Lėtinė transplantuoto inksto nefropatija

Ligos aprašymas

Lėtinė transplantuoto inksto nefropatija (LTIN), dar žinoma kaip lėtinis transplantato nepakankamumas arba lėtinis transplantato atmetimas, yra būklė, kuri atsiranda po inksto transplantacijos ir pasižymi laipsnišku transplantuoto inksto funkcijos blogėjimu. LTIN yra dažniausia ilgalaikė transplantuotų inkstų funkcijos praradimo priežastis ir gali pasireikšti bet kuriuo metu po transplantacijos, nors dažniausiai vystosi keletą metų po operacijos. Ši būklė atsiranda dėl įvairių veiksnių, įskaitant imuninės sistemos atsaką į transplantatą, neimunologinius veiksnius, tokius kaip hipertenzija, diabetas, toksinių vaistų poveikis, infekcijos ir kt.

Ligos priežastys

Lėtinė transplantuoto inksto nefropatija atsiranda dėl daugybės veiksnių, kurie ilgainiui pažeidžia transplantuotą inkstą:

  • Imunologiniai veiksniai: imuninės sistemos atsakas į transplantuotą organą yra pagrindinė LTIN priežastis. Nepaisant imunosupresantų naudojimo, imuninė sistema gali atpažinti transplantatą kaip svetimą ir jį atakuoti. Tai gali sukelti lėtinį transplantato atmetimą ir inksto audinio randėjimą.
  • Neimunologiniai veiksniai:
    • Vaistų toksiškumas: ilgalaikis imunosupresantų (pvz., kalcineurino inhibitorių, tokių kaip ciklosporinas ar takrolimuzas) vartojimas gali sukelti inkstų pažeidimą dėl nefrotoksinio poveikio.
    • Hipertenzija: padidėjęs kraujospūdis yra dažnas po transplantacijos ir gali sukelti kraujagyslių pažeidimą transplantuotame inkste, skatindamas nefropatijos vystymąsi.
    • Diabetas: po transplantacijos gali pablogėti glikemijos kontrolė, o diabetas yra žinomas kaip inkstų pažeidimo rizikos veiksnys.
    • Reperfuzijos pažeidimas: kai kuriais atvejais inksto pažeidimas gali atsirasti dėl kraujo tiekimo sutrikimo transplantacijos metu arba iškart po jos.
    • Infekcijos: tokios kaip poliomavirusinė nefropatija ar citomegalo virusas (CMV), gali sukelti tiesioginį inkstų pažeidimą arba sukelti uždegiminį atsaką, kuris pablogina inksto funkciją.

Ligos simptomai

Lėtinės transplantuoto inksto nefropatijos simptomai dažnai būna nespecifiniai ir gali ilgai nepasireikšti. Kai inksto funkcija blogėja, simptomai gali būti tokie:

  • Šlapimo pokyčiai: sumažėjęs šlapimo kiekis, putojantis šlapimas dėl baltymų praradimo (proteinurija).
  • Padidėjęs kraujospūdis (hipertenzija): dažnai pasireiškia dėl inkstų funkcijos blogėjimo.
  • Patinimas (edema): gali atsirasti dėl skysčių susilaikymo, ypač kojose ir kulkšnyse.
  • Nuovargis ir silpnumas: atsiranda dėl mažėjančios inkstų funkcijos ir šlapimo atliekų kaupimosi kraujyje.
  • Svorio padidėjimas ar sumažėjimas: gali pasireikšti dėl skysčių susilaikymo arba apetito praradimo.
  • Kreatinino kiekio kraujyje padidėjimas: laboratorinis požymis, rodantis inkstų funkcijos sumažėjimą.

Ligos klasifikacijos

Lėtinė transplantuoto inksto nefropatija gali būti klasifikuojama pagal įvairius kriterijus, įskaitant ligos priežastis, histologinius pokyčius ir sunkumo laipsnį:

  • Pagal priežastį:
    • Imunologinė LTIN: sukelta imuninės sistemos atsako, kuris sukelia lėtinį transplantato atmetimą.
    • Neimunologinė LTIN: susijusi su neimunologiniais veiksniais, tokiais kaip vaistų toksiškumas, hipertenzija, diabetas ar infekcijos.
  • Pagal histologinius pokyčius:
    • Fibrozė ir tubulų atrofija: būdingi randėjimo ir ląstelių praradimo požymiai inksto audinyje, dažniausiai matomi biopsijoje.
    • Glomerulosklerozė: glomerulų randėjimas ir pažeidimas, dažnai susijęs su baltymų praradimu šlapime.
  • Pagal sunkumo laipsnį:
    • Lengva forma: minimalūs histologiniai pokyčiai ir lengvas inkstų funkcijos sumažėjimas.
    • Vidutinio sunkumo forma: matomi histologiniai pokyčiai ir reikšmingas inkstų funkcijos pablogėjimas.
    • Sunki forma: stiprūs histologiniai pokyčiai, didelis inkstų funkcijos sumažėjimas, galimai reikalinga dializė arba retransplantacija.

Ligos diagnostika

Lėtinės transplantuoto inksto nefropatijos diagnostika yra sudėtinga ir apima kelis diagnostinius metodus, siekiant nustatyti inkstų funkcijos sutrikimą ir jo priežastį:

  • Kraujo tyrimai:
    • Kreatinino ir šlapalo kiekio kraujyje tyrimai: inkstų funkcijai įvertinti, padidėjęs kreatinino kiekis rodo inkstų funkcijos sumažėjimą.
    • GFG (glomerulų filtracijos greitis): naudojamas inkstų funkcijai vertinti.
  • Šlapimo tyrimai:
    • Baltymų kiekio šlapime tyrimas (proteinurija): padidėjęs baltymų kiekis šlapime gali rodyti inkstų pažeidimą.
    • Mikroalbuminurija: ankstyvas inkstų pažeidimo požymis.
  • Inksto biopsija: invazinis tyrimas, kurio metu imamas nedidelis inksto audinio mėginys mikroskopiniam tyrimui. Tai yra auksinis standartas diagnozuojant LTIN, nes leidžia nustatyti histologinius pokyčius ir atskirti imunologinius nuo neimunologinių veiksnių.
  • Vaizdo tyrimai:
    • Ultragarsinis tyrimas: naudojamas inksto dydžiui ir struktūrai įvertinti, gali padėti nustatyti kitas problemas, pvz., šlapimo takų obstrukciją.
    • Magnetinio rezonanso tomografija (MRT) arba kompiuterinė tomografija (KT): naudojami retais atvejais, kai reikia detaliau įvertinti inksto struktūrą ir kraujotaką.

Ligos gydymas ir vaistai

Lėtinės transplantuoto inksto nefropatijos gydymas skirtas lėtinio inkstų funkcijos blogėjimo stabdymui ir simptomų valdymui:

  • Imunosupresantai: tęsiamas gydymas imunosupresiniais vaistais (pvz., takrolimuzu, mikofenolato mofetilu), siekiant sumažinti imuninį atsaką ir užkirsti kelią transplantato atmetimui. Kartais gali reikėti koreguoti dozes arba pakeisti vaistus, kad būtų sumažintas nefrotoksiškumas.
  • Kraujospūdžio kontrolė: skiriami antihipertenziniai vaistai (pvz., AKF inhibitoriai arba angiotenzino II receptorių blokatoriai) siekiant kontroliuoti kraujospūdį ir sumažinti baltymų praradimą šlapime.
  • Diabetų kontrolė: gliukozės kiekio kraujyje kontrolė, naudojant insulino terapiją ar geriamus vaistus, siekiant išvengti diabeto sukeltų inkstų pažeidimų.
  • Infekcijų gydymas ir profilaktika: tinkamas infekcijų valdymas ir profilaktika, naudojant antibiotikus ar antivirusinius vaistus, ypač jei infekcija gali pabloginti inksto funkciją.
  • Geležies papildai ir eritropoetinai: gali būti naudojami anemijai gydyti, kuri dažnai atsiranda dėl inkstų funkcijos pablogėjimo.
  • Dietos ir gyvenimo būdo pokyčiai: rekomenduojama riboti druskos ir baltymų kiekį, kontroliuoti kūno svorį ir išlaikyti sveiką gyvenimo būdą, siekiant sumažinti inkstų pažeidimo riziką.

Liaudiškos priemonės šiai ligai slopinti ir gydyti

Nors lėtinė transplantuoto inksto nefropatija reikalauja medicininio gydymo, kai kurios natūralios priemonės gali padėti palaikyti bendrą sveikatos būklę ir pagerinti inkstų funkciją:

  • Subalansuota mityba: mažai druskos ir baltymų turinti dieta gali padėti sumažinti inkstų apkrovą ir palaikyti kraujospūdžio kontrolę.
  • Vandens suvartojimas: pakankamas skysčių vartojimas gali padėti palaikyti tinkamą inkstų funkciją, tačiau skysčių kiekį reikia koreguoti pagal gydytojo rekomendacijas.
  • Žolelių arbatos: kai kurios žolelių arbatos, tokios kaip kiaulpienių ar spanguolių, gali turėti lengvą diuretinį poveikį, tačiau jų vartojimas turėtų būti suderintas su gydytoju.
  • Reguliari fizinė veikla: saikinga fizinė veikla gali padėti išlaikyti sveiką kūno svorį ir palaikyti bendrą sveikatą.

Prevencija

Kadangi lėtinė transplantuoto inksto nefropatija yra susijusi su imuninės sistemos atsaku ir įvairiais neimunologiniais veiksniais, specifinės prevencinės priemonės apima:

  • Reguliarūs sveikatos patikrinimai: siekiant anksti nustatyti inkstų funkcijos pokyčius ir laiku pradėti gydymą.
  • Tinkamas imunosupresantų vartojimas: būtina laikytis gydytojo nurodymų dėl vaistų dozavimo ir vartojimo grafiko, siekiant išvengti transplantato atmetimo ir sumažinti šalutinius poveikius.
  • Kraujospūdžio ir gliukozės kiekio kontrolė: nuolatinė hipertenzijos ir diabeto kontrolė padeda sumažinti inkstų pažeidimo riziką.
  • Infekcijų prevencija: tinkama higiena, vakcinacija ir laiku gydomos infekcijos gali padėti išvengti inkstų pažeidimų.

Šaltiniai

  1. https://www.sciencedirect.com/topics/medicine-and-dentistry/chronic-allograft-nephropathy#:~:text=Chronic%20allograft%20nephropathy%20(CAN)%20is,specific%20cause%20can%20be%20identified.
  2. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC2697362/
  3. https://www.nejm.org/doi/full/10.1056/NEJMoa020009

Gydytojai

Pagal abėcėlę

A
Abetalipoproteinemija Achalazija Achlorhidrija Adaptacijos sutrikimas Adisono liga Afrikinė triposonomozė Aftinis stomatitas Agranulocitozė Akiduobės flegmona Akromegalija Aktininė keratozė Albinizmas Alerginis kontaktinis dermatitas Alerginis rinokonjuktyvitas Alfa-1 antitripsino deficitas Alkoholinis hepatitas Alkoholinis kepenų suriebėjimas Alkoholio abstinencijos sindromas Alkoholizmas Alveolinė proteinozė Alzheimerio liga Ambliopija Amebiazė Amfetamino perdozavimas Amiloidozė Anafilaksija Analgetinė nefropatija Androgeninis nuplikimas Angliakasių pneumokoniozė Ankilozinis spondilitas Ankstyvasis sifilis Anorektalinė fistulė Antifosfolipidinis sindromas (AFS) Antinksčių žievės funkcijos nepakankamumas Antrinė amiloidozė Antro tipo cukrinis diabetas (II tipo CD) Aortos atsisluoksniavimas Aortos koarktacija Aortos lanko sindromas (Takajasu) Aortos vožtuvo nesandarumas Aortos vožtuvo stenozė Apalpimas ir kolapsas Aplastinė anemija Apsinuodijimas anaboliniais steroidais Apsinuodijimas anglies monoksidu Apsinuodijimas benzodiazepinais Apsinuodijimas salicilatais Apyvarpės perteklius, fimozė ir parafimozė Aristolochinės rūgšties nefropatija Arterinė hipertenzija Ašarojanti akis Ascitas Askaridozė Askorbo rūgšties trūkumas Aspiracinė pneumonija Asteninis sindromas Astigmatizmas Astma Astminė būklė Aterosklerozė Atopinis dermatitas (atopinė egzema, neurodermitas) Atrioventrikulinė blokada Atsikosėjimas krauju Atviras arterinis latakas Atviro kampo glaukoma Aukštikalnių liga Ausies būgnelio perforacija Ausies trimito uždegimas Autizmas Autoimuninis hepatitas
P
Pakinklio srities sinovinė cista (Beikerio cista) Paprastoji pūslelinė Paraproktitas Parkinsono liga Parvovirusinė infekcija Pasiutligė Paveldima hemochromatozė Pedikuliozė ir ftiriazė Pedžeto (Paget) liga Pelagra Perikarditas, skystis perikardo ertmėje Peritonitas Peties rezginio ligos Peyronie liga Pigmentinis retinitas Piktybinė odos melanoma Piktybinė pleuros mezotelioma Pilvaplėvės sąaugos Pilvinės aortos aneurizma Pilvo aortos aneurizma Pirminė (šeiminė) hemofagocitinė limfohistiocitozė (ŠHLM) Pirminė amiloidozė Pirminė biliarinė kepenų cirozė Pirminė ilgalaikė nemiga Pirminis kepenų vėžys Pirminis sklerozuojantis cholangitas Pirmo tipo cukrinis diabetas (I tipo CD) Piruvatkinazės stoka Plasmodium falciparum maliarija Plaučių aktinomikozė Plaučių arterijos stenozė Plaučių arterijos tromboembolija Plaučių aspergiliozė Plaučių atelektazė Plaučių fibrozė Plaučių ir tarpuplaučio abscesas Plaučių limfangiolejomiomatozė Plaučių mikobakterinė infekcija Plaučių sarkoidozė Plaučių tuberkuliozė Plaučių uždegimas Plaukuotųjų ląstelių leukemija Plautinė hipertenzija Plokščioji kerpligė (Lichen planus) Plonosios žarnos atrezija Pneumocistozė Pneumonija, sukelta pneumonijos streptokoko Podagra Polimiozitas Potrauminio streso sutrikimas Poūmis tiroiditas (virusinis, De Kerveno) Povirusinis nuovargio sindromas Praeinantis klubo sinovitas Pragulų opos Premenstruacinis sindromas (PMS) Priapizmas Priekinio kryžminio raiščio patempimas Prieširdžių plazdėjimas ir virpėjimas Priešlaikinis placentos atsidalijimas (placentos atšoka) Prievarčio atrezija Prievarčio spazmas Prievarčio stenozė Prionų sukeltos centrinės nervų sistemos ligos Prolaktinoma Prostatos vėžys Protinis atsilikimas Pseudohipoparatirozė Pseudomembraninis kolitas Psoriazė Psoriazinis artritas Pūlingas vidurinės ausies uždegimas Pūslinis pemfigoidas
S
Sąauginis peties sąnario kapsulitas Salmonelinis enteritas Sausos odos dermatitas arba sausos odos egzema Sausų akių sindromas (sausasis keratokonjuktyvitas) Scheuermanno kifozė Schprengelio liga Seborėjinė keratozė Seborėjinis dermatitas Sėklidės piktybinis navikas Sėklidės užsisukimas Senatvinė katarakta Sepsis Seropozityvus reumatoidinis artritas Serozinis vidurinis otitas Sieros kamštis Sindaktilija Sinusinė histiocitozė Siringomielija Sisteminė raudonoji vilkligė Sisteminė sklerozė Sisteminis jaunatvinis idiopatinis artritas (SJIA) Sjogreno sindromas Skarlatina Skausmas susijės su mėnesinių ciklu Skilvelių pertvaros defektas Skleritas Skleroderma Skrandžio divertikulas Skrandžio opa Skrandžio piktybiniai navikai Skrandžio polipai Skydliaukės piktybinis navikas Skystis pleuros ertmėje, neklasifikuojamas kitur Smegenų sukrėtimas Somatizacinis sutrikimas Somatoforminė autonominė disfunkcija (vegetodistonija) Somnambulizmas (lunatizmas) Specifiniai asmenybės sutrikimai Spontaninis pneumotoraksas Sporotrichozė Spuogai (acne) Stabilioji krūtinės angina Stabligė Stemplės atrezija Stemplės divertikulas Stemplės opa Stemplės perforacija Stemplės piktybiniai navikai Stemplės spazmas Stemplės striktūra Stemplės venų mazgai Stiklakūnio atšokimas Storosios žarnos (gaubtinės žarnos) piktybiniai navikai Storosios žarnos angiodisplazija Streptokokinis tonzilitas Stuburgalio skausmas Suaugusių aktyvumo – dėmesio sutrikimas (ADS) Suaugusiųjų osteomaliacija: Suaugusiųjų respiracinis sindromas Sunkus kombinuotas imunodeficitas Svetimkūnis virškinimo trakte Sydenhamo chorėja (reumatinė chorėja)