Išmatų nelaikymas

Ligos aprašymas

Išmatų nelaikymas, dar vadinamas fekaliniu nelaikymu, yra būklė, kai asmuo negali kontroliuoti išmatų išsiskyrimo. Ši būklė gali būti nuo atsitiktinio išmatų pratekėjimo iki visiško nesugebėjimo sulaikyti išmatų. Išmatų nelaikymas gali sukelti didelį diskomfortą ir gėdą, todėl dažnai paveikia asmens gyvenimo kokybę ir socialinį gyvenimą. Ši problema gali atsirasti bet kokio amžiaus žmonėms, bet dažniau pasireiškia vyresnio amžiaus žmonėms arba tiems, kurie patyrė tam tikrų sveikatos sutrikimų ar chirurginių procedūrų. Išmatų nelaikymas gali būti susijęs su įvairiomis priežastimis, įskaitant raumenų pažeidimus, nervų pažeidimus, raumenų silpnumą arba žarnyno funkcijos sutrikimus.

Ligos priežastys

Išmatų nelaikymo priežastys yra įvairios ir gali apimti raumenų, nervų ir kitų struktūrų, atsakingų už tuštinimosi kontrolę, pažeidimus arba disfunkciją.

• Analinio sfinkterio raumenų pažeidimas: Dažniausia priežastis yra analinio sfinkterio, raumenų, kurie kontroliuoja išangės atsidarymą ir užsidarymą, pažeidimas. Tai gali atsitikti po gimdymo (ypač jei buvo atliktas epiziotomija arba vakuumo arba žnyplių naudojimas), chirurginės intervencijos ar traumos.
• Nervų pažeidimas: Nervų, kurie kontroliuoja išangės raumenis ir tiesiąją žarną, pažeidimas. Tai gali atsirasti dėl diabeto, išsėtinės sklerozės, insulto ar nugaros smegenų pažeidimo.
• Vidurių užkietėjimas: Lėtinis vidurių užkietėjimas gali sukelti raumenų tempimą ir silpnumą, dėl ko sunkiau kontroliuoti tuštinimąsi. Kietos išmatos taip pat gali sukelti tiesiosios žarnos nervų pažeidimą.
• Viduriavimas: Dažni arba stiprūs viduriavimo epizodai gali apsunkinti išmatų sulaikymą, ypač jei raumenys yra silpni arba pažeisti.
• Tiesiosios žarnos disfunkcija: Tiesiosios žarnos raumenų ar nervų disfunkcija gali sutrikdyti jos gebėjimą efektyviai laikyti ir išstumti išmatas.
• Dubens dugno raumenų silpnumas: Dubens dugno raumenų susilpnėjimas, kuris dažnai atsiranda po gimdymo, menopauzės metu ar dėl senėjimo, gali lemti išmatų nelaikymą.
• Žarnyno ligos ir būklės: Uždegiminės žarnyno ligos (pvz., Krono liga, opinis kolitas), dirgliosios žarnos sindromas, tiesiosios žarnos prolapsas ar chirurginės procedūros gali prisidėti prie išmatų nelaikymo.
• Spindulinė terapija: Radioterapija dubens srityje gali pažeisti žarnyno ir sfinkterio raumenis bei nervus.

Ligos simptomai

Išmatų nelaikymo simptomai gali skirtis priklausomai nuo būklės sunkumo ir priežasties:

• Atsitiktinis išmatų pratekėjimas: Nepageidaujamas ir netikėtas išmatų pratekėjimas, kuris gali įvykti be įspėjimo, ypač fizinio krūvio metu, kosint, čiaudint arba juokiantis.
• Skubus poreikis tuštintis: Stiprus, staigus noras tuštintis, kurio sunku sulaikyti.
• Kontrolės trūkumas: Sunkumai kontroliuoti tuštinimąsi, dažnai dėl tiesiosios žarnos ir išangės raumenų arba nervų disfunkcijos.
• Viduriavimas: Dažni ar stiprūs viduriavimo epizodai gali sukelti sunkumų sulaikant išmatas.
• Vidurių užkietėjimas su išmatų nelaikymu: Kartais kietos išmatos gali blokuoti tiesiąją žarną, o skystos išmatos gali pratekėti pro jas, sukeldamos nelaikymą.
• Tiesiosios žarnos pojūčio sutrikimai: Sumažėjęs pojūtis tiesiojoje žarnoje gali apsunkinti tuštinimosi kontrolę.

Ligos klasifikacijos

Išmatų nelaikymas gali būti klasifikuojamas pagal priežastis, sunkumo laipsnį ir kitas charakteristikas:

• Pagal priežastį:
  • Funkcinis nelaikymas: Susijęs su tiesiosios žarnos ir išangės funkcijos sutrikimais, pvz., raumenų ar nervų pažeidimais.
  • Struktūrinis nelaikymas: Atsiranda dėl tiesiosios žarnos ar išangės struktūros pažeidimų, pvz., po chirurginių procedūrų ar traumų.
  • Kombinuotas nelaikymas: Dėl kelių priežasčių, įskaitant tiek funkcinius, tiek struktūrinius veiksnius.
• Pagal sunkumo laipsnį:
  • Lengvas nelaikymas: Atsitiktinis nedidelis išmatų pratekėjimas, kuris vyksta retai.
  • Vidutinio sunkumo nelaikymas: Dažnesnis ir reikšmingesnis išmatų pratekėjimas, reikalaujantis papildomų higienos priemonių.
  • Sunkus nelaikymas: Nuolatinis arba labai dažnas išmatų pratekėjimas, kuris gali labai paveikti kasdieninį gyvenimą ir reikalauja specialių priežiūros priemonių.
• Pagal nelaikymo tipą:
  • Pasąmoningas nelaikymas: Išmatos išsiskiria be paciento sąmoningo supratimo.
  • Skubus nelaikymas: Nesugebėjimas sulaikyti išmatų dėl staigaus ir intensyvaus noro tuštintis.
  • Funkcinis nelaikymas: Išmatų nelaikymas dėl aplinkybių, kai asmuo negali pasiekti tualeto dėl fizinių ar aplinkos apribojimų.

Ligos diagnostika

Išmatų nelaikymo diagnostika remiasi klinikiniu vertinimu, išsamia anamneze ir įvairiais tyrimais:

• Medicininė istorija: Gydytojas surenka informaciją apie paciento simptomus, jų trukmę, dažnį ir bet kokius galimus rizikos veiksnius ar priežastis (pvz., ankstesnes chirurgines procedūras, gimdymo istoriją, lėtines ligas).
• Fizinis tyrimas: Gali būti atliekamas tiesiosios žarnos tyrimas pirštu, siekiant įvertinti raumenų tonusą ir nustatyti galimus struktūrinius pažeidimus.
• Anorektalinė manometrija: Tyrimas, skirtas išmatuoti išangės ir tiesiosios žarnos raumenų spaudimą ir funkciją.
• Ultragarsas: Tiesiosios žarnos ultragarsas naudojamas išangės ir tiesiosios žarnos struktūros ir sfinkterio raumenų įvertinimui.
• Elektromiografija (EMG): Naudojama raumenų ir nervų funkcijai įvertinti, ypač kai įtariamas nervų pažeidimas.
• Kolonoskopija arba sigmoidoskopija: Gali būti atliekama, jei yra įtarimų dėl kitų žarnyno ligų ar būklių, tokių kaip navikai ar uždegiminės žarnyno ligos.
• Defekografija: Radiologinis tyrimas, skirtas įvertinti tiesiosios žarnos ir dubens dugno funkciją tuštinimosi metu.

Ligos gydymas ir vaistai

Išmatų nelaikymo gydymas priklauso nuo būklės priežasties, sunkumo ir individualių paciento poreikių:

• Gyvenimo būdo pokyčiai:
  • Mitybos korekcija: Daug skaidulų turinti dieta gali padėti reguliuoti žarnyno veiklą ir sumažinti viduriavimą arba vidurių užkietėjimą.
  • Skysčių vartojimas: Pakankamas skysčių kiekis padeda išlaikyti normalią išmatų konsistenciją.
  • Reguliarus tuštinimosi grafikas: Mokymas eiti į tualetą nustatytu laiku gali padėti pagerinti žarnyno veiklos kontrolę.
• Kegelio pratimai ir dubens dugno treniruotė: Pratimai, skirti stiprinti dubens dugno raumenis ir pagerinti sfinkterio kontrolę.
• Vaistai:
  • Vaistai nuo viduriavimo: Tokie kaip loperamidas gali padėti sumažinti viduriavimo epizodus ir pagerinti kontrolę.
  • Laktulozė arba makrogolis: Gali būti naudojami siekiant sušvelninti išmatas ir išvengti vidurių užkietėjimo.
  • Vaistai nuo vidurių užkietėjimo: Jei išmatų nelaikymas susijęs su vidurių užkietėjimu, gali būti skiriami minkštinantys ar skatinantys vaistai.
• Biofeedback terapija: Technika, padedanti pacientams geriau suprasti ir kontroliuoti dubens dugno raumenis ir sfinkterį, naudojant vaizdinį ar garsinį grįžtamąjį ryšį.
• Chirurginis gydymas:
  • Sfinkteroplastika: Chirurginė procedūra, skirta atstatyti ir sutvirtinti pažeistą išangės sfinkterį.
  • Kolostomija: Gali būti svarstoma sunkiais atvejais, kai kitos gydymo priemonės nėra veiksmingos; tai yra procedūra, kai žarna prijungiama prie pilvo sienos, o išmatos renkamos į išorinius maišelius.
  • Stimuliacijos implantai: Kai kuriais atvejais naudojami nervų stimuliavimo implantai, skirti pagerinti sfinkterio kontrolę.

Liaudiškos priemonės šiai ligai slopinti gydyti

Nors išmatų nelaikymas reikalauja medicininio gydymo, kai kurios natūralios priemonės gali padėti pagerinti simptomus ir palaikyti žarnyno sveikatą:

• Dieta turtinga skaidulomis: Vartojant daugiau skaidulų turinčių maisto produktų, tokių kaip daržovės, vaisiai, ankštiniai augalai ir pilno grūdo produktai, galima reguliuoti išmatų konsistenciją ir pagerinti žarnyno veiklą.
• Probiotikai: Vartojant probiotikų turinčius produktus, tokius kaip jogurtas ar fermentuoti produktai, galima palaikyti sveiką žarnyno mikroflorą ir pagerinti virškinimą.
• Atsipalaidavimo technikos: Streso mažinimo metodai, tokie kaip meditacija, joga ar gilus kvėpavimas, gali padėti sumažinti žarnyno spazmus ir pagerinti kontrolę.
• Fizinė veikla: Reguliarus fizinis aktyvumas gali padėti palaikyti sveiką virškinimo sistemą ir užkirsti kelią vidurių užkietėjimui.

Prevencija

Tam tikros prevencinės priemonės gali padėti sumažinti išmatų nelaikymo riziką ar palengvinti simptomus:

• Vidurių užkietėjimo prevencija: Gausus skysčių vartojimas, daug skaidulų turinti mityba ir reguliarus fizinis aktyvumas gali padėti išvengti vidurių užkietėjimo ir sumažinti spaudimą išangės raumenims.
• Reguliarus tuštinimasis: Tuštinimosi įpročių nustatymas gali padėti pagerinti žarnyno veiklos reguliavimą.
• Dubens dugno pratimai: Kegelio pratimai gali padėti stiprinti dubens dugno raumenis ir išvengti raumenų silpnėjimo.
• Infekcijų ir ligų gydymas: Laiku gydant žarnyno infekcijas, uždegimines žarnyno ligas ir kitus sveikatos sutrikimus, galima sumažinti riziką susirgti išmatų nelaikymu.
• Nervų ir raumenų apsauga: Saugantis nuo traumų ir tinkamai gydant esamus sveikatos sutrikimus, tokius kaip diabetas ar nugaros smegenų pažeidimai, galima išvengti nervų ir raumenų pažeidimų.

Šaltiniai

1. https://my.clevelandclinic.org/health/diseases/14574-fecal-bowel-incontinence
2. https://www.mayoclinic.org/diseases-conditions/fecal-incontinence/symptoms-causes/syc-20351397
3. https://www.nhs.uk/conditions/bowel-incontinence/