Sjogreno sindromas

Ligos aprašymas

Sjögreno sindromas yra lėtinė autoimuninė liga, kuri dažniausiai paveikia liaukas, atsakingas už ašarų ir seilių gamybą. Dėl to ligoniai dažnai kenčia nuo sausų akių ir burnos. Sjögreno sindromas gali pasireikšti kaip pirminė būklė arba būti susijęs su kitomis autoimuninėmis ligomis, tokiomis kaip reumatoidinis artritas ar vilkligė. Nors ši liga dažniausiai paveikia vyresnio amžiaus moteris, ji gali atsirasti bet kuriame amžiuje ir lytims. Sjögreno sindromas paveikia ne tik liaukas, bet gali turėti sisteminį poveikį ir pažeisti kitas organizmo dalis, tokias kaip sąnariai, inkstai, plaučiai, kepenys ir nervų sistema.

Ligos priežastis

Sjögreno sindromas yra autoimuninė liga, kurios metu organizmo imuninė sistema klaidingai puola sveikus audinius, ypač ašarų ir seilių liaukas. Tiksli ligos priežastis nėra žinoma, tačiau manoma, kad liga gali atsirasti dėl genetinių, aplinkos ir hormoninių veiksnių sąveikos. Kaip ir kitose autoimuninėse ligose, Sjögreno sindromas gali išsivystyti dėl imuninės sistemos disbalanso, kuris sukelia uždegimą ir liaukų pažeidimą.

Pagrindinės priežastys:

  • Genetiniai veiksniai (paveldimumas)
  • Autoimuninės reakcijos, kai organizmo imuninė sistema puola savus audinius
  • Hormoniniai veiksniai (didesnė rizika moterims)
  • Virusinės infekcijos (gali suaktyvinti autoimuninį atsaką)

Ligos simptomai

Sjögreno sindromo simptomai gali būti įvairūs ir apimti ne tik sausas akis ir burną, bet ir kitų organų sistemų pažeidimus. Simptomų sunkumas gali skirtis nuo lengvų iki sunkių, o ligos progresavimas gali būti lėtas.

Dažniausi simptomai:

  • Sausos akys: Akių dirginimas, smėlio pojūtis akyse, deginimas, paraudimas.
  • Sausa burna: Sunku ryti, kalbėti, burnos sausumas, dantų problemos dėl sumažėjusios seilių gamybos.
  • Sausumas kitose kūno vietose: Sausa nosis, gerklė, oda.
  • Sąnarių skausmai ir uždegimas: Dažnai pasireiškia sąnarių skausmas, patinimas ar standumas.
  • Nuovargis: Daugelis pacientų kenčia nuo stipraus nuovargio, kuris gali trukdyti kasdieninei veiklai.
  • Patinę liaukos: Aplink žandikaulį arba kaklą gali patinti seilių liaukos.

Sunkesniais atvejais liga gali paveikti:

  • Plaučius: Sausas kosulys, sunkumas kvėpuoti.
  • Inkstus: Inkstų veiklos sutrikimai.
  • Kepenis: Kepenų uždegimas ar kitos problemos.
  • Nervų sistemą: Tingulys ar dilgčiojimas rankose ir kojose.

Ligos klasifikacijos

Sjögreno sindromas skirstomas į dvi pagrindines formas:

  • Pirminis Sjögreno sindromas: Liga pasireiškia kaip savarankiška būklė be kitų susijusių autoimuninių ligų.
  • Antrinis Sjögreno sindromas: Liga atsiranda kartu su kitomis autoimuninėmis ligomis, tokiomis kaip reumatoidinis artritas, sisteminė raudonoji vilkligė ar skleroderma.

Ligos diagnostika

Sjögreno sindromo diagnostika yra sudėtinga, nes ligos simptomai gali būti panašūs į kitų ligų simptomus. Diagnozė paprastai nustatoma remiantis klinikiniais požymiais, laboratoriniais tyrimais ir specializuotais diagnostiniais tyrimais.

  • Kraujo tyrimai: Tikrinami specifiniai autoantikūnai, pvz., antinukleariniai antikūnai (ANA), reumatoidinis faktorius (RF) ir Sjögreno sindromo antikūnai (SSA/SSB).
  • Širmerio testas: Matavimo testas, skirtas nustatyti ašarų gamybos kiekį ir įvertinti akių sausumą.
  • Seilių liaukų biopsija: Paimamas mažas seilių liaukos mėginys, siekiant nustatyti uždegiminius pakitimus.
  • Seilių tekėjimo testas: Testas, skirtas nustatyti seilių gamybos sumažėjimą.

Ligos gydymas ir vaistai

Sjögreno sindromo gydymas skirtas simptomų palengvinimui, nes šiuo metu nėra gydymo, kuris visiškai išgydytų šią ligą. Gydymo planas priklauso nuo individualių simptomų ir ligos sunkumo.

  • Dirbtinės ašaros ir akių lašai: Naudojami siekiant sumažinti akių sausumą.
  • Drėkinamieji burnos skalavimo skysčiai ir kramtomosios gumos be cukraus: Padeda sumažinti burnos sausumą ir stimuliuoja seilių gamybą.
  • Imuninę sistemą slopinantys vaistai: Pavyzdžiui, hidroksichlorokvinas arba metotreksatas, kurie naudojami autoimuniniam uždegimui mažinti.
  • Kortikosteroidai: Skiriami, jei liga paveikia kitus organus, pvz., plaučius ar inkstus.
  • NSAID (nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo): Naudojami sąnarių skausmui ir uždegimui mažinti.
  • Drėkikliai ir geliai: Naudojami odos, nosies ir makšties sausumui mažinti.

Liaudiškos priemonės šiai ligai slopinti ar gydyti

Nors liaudiškos priemonės negali išgydyti Sjögreno sindromo, kai kurie natūralūs metodai gali padėti sumažinti simptomus ir pagerinti gyvenimo kokybę. Svarbu derinti šias priemones su gydytojo paskirta terapija.

  • Alijošiaus gelis: Naudojamas odos ir burnos drėkinimui.
  • Žuvų taukai ar Omega-3 riebalų rūgštys: Turi priešuždegiminių savybių, kurios gali padėti mažinti uždegimą.
  • Vaistažolių arbatos: Tokios kaip ramunėlių ar liepžiedžių arbatos gali padėti sumažinti akių ir burnos sausumą.
  • Pakankamas skysčių vartojimas: Svarbu gerti daug vandens, kad būtų sumažintas burnos sausumas.

Prevencija

Kadangi Sjögreno sindromas yra autoimuninė liga, nėra tiesioginės prevencijos priemonių. Tačiau kai kurių rizikos veiksnių galima išvengti arba juos sumažinti, kad būtų palengvinta simptomatika ir sumažinta komplikacijų rizika.

  • Reguliari burnos higiena: Gera burnos higiena padeda išvengti dantų ėduonies, kurio rizika padidėja esant burnos sausumui.
  • Apsauga nuo saulės: Kadangi Sjögreno sindromas gali paveikti odą, svarbu naudoti apsauginius kremus nuo saulės.
  • Reguliarūs gydytojo vizitai: Ankstyvas simptomų atpažinimas ir kontrolė gali padėti išvengti komplikacijų.

Šaltiniai

  1. https://www.mayoclinic.org/diseases-conditions/sjogrens-syndrome/symptoms-causes/syc-20353216
  2. https://www.nhs.uk/conditions/sjogrens-syndrome/
  3. https://my.clevelandclinic.org/health/diseases/4929-sjogrens-syndrome

Gydytojai

Pagal abėcėlę

A
Abetalipoproteinemija Achalazija Achlorhidrija Adaptacijos sutrikimas Adisono liga Afrikinė triposonomozė Aftinis stomatitas Agranulocitozė Akiduobės flegmona Akromegalija Aktininė keratozė Albinizmas Alerginis kontaktinis dermatitas Alerginis rinokonjuktyvitas Alfa-1 antitripsino deficitas Alkoholinis hepatitas Alkoholinis kepenų suriebėjimas Alkoholio abstinencijos sindromas Alkoholizmas Alveolinė proteinozė Alzheimerio liga Ambliopija Amebiazė Amfetamino perdozavimas Amiloidozė Anafilaksija Analgetinė nefropatija Androgeninis nuplikimas Angliakasių pneumokoniozė Ankilozinis spondilitas Ankstyvasis sifilis Anorektalinė fistulė Antifosfolipidinis sindromas (AFS) Antinksčių žievės funkcijos nepakankamumas Antrinė amiloidozė Antro tipo cukrinis diabetas (II tipo CD) Aortos atsisluoksniavimas Aortos koarktacija Aortos lanko sindromas (Takajasu) Aortos vožtuvo nesandarumas Aortos vožtuvo stenozė Apalpimas ir kolapsas Aplastinė anemija Apsinuodijimas anaboliniais steroidais Apsinuodijimas anglies monoksidu Apsinuodijimas benzodiazepinais Apsinuodijimas salicilatais Apyvarpės perteklius, fimozė ir parafimozė Aristolochinės rūgšties nefropatija Arterinė hipertenzija Ašarojanti akis Ascitas Askaridozė Askorbo rūgšties trūkumas Aspiracinė pneumonija Asteninis sindromas Astigmatizmas Astma Astminė būklė Aterosklerozė Atopinis dermatitas (atopinė egzema, neurodermitas) Atrioventrikulinė blokada Atsikosėjimas krauju Atviras arterinis latakas Atviro kampo glaukoma Aukštikalnių liga Ausies būgnelio perforacija Ausies trimito uždegimas Autizmas Autoimuninis hepatitas
P
Pakinklio srities sinovinė cista (Beikerio cista) Paprastoji pūslelinė Paraproktitas Parkinsono liga Parvovirusinė infekcija Pasiutligė Paveldima hemochromatozė Pedikuliozė ir ftiriazė Pedžeto (Paget) liga Pelagra Perikarditas, skystis perikardo ertmėje Peritonitas Peties rezginio ligos Peyronie liga Pigmentinis retinitas Piktybinė odos melanoma Piktybinė pleuros mezotelioma Pilvaplėvės sąaugos Pilvinės aortos aneurizma Pilvo aortos aneurizma Pirminė (šeiminė) hemofagocitinė limfohistiocitozė (ŠHLM) Pirminė amiloidozė Pirminė biliarinė kepenų cirozė Pirminė ilgalaikė nemiga Pirminis kepenų vėžys Pirminis sklerozuojantis cholangitas Pirmo tipo cukrinis diabetas (I tipo CD) Piruvatkinazės stoka Plasmodium falciparum maliarija Plaučių aktinomikozė Plaučių arterijos stenozė Plaučių arterijos tromboembolija Plaučių aspergiliozė Plaučių atelektazė Plaučių fibrozė Plaučių ir tarpuplaučio abscesas Plaučių limfangiolejomiomatozė Plaučių mikobakterinė infekcija Plaučių sarkoidozė Plaučių tuberkuliozė Plaučių uždegimas Plaukuotųjų ląstelių leukemija Plautinė hipertenzija Plokščioji kerpligė (Lichen planus) Plonosios žarnos atrezija Pneumocistozė Pneumonija, sukelta pneumonijos streptokoko Podagra Polimiozitas Potrauminio streso sutrikimas Poūmis tiroiditas (virusinis, De Kerveno) Povirusinis nuovargio sindromas Praeinantis klubo sinovitas Pragulų opos Premenstruacinis sindromas (PMS) Priapizmas Priekinio kryžminio raiščio patempimas Prieširdžių plazdėjimas ir virpėjimas Priešlaikinis placentos atsidalijimas (placentos atšoka) Prievarčio atrezija Prievarčio spazmas Prievarčio stenozė Prionų sukeltos centrinės nervų sistemos ligos Prolaktinoma Prostatos vėžys Protinis atsilikimas Pseudohipoparatirozė Pseudomembraninis kolitas Psoriazė Psoriazinis artritas Pūlingas vidurinės ausies uždegimas Pūslinis pemfigoidas
S
Sąauginis peties sąnario kapsulitas Salmonelinis enteritas Sausos odos dermatitas arba sausos odos egzema Sausų akių sindromas (sausasis keratokonjuktyvitas) Scheuermanno kifozė Schprengelio liga Seborėjinė keratozė Seborėjinis dermatitas Sėklidės piktybinis navikas Sėklidės užsisukimas Senatvinė katarakta Sepsis Seropozityvus reumatoidinis artritas Serozinis vidurinis otitas Sieros kamštis Sindaktilija Sinusinė histiocitozė Siringomielija Sisteminė raudonoji vilkligė Sisteminė sklerozė Sisteminis jaunatvinis idiopatinis artritas (SJIA) Sjogreno sindromas Skarlatina Skausmas susijės su mėnesinių ciklu Skilvelių pertvaros defektas Skleritas Skleroderma Skrandžio divertikulas Skrandžio opa Skrandžio piktybiniai navikai Skrandžio polipai Skydliaukės piktybinis navikas Skystis pleuros ertmėje, neklasifikuojamas kitur Smegenų sukrėtimas Somatizacinis sutrikimas Somatoforminė autonominė disfunkcija (vegetodistonija) Somnambulizmas (lunatizmas) Specifiniai asmenybės sutrikimai Spontaninis pneumotoraksas Sporotrichozė Spuogai (acne) Stabilioji krūtinės angina Stabligė Stemplės atrezija Stemplės divertikulas Stemplės opa Stemplės perforacija Stemplės piktybiniai navikai Stemplės spazmas Stemplės striktūra Stemplės venų mazgai Stiklakūnio atšokimas Storosios žarnos (gaubtinės žarnos) piktybiniai navikai Storosios žarnos angiodisplazija Streptokokinis tonzilitas Stuburgalio skausmas Suaugusių aktyvumo – dėmesio sutrikimas (ADS) Suaugusiųjų osteomaliacija: Suaugusiųjų respiracinis sindromas Sunkus kombinuotas imunodeficitas Svetimkūnis virškinimo trakte Sydenhamo chorėja (reumatinė chorėja)