Kitos paveldėtosios hemolizinės anemijos

Ligos aprašymas

Paveldėtosios hemolizinės anemijos yra grupė genetinių sutrikimų, kuriems būdingas padidėjęs raudonųjų kraujo kūnelių (eritrocitų) irimas (hemolizė). Dėl to organizmas negali išlaikyti pakankamo sveikų eritrocitų kiekio, o tai sukelia anemiją. Šie sutrikimai gali atsirasti dėl įvairių genetinių defektų, turinčių įtakos eritrocitų membranai, fermentams arba hemoglobinui. Hemolizės laipsnis ir anemijos sunkumas gali labai skirtis, priklausomai nuo specifinės genetinės mutacijos ir jos poveikio eritrocitams. Paveldėtosios hemolizinės anemijos yra dažnesnės tam tikrose etninėse grupėse, ir daugelis iš šių ligų gali pasireikšti nuo gimimo arba ankstyvoje vaikystėje.

Ligos priežastys

Paveldėtosios hemolizinės anemijos atsiranda dėl genetinių mutacijų, kurios sukelia struktūrinius ar funkcinius eritrocitų pokyčius:

  • Eritrocitų membranos defektai: kai kurie genetiniai sutrikimai lemia eritrocitų membranos baltymų anomalijas, dėl kurių eritrocitai tampa trapūs arba deformuoti:
    • Paveldima sferocitozė: sukelia sferiškos formos eritrocitus, kurie yra mažiau elastingi ir lengviau pažeidžiami.
    • Paveldima eliptocitozė: lemia elipsės formos eritrocitus, kurie taip pat yra mažiau atsparūs mechaniniams stresams.
    • Paveldima stomatocitozė: eritrocitai turi „burnos“ formos centrinius blyškumus dėl membranos defektų.
  • Eritrocitų fermentų defektai: kai kurie genetiniai sutrikimai veikia fermentus, kurie yra būtini eritrocitų funkcionavimui ir išgyvenimui:
    • Gliukozės-6-fosfato dehidrogenazės (G6PD) trūkumas: sumažina eritrocitų gebėjimą apsisaugoti nuo oksidacinio streso, sukeldamas hemolizę.
    • Piruvatkinazės trūkumas: sukelia eritrocitų energijos apykaitos sutrikimus, todėl jie tampa mažiau atsparūs hemolizei.
  • Hemoglobino sutrikimai (hemoglobinopatijos): genetinės mutacijos, kurios veikia hemoglobino struktūrą ar sintezę, gali sukelti eritrocitų trapumą arba netinkamą jų funkciją:
    • Skelelinė ląstelių anemija: genetinė mutacija sukelia hemoglobino molekulės pasikeitimą, todėl eritrocitai įgauna nenormalią „pusrutulio“ formą, kuri lengvai sulūžta.
    • Talasemijos: genetiniai defektai lemia sumažėjusią arba nenormalią hemoglobino sintezę, sukeldami eritrocitų struktūrinius pokyčius ir ankstyvą jų suirimą.

Ligos simptomai

Paveldėtosios hemolizinės anemijos simptomai gali labai skirtis, priklausomai nuo konkretaus genetinio sutrikimo, hemolizės intensyvumo ir anemijos sunkumo. Dažniausi simptomai apima:

  • Lėtinis nuovargis ir silpnumas: dėl sumažėjusio deguonies transportavimo gebėjimo, sukeltos anemijos.
  • Gelta: odos ir akių pageltimas dėl padidėjusio bilirubino, kuris atsiranda eritrocitų irimo metu.
  • Padidėjęs blužnis (splenomegalija): blužnies padidėjimas dėl jos padidėjusios veiklos, šalinant pažeistus eritrocitus.
  • Tamsus šlapimas: dėl padidėjusio hemoglobino ar jo skilimo produktų išskyrimo per šlapimą.
  • Kaulų skausmas ir deformacijos: ypač dažnas esant talasemijoms dėl padidėjusios eritropoezės kaulų čiulpuose.
  • Geležies perkrovos simptomai: dėl dažnos eritrocitų transfuzijos, kuri gali sukelti per didelį geležies kaupimąsi organizme ir pažeisti organus.

Ligos klasifikacijos

Paveldėtosios hemolizinės anemijos gali būti klasifikuojamos pagal jų genetinę priežastį ir paveiktą eritrocitų komponentą:

  • Membranopatijos: genetiniai sutrikimai, kurie veikia eritrocitų membraną:
    • Paveldima sferocitozė
    • Paveldima eliptocitozė
    • Paveldima stomatocitozė
  • Fermentopatijos: genetiniai sutrikimai, kurie veikia eritrocitų fermentus:
    • Gliukozės-6-fosfato dehidrogenazės (G6PD) trūkumas
    • Piruvatkinazės trūkumas
  • Hemoglobinopatijos: genetiniai sutrikimai, kurie veikia hemoglobino sintezę ar struktūrą:
    • Skelelinė ląstelių anemija
    • Talasemijos (alfa ir beta talasemija)

Ligos diagnostika

Paveldėtosios hemolizinės anemijos diagnostika apima keletą laboratorinių tyrimų ir genetinių testų:

  • Bendras kraujo tyrimas (BKT): gali parodyti anemiją, padidėjusį retikulocitų (jaunų eritrocitų) skaičių ir kitas hemolizės indikacijas.
  • Periferinio kraujo tepinėlis: mikroskopinis tyrimas gali atskleisti būdingus eritrocitų pokyčius, tokius kaip sferocitai, eliptocitai, schistocitai ar pjautuvinės ląstelės.
  • Bilirubino ir laktato dehidrogenazės (LDH) kiekio kraujyje tyrimai: padidėję rodikliai gali rodyti padidėjusią hemolizę.
  • Kraujas šlapime (hemoglobinurija) ir hemosiderinurija: gali būti atliekami šlapimo tyrimai siekiant nustatyti hemolizės buvimą.
  • Specifiniai genetiniai tyrimai: gali būti atliekami siekiant nustatyti specifines genetines mutacijas, susijusias su konkrečia paveldėtąja hemolizine anemija, pvz., G6PD geno tyrimai ar hemoglobino elektroforezė.
  • Osmotinės atsparumo tyrimai: naudojami vertinant eritrocitų atsparumą osmotiniam stresui, kuris gali būti sumažėjęs tam tikrose membranopatijose.

Ligos gydymas ir vaistai

Gydymas paveldėtosioms hemolizinėms anemijoms priklauso nuo specifinio tipo ir sunkumo. Gydymo tikslas yra sumažinti hemolizės poveikį, palengvinti simptomus ir užkirsti kelią komplikacijoms:

  • Bendros gydymo priemonės:
    • Folio rūgšties papildai: dažnai skiriami dėl padidėjusios eritrocitų sintezės poreikio.
    • Transfuzijos: naudojamos sunkių anemijos epizodų metu arba kai anemija yra sunki ir simptominė. Dėl dažno transfuzijų poreikio gali prireikti geležies chelatorių, siekiant užkirsti kelią geležies perkrovai.
    • Splenektomija (blužnies pašalinimas): kartais atliekama pacientams, kuriems yra dažni hemolizinės anemijos epizodai arba sunkūs simptomai, nes blužnis yra pagrindinė vieta, kur sunaikinami pažeisti eritrocitai.
  • Specifinis gydymas pagal ligos tipą:
    • G6PD trūkumas: pacientams patariama vengti oksidacinių vaistų ir maisto produktų (pvz., favos pupelių), kurie gali sukelti hemolizę.
    • Piruvatkinazės trūkumas: gydymas gali apimti splenektomiją ir kartais reguliarias transfuzijas.
    • Skelelinė ląstelių anemija: gydymas gali apimti hidroksiurea (vaistas, kuris skatina gaminti vaisiaus hemoglobiną, kuris yra mažiau linkęs formuoti pjautuvines ląsteles), skausmo valdymą ir kraujo perpylimus sunkesniais atvejais.
    • Talasemijos: gydymas priklauso nuo ligos sunkumo ir gali apimti reguliarias kraujo perpylimus, geležies chelatorių terapiją ir, kai kuriais atvejais, kaulų čiulpų transplantaciją.

Liaudiškos priemonės šiai ligai slopinti ir gydyti

Nors paveldėtosios hemolizinės anemijos reikalauja medicininio gydymo ir stebėjimo, kai kurie gyvenimo būdo pokyčiai ir natūralios priemonės gali padėti palaikyti sveikatą:

  • Sveika mityba: svarbu valgyti maistingą ir subalansuotą mitybą, turinčią daug folio rūgšties, vitamino B12, geležies ir kitų svarbių maistinių medžiagų, siekiant palaikyti kraujo gamybą.
  • Pakankamas skysčių vartojimas: geriant daug skysčių, galima padėti išvengti dehidratacijos, kuri gali pabloginti hemolizės simptomus, ypač sergant skeleline ląstelių anemija.
  • Vengti oksidacinių medžiagų: žmonėms su G6PD trūkumu patariama vengti oksidacinių vaistų ir maisto produktų, tokių kaip favos pupelės.
  • Vengti infekcijų: imtis priemonių infekcijų prevencijai, pavyzdžiui, reguliariai plauti rankas, vengti kontaktų su sergančiais žmonėmis ir pasiskiepyti nuo infekcinių ligų.

Prevencija

Kadangi paveldėtosios hemolizinės anemijos yra genetinės ligos, specifinių prevencinių priemonių nėra, tačiau tam tikros priemonės gali padėti sumažinti komplikacijų riziką:

  • Genetinė konsultacija: rekomenduojama šeimoms su paveldėtųjų hemolizinių anemijų istorija, siekiant informuoti apie genetinio paveldėjimo riziką ir galimą poveikį palikuonims.
  • Reguliarūs sveikatos patikrinimai: siekiant anksti nustatyti hemolizės epizodus, anemijos sunkumą ir kitus susijusius sveikatos sutrikimus.
  • Skiepijimas: skiepai nuo infekcinių ligų, tokių kaip hepatitas B, gripo virusas ir pneumokokinės infekcijos, yra svarbūs siekiant išvengti papildomų infekcijų, kurios gali pabloginti būklę.

Šaltiniai

  1. https://www.childrenshospital.org/conditions/hemolytic-anemia#:~:text=Types%20of%20inherited%20hemolytic%20anemia,hereditary%20stomatocytosis%20and%20hereditary%20xeocytosis
  2. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC6245988/
  3. https://www.hopkinsmedicine.org/health/conditions-and-diseases/hemolytic-anemia

Pagal abėcėlę

A
Abetalipoproteinemija Achalazija Achlorhidrija Adaptacijos sutrikimas Adisono liga Afrikinė triposonomozė Aftinis stomatitas Agranulocitozė Akiduobės flegmona Akromegalija Aktininė keratozė Albinizmas Alerginis kontaktinis dermatitas Alerginis rinokonjuktyvitas Alfa-1 antitripsino deficitas Alkoholinis hepatitas Alkoholinis kepenų suriebėjimas Alkoholio abstinencijos sindromas Alkoholizmas Alveolinė proteinozė Alzheimerio liga Ambliopija Amebiazė Amfetamino perdozavimas Amiloidozė Anafilaksija Analgetinė nefropatija Androgeninis nuplikimas Angliakasių pneumokoniozė Ankilozinis spondilitas Ankstyvasis sifilis Anorektalinė fistulė Antifosfolipidinis sindromas (AFS) Antinksčių žievės funkcijos nepakankamumas Antrinė amiloidozė Antro tipo cukrinis diabetas (II tipo CD) Aortos atsisluoksniavimas Aortos koarktacija Aortos lanko sindromas (Takajasu) Aortos vožtuvo nesandarumas Aortos vožtuvo stenozė Apalpimas ir kolapsas Aplastinė anemija Apsinuodijimas anaboliniais steroidais Apsinuodijimas anglies monoksidu Apsinuodijimas benzodiazepinais Apsinuodijimas salicilatais Apyvarpės perteklius, fimozė ir parafimozė Aristolochinės rūgšties nefropatija Arterinė hipertenzija Ašarojanti akis Ascitas Askaridozė Askorbo rūgšties trūkumas Aspiracinė pneumonija Asteninis sindromas Astigmatizmas Astma Astminė būklė Aterosklerozė Atopinis dermatitas (atopinė egzema, neurodermitas) Atrioventrikulinė blokada Atsikosėjimas krauju Atviras arterinis latakas Atviro kampo glaukoma Aukštikalnių liga Ausies būgnelio perforacija Ausies trimito uždegimas Autizmas Autoimuninis hepatitas
P
Pakinklio srities sinovinė cista (Beikerio cista) Paprastoji pūslelinė Paraproktitas Parkinsono liga Parvovirusinė infekcija Pasiutligė Paveldima hemochromatozė Pedikuliozė ir ftiriazė Pedžeto (Paget) liga Pelagra Perikarditas, skystis perikardo ertmėje Peritonitas Peties rezginio ligos Peyronie liga Pigmentinis retinitas Piktybinė odos melanoma Piktybinė pleuros mezotelioma Pilvaplėvės sąaugos Pilvinės aortos aneurizma Pilvo aortos aneurizma Pirminė (šeiminė) hemofagocitinė limfohistiocitozė (ŠHLM) Pirminė amiloidozė Pirminė biliarinė kepenų cirozė Pirminė ilgalaikė nemiga Pirminis kepenų vėžys Pirminis sklerozuojantis cholangitas Pirmo tipo cukrinis diabetas (I tipo CD) Piruvatkinazės stoka Plasmodium falciparum maliarija Plaučių aktinomikozė Plaučių arterijos stenozė Plaučių arterijos tromboembolija Plaučių aspergiliozė Plaučių atelektazė Plaučių fibrozė Plaučių ir tarpuplaučio abscesas Plaučių limfangiolejomiomatozė Plaučių mikobakterinė infekcija Plaučių sarkoidozė Plaučių tuberkuliozė Plaučių uždegimas Plaukuotųjų ląstelių leukemija Plautinė hipertenzija Plokščioji kerpligė (Lichen planus) Plonosios žarnos atrezija Pneumocistozė Pneumonija, sukelta pneumonijos streptokoko Podagra Polimiozitas Potrauminio streso sutrikimas Poūmis tiroiditas (virusinis, De Kerveno) Povirusinis nuovargio sindromas Praeinantis klubo sinovitas Pragulų opos Premenstruacinis sindromas (PMS) Priapizmas Priekinio kryžminio raiščio patempimas Prieširdžių plazdėjimas ir virpėjimas Priešlaikinis placentos atsidalijimas (placentos atšoka) Prievarčio atrezija Prievarčio spazmas Prievarčio stenozė Prionų sukeltos centrinės nervų sistemos ligos Prolaktinoma Prostatos vėžys Protinis atsilikimas Pseudohipoparatirozė Pseudomembraninis kolitas Psoriazė Psoriazinis artritas Pūlingas vidurinės ausies uždegimas Pūslinis pemfigoidas
S
Sąauginis peties sąnario kapsulitas Salmonelinis enteritas Sausos odos dermatitas arba sausos odos egzema Sausų akių sindromas (sausasis keratokonjuktyvitas) Scheuermanno kifozė Schprengelio liga Seborėjinė keratozė Seborėjinis dermatitas Sėklidės piktybinis navikas Sėklidės užsisukimas Senatvinė katarakta Sepsis Seropozityvus reumatoidinis artritas Serozinis vidurinis otitas Sieros kamštis Sindaktilija Sinusinė histiocitozė Siringomielija Sisteminė raudonoji vilkligė Sisteminė sklerozė Sisteminis jaunatvinis idiopatinis artritas (SJIA) Sjogreno sindromas Skarlatina Skausmas susijės su mėnesinių ciklu Skilvelių pertvaros defektas Skleritas Skleroderma Skrandžio divertikulas Skrandžio opa Skrandžio piktybiniai navikai Skrandžio polipai Skydliaukės piktybinis navikas Skystis pleuros ertmėje, neklasifikuojamas kitur Smegenų sukrėtimas Somatizacinis sutrikimas Somatoforminė autonominė disfunkcija (vegetodistonija) Somnambulizmas (lunatizmas) Specifiniai asmenybės sutrikimai Spontaninis pneumotoraksas Sporotrichozė Spuogai (acne) Stabilioji krūtinės angina Stabligė Stemplės atrezija Stemplės divertikulas Stemplės opa Stemplės perforacija Stemplės piktybiniai navikai Stemplės spazmas Stemplės striktūra Stemplės venų mazgai Stiklakūnio atšokimas Storosios žarnos (gaubtinės žarnos) piktybiniai navikai Storosios žarnos angiodisplazija Streptokokinis tonzilitas Stuburgalio skausmas Suaugusių aktyvumo – dėmesio sutrikimas (ADS) Suaugusiųjų osteomaliacija: Suaugusiųjų respiracinis sindromas Sunkus kombinuotas imunodeficitas Svetimkūnis virškinimo trakte Sydenhamo chorėja (reumatinė chorėja)