Įgimtas sifilis tai infekcinė liga, kurią vaisius paveldi iš motinos nėštumo metu, kai sifilio sukėlėjas, bakterija Treponema pallidum, perduodama per placentą. Ši liga gali pasireikšti įvairiais klinikiniais požymiais ir paveikti įvairias organizmo sistemas. Įgimtas sifilis gali sukelti rimtų pasekmių vaiko sveikatai, todėl būtina laiku diagnozuoti ir gydyti.
Įgimto sifilio priežastis yra infekcija su bakterija Treponema pallidum, kuri perduodama iš užsikrėtusios motinos vaisiui nėštumo metu. Bakterija gali praeiti per placentą bet kuriame nėštumo etape, tačiau pavojingiausias laikotarpis yra antrasis ir trečiasis nėštumo trimestrai. Jei nėščia moteris serga sifiliu ir nėra tinkamai gydoma, rizika perduoti infekciją vaisiui yra labai didelė.
Įgimtas sifilis gali pasireikšti skirtingais simptomais, priklausomai nuo ligos sunkumo ir infekcijos stadijos. Simptomai gali pasirodyti gimstant arba per pirmuosius kūdikio gyvenimo mėnesius.
Įgimtas sifilis skirstomas į dvi pagrindines formas:
Įgimtas sifilis diagnozuojamas remiantis klinikiniais požymiais ir laboratoriniais tyrimais. Nėščiosioms rekomenduojama atlikti kraujo tyrimus dėl sifilio ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu, kad būtų galima laiku pradėti gydymą ir užkirsti kelią infekcijos perdavimui vaisiui.
Įgimtas sifilis gydomas antibiotikais, dažniausiai penicilinu, kuris yra efektyviausias gydymo būdas tiek nėščioms moterims, tiek užsikrėtusiems kūdikiams. Laiku pradėtas gydymas gali apsaugoti nuo rimtų komplikacijų.
Įgimto sifilio gydymas yra griežtai medicininis, ir liaudiškos priemonės negali pakeisti profesionalaus gydymo antibiotikais. Tačiau bendros sveikatos palaikymo praktikos gali padėti pagerinti bendrą sveikatos būklę.
Svarbiausias prevencijos būdas yra ankstyva ir tinkama nėščiųjų patikra dėl sifilio. Tai leidžia laiku diagnozuoti ir pradėti gydymą, kuris apsaugo vaisių nuo užsikrėtimo.