Šlaplės striktūra

Ligos aprašymas

Šlaplės striktūra yra būklė, kuriai būdingas šlaplės susiaurėjimas arba obstrukcija, dėl kurios sutrinka šlapimo srovė iš šlapimo pūslės per šlaplę. Ši būklė gali sukelti įvairius šlapinimosi sutrikimus, tokius kaip šlapimo srovės susilpnėjimas, skausmingas šlapinimasis ar visiškas šlapimo susilaikymas. Šlaplės striktūra gali atsirasti bet kurioje šlaplės vietoje, tačiau dažniausiai pažeidžiama vyrų šlaplė dėl jos ilgesnės struktūros. Moterims šlaplės striktūra pasitaiko rečiau. Striktūra gali būti įgimta arba įgyta dėl infekcijos, traumos, chirurginių procedūrų ar kitų priežasčių.

Ligos priežastys

Šlaplės striktūra gali atsirasti dėl įvairių priežasčių, kurios gali būti susijusios su šlaplės pažeidimais ar uždegimu:

• Traumos:
  • Dubens lūžiai: dubens kaulų lūžiai gali pažeisti šlaplę, ypač užpakalinę dalį, sukeldami striktūrą.
  • Išorinės traumos: smūgiai į tarpukojį, ypač sportuojant ar atliekant sunkų fizinį darbą, gali sukelti šlaplės pažeidimus ir vėlesnę striktūrą.
• Chirurginės procedūros ir medicininiai įsikišimai:
  • Šlapimo kateterizacija: ilgalaikis šlapimo kateterio naudojimas arba trauminis kateterio įterpimas gali pažeisti šlaplę ir sukelti striktūrą.
  • Endoskopinės procedūros: tokios kaip cistoskopija, kurios metu įvedamas instrumentas per šlaplę į šlapimo pūslę, gali sukelti šlaplės pažeidimus.
  • Chirurgija: bet kokia operacija šlaplės ar dubens srityje gali sukelti randų formavimąsi ir striktūrą.
• Infekcijos:
  • Lytiniu keliu plintančios infekcijos: tokios kaip gonorėja ar chlamidijos, gali sukelti šlaplės uždegimą (uretritą) ir vėliau striktūrą.
  • Pasikartojančios šlapimo takų infekcijos: gali sukelti lėtinį šlaplės uždegimą ir randų susidarymą.
• Kitos priežastys:
  • Įgimti defektai: kai kurie žmonės gali gimti su siauresne šlaple arba su struktūriniais šlaplės pažeidimais.
  • Uždegiminės ligos: tokios kaip Balanitis xerotica obliterans, kurios gali sukelti šlaplės uždegimą ir striktūrą.

Ligos simptomai

Šlaplės striktūros simptomai priklauso nuo striktūros sunkumo ir vietos. Dažniausi simptomai yra:

• Silpna šlapimo srovė: šlapimo srovė gali tapti lėta, silpna arba pertrūkusi.
• Skausmingas šlapinimasis (dizurija): pacientai gali jausti skausmą ar deginimo pojūtį šlapinantis.
• Šlapinimosi dažnumas ir skubumas: dažnas poreikis šlapintis ir jausmas, kad reikia skubėti į tualetą.
• Nevisiško ištuštinimo jausmas: jausmas, kad po šlapinimosi liko šlapimo pūslėje.
• Hematurija: kraujo buvimas šlapime, kuris gali būti matomas plika akimi (makroskopinė hematurija) arba tik mikroskopiniu tyrimu (mikroskopinė hematurija).
• Šlapimo pūslės infekcijos: pasikartojančios šlapimo takų infekcijos, kurias sukelia stagnuojantis šlapimas dėl šlaplės striktūros.
• Šlapimo nelaikymas: nekontroliuojamas šlapimo išsiskyrimas.
• Visiškas šlapimo susilaikymas: sunkesniais atvejais gali atsirasti būklė, kai pacientas visai negali šlapintis.

Ligos klasifikacijos

Šlaplės striktūros gali būti klasifikuojamos pagal keletą kriterijų:

• Pagal striktūros vietą:
  • Priekinės šlaplės striktūros: pažeidimas yra priekinėje šlaplės dalyje, esančioje arčiausiai varpos galvutės.
  • Užpakalinės šlaplės striktūros: pažeidimas yra užpakalinėje šlaplės dalyje, arčiausiai šlapimo pūslės.
• Pagal striktūros ilgį:
  • Trumpa striktūra: striktūra trumpesnė nei 2 cm.
  • Ilga striktūra: striktūra ilgesnė nei 2 cm.
• Pagal striktūros priežastį:
  • Trauminė striktūra: atsiradusi dėl fizinės traumos ar chirurginės procedūros.
  • Infekcinė striktūra: atsiradusi dėl infekcijos sukeltų uždegiminių procesų.
  • Degeneracinė striktūra: atsiradusi dėl lėtinių uždegimų ar kitų ilgalaikių būklių.

Ligos diagnostika

Šlaplės striktūros diagnostika apima kelis tyrimus ir procedūras, kurie padeda įvertinti striktūros vietą, ilgį ir sunkumą:

• Medicininė istorija ir fizinis tyrimas: gydytojas vertins paciento simptomus ir atliks fizinę apžiūrą, siekdamas nustatyti bet kokius išorinius šlaplės pažeidimus ar infekcijos požymius.
• Šlapimo tyrimas: atliekamas siekiant nustatyti infekcijas, kraują ar kitus pokyčius šlapime.
• Šlapimo srauto matavimas (uroflowmetrija): neinvazinis tyrimas, leidžiantis išmatuoti šlapimo srovės greitį ir ištuštinimo trukmę. Sumažėjęs srovės greitis gali rodyti šlaplės striktūrą.
• Retrogradinė ureterografija: rentgeno tyrimas, kurio metu į šlaplę įvedamas kontrastinis skystis, kad būtų matomas striktūros ilgis ir vieta.
• Cistoskopija: endoskopinis tyrimas, kurio metu į šlaplę įvedamas cistoskopas, leidžiantis tiesiogiai apžiūrėti šlaplės vidų ir nustatyti striktūros vietą bei išplitimą.
• Ultragarsinė uretroskopija: ultragarsinis tyrimas, leidžiantis įvertinti striktūros ilgį ir gylį.

Ligos gydymas ir vaistai

Šlaplės striktūros gydymas priklauso nuo striktūros sunkumo, vietos, ilgumo ir paciento bendros sveikatos. Gydymo galimybės apima:

• Konservatyvus gydymas:
  • Periodinė kateterizacija: kateteris įvedamas periodiškai, siekiant išlaikyti šlaplę atvirą ir sumažinti striktūros recidyvo riziką.
  • Dilatacija: procedūra, kurios metu šlaplė palaipsniui plečiama naudojant specialius įrankius. Dilatacija gali būti atliekama ambulatoriškai, tačiau dažnai reikalingi kartotiniai gydymo seansai.
• Chirurginis gydymas:
  • Uretrotomija: endoskopinė procedūra, kurios metu į šlaplę įvedamas instrumentas, skirtas striktūrai perpjauti ir šlaplės praeinamumui atkurti. Tai minimaliai invazinė procedūra, dažnai naudojama trumpoms striktūroms gydyti.
  • Uretroplastika: atviros chirurgijos metodas, skirtas ilgoms ar sudėtingoms striktūroms gydyti. Gali apimti pažeistos šlaplės dalies pašalinimą ir sveikos audinių persodinimą.
  • Stentų įdėjimas: šlaplės stentai kartais naudojami, kad būtų išlaikytas šlaplės praeinamumas, ypač kai kitos gydymo galimybės yra neveiksmingos.

Liaudiškos priemonės šiai ligai slopinti ir gydyti

Nors šlaplės striktūra dažnai reikalauja medicininio gydymo, kai kurie natūralūs būdai ir gyvenimo būdo pakeitimai gali padėti sumažinti simptomus ir pagerinti gyvenimo kokybę:

• Pakankamas skysčių vartojimas: gerti pakankamai skysčių, kad būtų išvengta šlapimo takų infekcijų ir užtikrintas tinkamas šlapimo srautas.
• Higienos palaikymas: palaikyti tinkamą higieną, ypač po lytinių santykių ar tualeto, kad būtų sumažinta infekcijų rizika.
• Maisto papildai: spanguolių sultys ar papildai kartais naudojami kaip priemonė, padedanti išvengti šlapimo takų infekcijų, tačiau jų veiksmingumas nėra vienareikšmiškai patvirtintas.
• Sveikas gyvenimo būdas: vengti tabako, alkoholio ir dirginančių cheminių medžiagų, kurios gali padidinti šlaplės ir šlapimo takų sudirginimą.

Prevencija

Šlaplės striktūros prevencija apima kelias pagrindines priemones:

• Vengti šlaplės traumų: vengti trauminių veiklų, kurios gali pažeisti šlaplę ar dubens sritį.
• Teisingas medicininių prietaisų naudojimas: užtikrinti, kad šlapimo kateteriai ar endoskopiniai instrumentai būtų naudojami tinkamai ir švelniai, kad būtų išvengta šlaplės pažeidimų.
• Greitas infekcijų gydymas: greitai gydyti lytiniu keliu plintančias infekcijas ar kitas šlapimo takų infekcijas, kad būtų išvengta ilgalaikio uždegimo ir randų susidarymo.
• Reguliari medicininė priežiūra: reguliariai tikrintis pas gydytoją, ypač jei yra rizikos veiksnių, susijusių su šlaplės striktūra.

Šaltiniai

1. https://www.mayoclinic.org/diseases-conditions/urethral-stricture/symptoms-causes/syc-20362330#:~:text=A%20urethral%20(u%2DREE%2D,comes%20out%20of%20the%20bladder.
2. https://my.clevelandclinic.org/health/diseases/urethral-stricture
3. https://www.healthline.com/health/urethral-stricture