Sjogreno sindromas

Ligos aprašymas

Sjögreno sindromas yra lėtinė autoimuninė liga, kuri dažniausiai paveikia liaukas, atsakingas už ašarų ir seilių gamybą. Dėl to ligoniai dažnai kenčia nuo sausų akių ir burnos. Sjögreno sindromas gali pasireikšti kaip pirminė būklė arba būti susijęs su kitomis autoimuninėmis ligomis, tokiomis kaip reumatoidinis artritas ar vilkligė. Nors ši liga dažniausiai paveikia vyresnio amžiaus moteris, ji gali atsirasti bet kuriame amžiuje ir lytims. Sjögreno sindromas paveikia ne tik liaukas, bet gali turėti sisteminį poveikį ir pažeisti kitas organizmo dalis, tokias kaip sąnariai, inkstai, plaučiai, kepenys ir nervų sistema.

Ligos priežastis

Sjögreno sindromas yra autoimuninė liga, kurios metu organizmo imuninė sistema klaidingai puola sveikus audinius, ypač ašarų ir seilių liaukas. Tiksli ligos priežastis nėra žinoma, tačiau manoma, kad liga gali atsirasti dėl genetinių, aplinkos ir hormoninių veiksnių sąveikos. Kaip ir kitose autoimuninėse ligose, Sjögreno sindromas gali išsivystyti dėl imuninės sistemos disbalanso, kuris sukelia uždegimą ir liaukų pažeidimą.

Pagrindinės priežastys:

  • Genetiniai veiksniai (paveldimumas)
  • Autoimuninės reakcijos, kai organizmo imuninė sistema puola savus audinius
  • Hormoniniai veiksniai (didesnė rizika moterims)
  • Virusinės infekcijos (gali suaktyvinti autoimuninį atsaką)

Ligos simptomai

Sjögreno sindromo simptomai gali būti įvairūs ir apimti ne tik sausas akis ir burną, bet ir kitų organų sistemų pažeidimus. Simptomų sunkumas gali skirtis nuo lengvų iki sunkių, o ligos progresavimas gali būti lėtas.

Dažniausi simptomai:

  • Sausos akys: Akių dirginimas, smėlio pojūtis akyse, deginimas, paraudimas.
  • Sausa burna: Sunku ryti, kalbėti, burnos sausumas, dantų problemos dėl sumažėjusios seilių gamybos.
  • Sausumas kitose kūno vietose: Sausa nosis, gerklė, oda.
  • Sąnarių skausmai ir uždegimas: Dažnai pasireiškia sąnarių skausmas, patinimas ar standumas.
  • Nuovargis: Daugelis pacientų kenčia nuo stipraus nuovargio, kuris gali trukdyti kasdieninei veiklai.
  • Patinę liaukos: Aplink žandikaulį arba kaklą gali patinti seilių liaukos.

Sunkesniais atvejais liga gali paveikti:

  • Plaučius: Sausas kosulys, sunkumas kvėpuoti.
  • Inkstus: Inkstų veiklos sutrikimai.
  • Kepenis: Kepenų uždegimas ar kitos problemos.
  • Nervų sistemą: Tingulys ar dilgčiojimas rankose ir kojose.

Ligos klasifikacijos

Sjögreno sindromas skirstomas į dvi pagrindines formas:

  • Pirminis Sjögreno sindromas: Liga pasireiškia kaip savarankiška būklė be kitų susijusių autoimuninių ligų.
  • Antrinis Sjögreno sindromas: Liga atsiranda kartu su kitomis autoimuninėmis ligomis, tokiomis kaip reumatoidinis artritas, sisteminė raudonoji vilkligė ar skleroderma.

Ligos diagnostika

Sjögreno sindromo diagnostika yra sudėtinga, nes ligos simptomai gali būti panašūs į kitų ligų simptomus. Diagnozė paprastai nustatoma remiantis klinikiniais požymiais, laboratoriniais tyrimais ir specializuotais diagnostiniais tyrimais.

  • Kraujo tyrimai: Tikrinami specifiniai autoantikūnai, pvz., antinukleariniai antikūnai (ANA), reumatoidinis faktorius (RF) ir Sjögreno sindromo antikūnai (SSA/SSB).
  • Širmerio testas: Matavimo testas, skirtas nustatyti ašarų gamybos kiekį ir įvertinti akių sausumą.
  • Seilių liaukų biopsija: Paimamas mažas seilių liaukos mėginys, siekiant nustatyti uždegiminius pakitimus.
  • Seilių tekėjimo testas: Testas, skirtas nustatyti seilių gamybos sumažėjimą.

Ligos gydymas ir vaistai

Sjögreno sindromo gydymas skirtas simptomų palengvinimui, nes šiuo metu nėra gydymo, kuris visiškai išgydytų šią ligą. Gydymo planas priklauso nuo individualių simptomų ir ligos sunkumo.

  • Dirbtinės ašaros ir akių lašai: Naudojami siekiant sumažinti akių sausumą.
  • Drėkinamieji burnos skalavimo skysčiai ir kramtomosios gumos be cukraus: Padeda sumažinti burnos sausumą ir stimuliuoja seilių gamybą.
  • Imuninę sistemą slopinantys vaistai: Pavyzdžiui, hidroksichlorokvinas arba metotreksatas, kurie naudojami autoimuniniam uždegimui mažinti.
  • Kortikosteroidai: Skiriami, jei liga paveikia kitus organus, pvz., plaučius ar inkstus.
  • NSAID (nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo): Naudojami sąnarių skausmui ir uždegimui mažinti.
  • Drėkikliai ir geliai: Naudojami odos, nosies ir makšties sausumui mažinti.

Liaudiškos priemonės šiai ligai slopinti ar gydyti

Nors liaudiškos priemonės negali išgydyti Sjögreno sindromo, kai kurie natūralūs metodai gali padėti sumažinti simptomus ir pagerinti gyvenimo kokybę. Svarbu derinti šias priemones su gydytojo paskirta terapija.

  • Alijošiaus gelis: Naudojamas odos ir burnos drėkinimui.
  • Žuvų taukai ar Omega-3 riebalų rūgštys: Turi priešuždegiminių savybių, kurios gali padėti mažinti uždegimą.
  • Vaistažolių arbatos: Tokios kaip ramunėlių ar liepžiedžių arbatos gali padėti sumažinti akių ir burnos sausumą.
  • Pakankamas skysčių vartojimas: Svarbu gerti daug vandens, kad būtų sumažintas burnos sausumas.

Prevencija

Kadangi Sjögreno sindromas yra autoimuninė liga, nėra tiesioginės prevencijos priemonių. Tačiau kai kurių rizikos veiksnių galima išvengti arba juos sumažinti, kad būtų palengvinta simptomatika ir sumažinta komplikacijų rizika.

  • Reguliari burnos higiena: Gera burnos higiena padeda išvengti dantų ėduonies, kurio rizika padidėja esant burnos sausumui.
  • Apsauga nuo saulės: Kadangi Sjögreno sindromas gali paveikti odą, svarbu naudoti apsauginius kremus nuo saulės.
  • Reguliarūs gydytojo vizitai: Ankstyvas simptomų atpažinimas ir kontrolė gali padėti išvengti komplikacijų.

Šaltiniai

  1. https://www.mayoclinic.org/diseases-conditions/sjogrens-syndrome/symptoms-causes/syc-20353216
  2. https://www.nhs.uk/conditions/sjogrens-syndrome/
  3. https://my.clevelandclinic.org/health/diseases/4929-sjogrens-syndrome

Gydytojai