Hiršprungo liga

Ligos aprašymas

Hiršprungo liga (Hirschsprung’s disease) yra įgimta žarnyno liga, kuriai būdinga nervinių ląstelių (ganglinių ląstelių) nebuvimas tam tikrose storosios žarnos dalyse. Dėl šios nervinių ląstelių stokos sutrinka žarnyno judėjimas (peristaltika), todėl dalis žarnos nesugeba normaliai susitraukti ir stumti išmatų į priekį. Tai sukelia sunkių vidurių užkietėjimą, pilvo pūtimą ir gali sukelti rimtas komplikacijas, tokias kaip enterokolitas ir žarnyno perforacija. Hiršprungo liga dažniausiai nustatoma kūdikiams arba mažiems vaikams, nors kai kuriais atvejais ji gali būti diagnozuojama ir suaugusiesiems.

Ligos priežastys

Hiršprungo liga atsiranda dėl genetinių veiksnių, kurie sutrikdo žarnyno nervų sistemos (enterinės nervų sistemos) vystymąsi embriono laikotarpiu. Tikslus ligos atsiradimo mechanizmas nėra visiškai suprantamas, tačiau manoma, kad tam įtakos gali turėti genetinės mutacijos ir tam tikri genetiniai sindromai.

  • Genetinės mutacijos: Daugelis Hiršprungo ligos atvejų yra susiję su genų, atsakingų už enterinės nervų sistemos vystymąsi, mutacijomis. Vienas dažniausių susijusių genų yra RET genas.
  • Šeiminė anamnezė: Hiršprungo liga gali būti paveldima šeimose. Jei šeimoje yra buvę šios ligos atvejų, padidėja rizika susirgti ir kitiems šeimos nariams.
  • Genetiniai sindromai: Kai kurie genetiniai sindromai, tokie kaip Dauno sindromas ir kiti chromosomų anomalijos, yra susiję su padidėjusia Hiršprungo ligos rizika.

Ligos simptomai

Hiršprungo ligos simptomai paprastai pasireiškia netrukus po gimimo, tačiau kai kuriais atvejais simptomai gali būti švelnesni ir atsirasti tik vėlesniame amžiuje. Simptomų sunkumas priklauso nuo to, kiek žarnyno ilgio yra pažeista.

  • Kūdikystės simptomai:
    • Nesugebėjimas praeiti pirmąsias išmatas (mekonijų): Daugelis kūdikių su Hiršprungo liga nepraeina mekonijaus per pirmąsias 48 gyvenimo valandas.
    • Vidurių užkietėjimas: Nuolatinis, sunkus vidurių užkietėjimas nuo gimimo arba netrukus po jo.
    • Pilvo pūtimas ir patinimas: Dėl susikaupusių išmatų ir dujų žarnyne.
    • Vėmimas: Gali pasireikšti žalios spalvos (tulžies) vėmimas, ypač jei yra žarnyno nepraeinamumas.
    • Prastas maitinimasis ir svorio augimas: Kūdikiams gali būti sunku priaugti svorio ar išlaikyti normalų augimą dėl mitybos problemų.
  • Vaikų ir suaugusiųjų simptomai:
    • Lėtinis vidurių užkietėjimas: Dažnas ir sunkus vidurių užkietėjimas, kuris nereaguoja į standartinį gydymą.
    • Pilvo skausmas ir diskomfortas: Gali būti dėl lėtinio žarnyno nepraeinamumo ar pilvo pūtimo.
    • Enterokolitas: Sunkus žarnyno uždegimas, kuris gali sukelti karščiavimą, viduriavimą, pilvo skausmą ir žarnyno perforaciją. Tai yra rimta komplikacija, reikalaujanti skubaus gydymo.

Ligos klasifikacijos

Hiršprungo liga gali būti klasifikuojama pagal tai, kokia žarnyno dalis yra paveikta ganglioninių ląstelių nebuvimo:

  • Trumpasegmentinė Hiršprungo liga: Pažeista tik tiesiosios žarnos ir distalinės (apatinės) storosios žarnos dalys. Tai yra dažniausia ligos forma.
  • Ilgasegmentinė Hiršprungo liga: Pažeista didesnė storosios žarnos dalis.
  • Totalinė Hiršprungo liga: Ganglioninių ląstelių nebuvimas apima visą storąją žarną ir gali apimti dalį plonosios žarnos. Tai yra rečiausia ligos forma.

Ligos diagnostika

Hiršprungo ligos diagnozė grindžiama klinikiniais simptomais ir diagnostiniais tyrimais, skirtais patvirtinti ganglioninių ląstelių nebuvimą žarnyno sienelėje.

  • Medicininė istorija ir fizinis tyrimas: Gydytojas įvertina kūdikio arba vaiko simptomus, pilvo pūtimą, tuštinimosi istoriją.
  • Pilvo rentgenograma: Rentgeno nuotrauka gali parodyti išplėstą žarnyno dalį virš obstrukcijos vietos, kurioje kaupiasi išmatos ir dujos.
  • Bario klizma: Kontrastinis tyrimas, kuris padeda nustatyti žarnyno obstrukcijos vietą ir įvertinti žarnyno sienelių kontūrus.
  • Anorektalinė manometrija: Tyrimas, naudojamas įvertinti tiesiosios žarnos ir išangės raumenų atsaką į spaudimą. Tai padeda nustatyti, ar tiesiojoje žarnoje yra normalus refleksas, kuris paprastai būna sumažėjęs Hiršprungo ligos atveju.
  • Biopsija: Tiesiosios žarnos biopsija yra auksinis standartas Hiršprungo ligos diagnozei. Audinių mėginys iš tiesiosios žarnos sienelės tiriamas mikroskopu siekiant nustatyti ganglioninių ląstelių buvimą arba nebuvimą. Šis tyrimas yra būtinas diagnozei patvirtinti.

Ligos gydymas ir vaistai

Hiršprungo ligos gydymas yra chirurginis ir orientuotas į ganglioninių ląstelių neturinčios žarnyno dalies pašalinimą, siekiant atkurti normalų žarnyno pratekėjimą.

  • Chirurginis gydymas:
    • Pull-through operacija: Dažniausiai atliekama chirurginė procedūra, kurios metu pašalinama žarnyno dalis be ganglioninių ląstelių, o sveika žarnyno dalis prijungiama prie tiesiosios žarnos. Tai gali būti atliekama atviroje chirurgijoje arba laparoskopiškai.
    • Dviejų etapų operacija: Kai kuriais sunkesniais atvejais pirmiausia atliekama laikina kolostomija, kai sveika žarnyno dalis prijungiama prie pilvo sienelės, kad būtų pašalintos atliekos. Vėliau atliekama galutinė pull-through operacija.
  • Pooperacinė priežiūra:
    • Mitybos palaikymas: Pradinis maitinimas per veną, po to palaipsniui pradedama enterinė mityba.
    • Enterokolito prevencija ir valdymas: Antibiotikai ir atitinkamos skysčių ir elektrolitų pusiausvyros palaikymas, siekiant užkirsti kelią enterokolitui arba jį gydyti.

Liaudiškos priemonės šiai ligai slopinti gydyti

Hiršprungo liga yra sunki įgimta būklė, kurią būtina gydyti chirurgiškai. Liaudiškos priemonės negali išgydyti šios būklės, tačiau po operacijos tam tikros priemonės gali padėti palaikyti sveikatą ir sumažinti simptomus:

  • Tinkama mityba: Po operacijos gali būti naudinga vartoti lengvai virškinamą maistą ir vengti maisto produktų, kurie gali sukelti vidurių užkietėjimą.
  • Hidratacija: Pakankamas skysčių vartojimas yra svarbus, siekiant užkirsti kelią dehidratacijai ir palengvinti tuštinimąsi.
  • Pilvo masažas: Švelnus pilvo masažas gali padėti palengvinti žarnyno judėjimą ir sumažinti diskomfortą dėl pilvo pūtimo.

Prevencija

Kadangi Hiršprungo liga yra įgimta ir susijusi su genetiniais veiksniais, šios būklės prevencija yra sudėtinga. Tačiau kai kurios bendros sveikatos priežiūros priemonės gali padėti:

  • Genetinė konsultacija: Šeimoms su Hiršprungo ligos istorija gali būti naudinga genetinė konsultacija, siekiant aptarti galimą riziką ir tyrimų galimybes.
  • Prenatalinė priežiūra: Reguliarūs prenataliniai patikrinimai ir diagnostiniai tyrimai gali padėti anksti nustatyti galimas vystymosi anomalijas.

Šaltiniai

  1. https://www.mayoclinic.org/diseases-conditions/hirschsprungs-disease/symptoms-causes/syc-20351556
  2. https://www.nhs.uk/conditions/hirschsprungs-disease/
  3. https://www.childrenshospital.org/conditions/hirschsprungs-disease

Gydytojai

Pagal abėcėlę

A
Abetalipoproteinemija Achalazija Achlorhidrija Adaptacijos sutrikimas Adisono liga Afrikinė triposonomozė Aftinis stomatitas Agranulocitozė Akiduobės flegmona Akromegalija Aktininė keratozė Albinizmas Alerginis kontaktinis dermatitas Alerginis rinokonjuktyvitas Alfa-1 antitripsino deficitas Alkoholinis hepatitas Alkoholinis kepenų suriebėjimas Alkoholio abstinencijos sindromas Alkoholizmas Alveolinė proteinozė Alzheimerio liga Ambliopija Amebiazė Amfetamino perdozavimas Amiloidozė Anafilaksija Analgetinė nefropatija Androgeninis nuplikimas Angliakasių pneumokoniozė Ankilozinis spondilitas Ankstyvasis sifilis Anorektalinė fistulė Antifosfolipidinis sindromas (AFS) Antinksčių žievės funkcijos nepakankamumas Antrinė amiloidozė Antro tipo cukrinis diabetas (II tipo CD) Aortos atsisluoksniavimas Aortos koarktacija Aortos lanko sindromas (Takajasu) Aortos vožtuvo nesandarumas Aortos vožtuvo stenozė Apalpimas ir kolapsas Aplastinė anemija Apsinuodijimas anaboliniais steroidais Apsinuodijimas anglies monoksidu Apsinuodijimas benzodiazepinais Apsinuodijimas salicilatais Apyvarpės perteklius, fimozė ir parafimozė Aristolochinės rūgšties nefropatija Arterinė hipertenzija Ašarojanti akis Ascitas Askaridozė Askorbo rūgšties trūkumas Aspiracinė pneumonija Asteninis sindromas Astigmatizmas Astma Astminė būklė Aterosklerozė Atopinis dermatitas (atopinė egzema, neurodermitas) Atrioventrikulinė blokada Atsikosėjimas krauju Atviras arterinis latakas Atviro kampo glaukoma Aukštikalnių liga Ausies būgnelio perforacija Ausies trimito uždegimas Autizmas Autoimuninis hepatitas
P
Pakinklio srities sinovinė cista (Beikerio cista) Paprastoji pūslelinė Paraproktitas Parkinsono liga Parvovirusinė infekcija Pasiutligė Paveldima hemochromatozė Pedikuliozė ir ftiriazė Pedžeto (Paget) liga Pelagra Perikarditas, skystis perikardo ertmėje Peritonitas Peties rezginio ligos Peyronie liga Pigmentinis retinitas Piktybinė odos melanoma Piktybinė pleuros mezotelioma Pilvaplėvės sąaugos Pilvinės aortos aneurizma Pilvo aortos aneurizma Pirminė (šeiminė) hemofagocitinė limfohistiocitozė (ŠHLM) Pirminė amiloidozė Pirminė biliarinė kepenų cirozė Pirminė ilgalaikė nemiga Pirminis kepenų vėžys Pirminis sklerozuojantis cholangitas Pirmo tipo cukrinis diabetas (I tipo CD) Piruvatkinazės stoka Plasmodium falciparum maliarija Plaučių aktinomikozė Plaučių arterijos stenozė Plaučių arterijos tromboembolija Plaučių aspergiliozė Plaučių atelektazė Plaučių fibrozė Plaučių ir tarpuplaučio abscesas Plaučių limfangiolejomiomatozė Plaučių mikobakterinė infekcija Plaučių sarkoidozė Plaučių tuberkuliozė Plaučių uždegimas Plaukuotųjų ląstelių leukemija Plautinė hipertenzija Plokščioji kerpligė (Lichen planus) Plonosios žarnos atrezija Pneumocistozė Pneumonija, sukelta pneumonijos streptokoko Podagra Polimiozitas Potrauminio streso sutrikimas Poūmis tiroiditas (virusinis, De Kerveno) Povirusinis nuovargio sindromas Praeinantis klubo sinovitas Pragulų opos Premenstruacinis sindromas (PMS) Priapizmas Priekinio kryžminio raiščio patempimas Prieširdžių plazdėjimas ir virpėjimas Priešlaikinis placentos atsidalijimas (placentos atšoka) Prievarčio atrezija Prievarčio spazmas Prievarčio stenozė Prionų sukeltos centrinės nervų sistemos ligos Prolaktinoma Prostatos vėžys Protinis atsilikimas Pseudohipoparatirozė Pseudomembraninis kolitas Psoriazė Psoriazinis artritas Pūlingas vidurinės ausies uždegimas Pūslinis pemfigoidas
S
Sąauginis peties sąnario kapsulitas Salmonelinis enteritas Sausos odos dermatitas arba sausos odos egzema Sausų akių sindromas (sausasis keratokonjuktyvitas) Scheuermanno kifozė Schprengelio liga Seborėjinė keratozė Seborėjinis dermatitas Sėklidės piktybinis navikas Sėklidės užsisukimas Senatvinė katarakta Sepsis Seropozityvus reumatoidinis artritas Serozinis vidurinis otitas Sieros kamštis Sindaktilija Sinusinė histiocitozė Siringomielija Sisteminė raudonoji vilkligė Sisteminė sklerozė Sisteminis jaunatvinis idiopatinis artritas (SJIA) Sjogreno sindromas Skarlatina Skausmas susijės su mėnesinių ciklu Skilvelių pertvaros defektas Skleritas Skleroderma Skrandžio divertikulas Skrandžio opa Skrandžio piktybiniai navikai Skrandžio polipai Skydliaukės piktybinis navikas Skystis pleuros ertmėje, neklasifikuojamas kitur Smegenų sukrėtimas Somatizacinis sutrikimas Somatoforminė autonominė disfunkcija (vegetodistonija) Somnambulizmas (lunatizmas) Specifiniai asmenybės sutrikimai Spontaninis pneumotoraksas Sporotrichozė Spuogai (acne) Stabilioji krūtinės angina Stabligė Stemplės atrezija Stemplės divertikulas Stemplės opa Stemplės perforacija Stemplės piktybiniai navikai Stemplės spazmas Stemplės striktūra Stemplės venų mazgai Stiklakūnio atšokimas Storosios žarnos (gaubtinės žarnos) piktybiniai navikai Storosios žarnos angiodisplazija Streptokokinis tonzilitas Stuburgalio skausmas Suaugusių aktyvumo – dėmesio sutrikimas (ADS) Suaugusiųjų osteomaliacija: Suaugusiųjų respiracinis sindromas Sunkus kombinuotas imunodeficitas Svetimkūnis virškinimo trakte Sydenhamo chorėja (reumatinė chorėja)