams nuo 4 iki 12 metų amžiaus; dažniausiai išauga iki paauglystės.
- Suaugusiųjų somnambulizmas: Retesnis nei vaikams, dažniausiai susijęs su stresu, nemiga ar psichologiniais veiksniais.
- Epizodinis somnambulizmas: Retkarčiais pasireiškiantys epizodai, paprastai nesusiję su rimtais sveikatos sutrikimais.
- Lėtinis somnambulizmas: Dažnai pasikartojantys epizodai, kurie gali sukelti didesnę riziką savęs sužalojimui ar kitų pavojingų situacijų atsiradimui.
Ligos diagnostika
Somnambulizmo diagnozė dažniausiai grindžiama paciento anamneze ir artimųjų pastebėjimais. Gydytojas taip pat gali atlikti papildomus tyrimus, siekdamas išsiaiškinti galimas priežastis ir atmesti kitas būkles, kurios gali sukelti panašius simptomus.
- Diagnostikos metodai:
- Medicininė istorija ir šeimos anamnezė: Gydytojas apklausia pacientą apie miego įpročius, stresą, vaistų vartojimą ir šeimos istoriją.
- Miego dienoraštis: Pacientas gali būti paprašytas vesti miego dienoraštį, įrašant miego trukmę, kokybę ir bet kokius epizodus.
- Polisomnografija (miego tyrimas): Atliekama miego laboratorijoje, siekiant įvertinti smegenų bangų aktyvumą, deguonies kiekį kraujyje, širdies ritmą ir kitus parametrus miego metu.
- Elektroencefalograma (EEG): Naudojama nervų veiklai stebėti ir siekiant atmesti kitas neurologines ligas.
Ligos gydymas ir vaistai
Somnambulizmo gydymas priklauso nuo paciento amžiaus, epizodų dažnumo ir sunkumo. Dažniausiai gydymas apima aplinkos saugumo užtikrinimą ir gyvenimo būdo pokyčius. Vaistai gali būti naudojami tik sunkiais atvejais arba kai kiti metodai neefektyvūs.
- Gydymo metodai:
- Aplinkos saugumo užtikrinimas: Užtikrinti, kad miegamojo aplinka būtų saugi – pašalinti pavojingus daiktus, užrakinti duris ir langus.
- Reguliaraus miego režimo palaikymas: Stenkitės laikytis nuoseklaus miego ir budėjimo grafiko, vengiant miego trūkumo.
- Streso valdymas: Atsipalaidavimo metodai, tokie kaip meditacija, joga ar gilus kvėpavimas, gali padėti sumažinti streso lygį.
- Pabudimas prieš epizodą: Jei somnambulizmo epizodai pasireiškia reguliariai, tėvai ar partneris gali pabudinti asmenį prieš numatomą epizodą, siekiant išvengti vaikščiojimo.
- Vaistai: Benzodiazepinai arba antidepresantai gali būti naudojami retai ir tik sunkiais atvejais.
Liaudiškos priemonės šiai ligai slopinti ir gydyti
Nors somnambulizmas dažniausiai reikalauja medicininės priežiūros, kai kurie natūralūs metodai gali padėti valdyti simptomus ir pagerinti miego kokybę.
- Ramunėlių arbata: Žinoma dėl savo raminančių savybių, gali padėti sumažinti nerimą ir pagerinti miegą.
- Valerijono šaknies ekstraktas: Naudojamas kaip natūralus raminamasis, gali padėti pagerinti miego kokybę.
- Levandų aliejus: Aromaterapijoje naudojamas levandų aliejus gali padėti atsipalaiduoti ir skatinti ramų miegą.
- Reguliari fizinė veikla: Mankšta dienos metu gali padėti sumažinti stresą ir pagerinti nakties miegą.
Šaltiniai
- https://www.mayoclinic.org/diseases-conditions/sleepwalking/symptoms-causes/syc-20353506#:~:text=Overview,sleepwalking%20by%20the%20teen%20years.
- https://my.clevelandclinic.org/health/diseases/14292-sleepwalking
- https://www.sleepfoundation.org/parasomnias/sleepwalking