Gaubtinės žarnos divertikuliozė

Ligos aprašymas

Gaubtinės žarnos divertikuliozė yra būklė, kai gaubtinės žarnos sienelėje susidaro mažos išvaržos ar maišeliai, vadinami divertikulais. Šie divertikulai atsiranda, kai dėl spaudimo žarnyne silpnosios žarnos sienelės dalys išsipučia ir suformuoja mažus išsikišimus. Dauguma žmonių, sergančių divertikulioze, neturi jokių simptomų, ir ši būklė dažniausiai diagnozuojama atsitiktinai, atliekant kitus tyrimus. Tačiau kai kuriems asmenims gali atsirasti komplikacijų, tokių kaip uždegimas (divertikulitas), kraujavimas arba infekcijos.

Divertikuliozė yra dažna tarp vyresnio amžiaus žmonių, ypač vyresnių nei 60 metų. Tai gali būti susijusi su mityba, kurioje trūksta skaidulų, ir dėl to kietos išmatos sukelia didesnį spaudimą gaubtinėje žarnoje.

Ligos priežastys

Gaubtinės žarnos divertikuliozės priežastys nėra visiškai aiškios, tačiau yra keletas veiksnių, kurie prisideda prie divertikulų susidarymo žarnos sienelėje:

  • Mažai skaidulų turinti mityba: mityba, kurioje trūksta daržovių, vaisių ir kitų skaidulų šaltinių, gali lemti kietas išmatas, o tai sukelia didesnį spaudimą žarnyne.
  • Senėjimas: žarnyno raumenys silpnėja su amžiumi, todėl gaubtinės žarnos sienelės tampa jautresnės spaudimui.
  • Vidurių užkietėjimas: dažnas ar lėtinis vidurių užkietėjimas sukelia didesnį spaudimą žarnynui, dėl kurio gali susidaryti divertikulai.
  • Genetinis polinkis: kai kuriose šeimose gali būti didesnė rizika susirgti divertikulioze dėl paveldėtos žarnyno struktūros.

Ligos simptomai

Dauguma žmonių, sergančių gaubtinės žarnos divertikulioze, neturi jokių simptomų. Tačiau kai kurie asmenys gali patirti tam tikrus lengvus simptomus arba divertikuliozė gali komplikuotis į uždegimą (divertikulitą).

Dažni divertikuliozės simptomai gali būti:

  • Pilvo skausmas: dažniausiai jaučiamas apatinėje kairėje pilvo dalyje, kuris gali būti protarpinis arba pastovus.
  • Pūtimas: pilvo pūtimas ir jausmas, kad žarnynas nevisiškai ištuštėja.
  • Vidurių užkietėjimas arba viduriavimas: kai kuriais atvejais gali būti pakitęs tuštinimosi dažnis.
  • Kraujas išmatose: retai gali pasireikšti lengvas kraujavimas, ypač jei divertikulai pažeisti arba infekuoti.

Jei divertikulai uždegami (divertikulitas), simptomai gali būti sunkesni:

  • Staigus ir stiprus pilvo skausmas: dažniausiai kairėje apatinėje pilvo dalyje.
  • Karščiavimas: uždegimas gali sukelti padidėjusią kūno temperatūrą.
  • Pykinimas ir vėmimas: dažnai pasireiškia dėl sunkesnio uždegimo ar infekcijos.
  • Vidurių užkietėjimas arba viduriavimas: gali būti stipresni nei įprastai.

Ligos klasifikacijos

Gaubtinės žarnos divertikuliozė gali būti skirstoma pagal simptomų buvimą ir komplikacijas:

  • Asimptominė divertikuliozė: dauguma žmonių neturi jokių simptomų ir ši būklė aptinkama atsitiktinai.
  • Simptominė nekomplikuota divertikuliozė: kai atsiranda lengvi simptomai, tokie kaip pilvo skausmas ar pilvo pūtimas, tačiau nėra jokių uždegimo ar kitų komplikacijų.
  • Komplikuota divertikuliozė: divertikulai uždegami ir išsivysto divertikulitas arba kitos komplikacijos, tokios kaip abscesai, fistulės, peritonitas arba žarnyno obstrukcija.

Ligos diagnostika

Diagnozuoti gaubtinės žarnos divertikuliozę paprastai galima atliekant keletą tyrimų, ypač jei pacientui pasireiškia pilvo skausmai ar kitokie simptomai.

  • Kolonoskopija: šis tyrimas leidžia gydytojui tiesiogiai apžiūrėti gaubtinės žarnos vidų ir nustatyti, ar yra divertikulų.
  • Kompiuterinė tomografija (KT): naudojama, kai įtariamas divertikulitas arba komplikacijos, siekiant įvertinti divertikulų uždegimą ar infekcijas.
  • Ultragarsas: gali būti naudojamas pilvo ertmei apžiūrėti ir nustatyti, ar yra divertikulų uždegimas ar abscesas.
  • Kraujo tyrimai: uždegimo metu gali būti nustatyti padidėjęs baltųjų kraujo kūnelių kiekis, rodantis uždegimą ar infekciją.

Ligos gydymas ir vaistai

Gaubtinės žarnos divertikuliozės gydymas priklauso nuo ligos simptomų ir ar būklė yra komplikuota. Asimptominei divertikuliozei dažnai nereikia gydymo, tačiau kai kuriais atvejais rekomenduojama koreguoti mitybą.

  • Mitybos pokyčiai: padidintas skaidulų vartojimas (vaisiai, daržovės, pilno grūdo produktai) gali padėti sumažinti divertikulų susidarymą ir simptomus. Taip pat svarbu gerti pakankamai skysčių.
  • Skausmą malšinantys vaistai: lengvam diskomfortui malšinti gali būti naudojami nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU), tačiau aspirinas ir ibuprofenas gali sukelti kraujavimą ir juos vartoti atsargiai.
  • Probiotikai: gali padėti palaikyti sveiką žarnyno mikroflorą ir pagerinti virškinimo funkciją.

Jei išsivysto divertikulitas ar kitos komplikacijos, gydymas gali būti intensyvesnis:

  • Antibiotikai: skiriami, jei atsiranda infekcijos požymių arba divertikulitas.
  • Poilsis ir skysčių dieta: divertikulito atveju pacientams gali būti rekomenduojama kurį laiką vartoti tik skysčius, kad sumažėtų žarnyno apkrova.
  • Chirurgija: retais atvejais, jei atsiranda komplikacijos, pvz., abscesai, fistulės ar peritonitas, gali prireikti chirurginės intervencijos.

Liaudiškos priemonės šiai ligai slopinti

Nors liaudiškos priemonės negali išgydyti divertikuliozės, tam tikros natūralios priemonės gali padėti palaikyti žarnyno sveikatą ir sumažinti simptomus.

  • Slyvos: turi natūralių skaidulų, kurios padeda skatinti tuštinimąsi ir sumažinti vidurių užkietėjimą.
  • Avižų sėlenos: natūralus skaidulų šaltinis, galintis pagerinti žarnyno judrumą.
  • Ramunėlių arbata: gali padėti sumažinti žarnyno spazmus ir uždegimą.
  • Probiotikai: natūralūs probiotikų šaltiniai, pvz., jogurtas arba raugintos daržovės, gali padėti palaikyti sveiką žarnyno florą.

Prevencija

Pagrindinė gaubtinės žarnos divertikuliozės prevencijos priemonė yra sveika mityba ir reguliarus žarnyno veiklos palaikymas.

  • Valgykite daugiau skaidulų turinčių maisto produktų: vaisiai, daržovės, neskaldyti grūdai ir ankštiniai produktai padeda palaikyti sveiką virškinimo sistemą.
  • Venkite vidurių užkietėjimo: reguliariai vartokite pakankamą kiekį skysčių ir pasirinkite maisto produktus, kurie padeda išvengti vidurių užkietėjimo.
  • Fizinis aktyvumas: reguliarus fizinis aktyvumas padeda palaikyti normalią žarnyno funkciją ir mažina vidurių užkietėjimo riziką.
  • Svorio kontrolė: sveikas kūno svoris gali prisidėti prie bendros žarnyno sveikatos ir mažinti divertikuliozės riziką.

Šaltiniai

  1. https://my.clevelandclinic.org/health/diseases/24883-diverticulosis
  2. https://www.msdmanuals.com/professional/gastrointestinal-disorders/diverticular-disease/colonic-diverticulosis
  3. https://www.mayoclinic.org/diseases-conditions/diverticulitis/symptoms-causes/syc-20371758

Gydytojai

Pagal abėcėlę

A
Abetalipoproteinemija Achalazija Achlorhidrija Adaptacijos sutrikimas Adisono liga Afrikinė triposonomozė Aftinis stomatitas Agranulocitozė Akiduobės flegmona Akromegalija Aktininė keratozė Albinizmas Alerginis kontaktinis dermatitas Alerginis rinokonjuktyvitas Alfa-1 antitripsino deficitas Alkoholinis hepatitas Alkoholinis kepenų suriebėjimas Alkoholio abstinencijos sindromas Alkoholizmas Alveolinė proteinozė Alzheimerio liga Ambliopija Amebiazė Amfetamino perdozavimas Amiloidozė Anafilaksija Analgetinė nefropatija Androgeninis nuplikimas Angliakasių pneumokoniozė Ankilozinis spondilitas Ankstyvasis sifilis Anorektalinė fistulė Antifosfolipidinis sindromas (AFS) Antinksčių žievės funkcijos nepakankamumas Antrinė amiloidozė Antro tipo cukrinis diabetas (II tipo CD) Aortos atsisluoksniavimas Aortos koarktacija Aortos lanko sindromas (Takajasu) Aortos vožtuvo nesandarumas Aortos vožtuvo stenozė Apalpimas ir kolapsas Aplastinė anemija Apsinuodijimas anaboliniais steroidais Apsinuodijimas anglies monoksidu Apsinuodijimas benzodiazepinais Apsinuodijimas salicilatais Apyvarpės perteklius, fimozė ir parafimozė Aristolochinės rūgšties nefropatija Arterinė hipertenzija Ašarojanti akis Ascitas Askaridozė Askorbo rūgšties trūkumas Aspiracinė pneumonija Asteninis sindromas Astigmatizmas Astma Astminė būklė Aterosklerozė Atopinis dermatitas (atopinė egzema, neurodermitas) Atrioventrikulinė blokada Atsikosėjimas krauju Atviras arterinis latakas Atviro kampo glaukoma Aukštikalnių liga Ausies būgnelio perforacija Ausies trimito uždegimas Autizmas Autoimuninis hepatitas
P
Pakinklio srities sinovinė cista (Beikerio cista) Paprastoji pūslelinė Paraproktitas Parkinsono liga Parvovirusinė infekcija Pasiutligė Paveldima hemochromatozė Pedikuliozė ir ftiriazė Pedžeto (Paget) liga Pelagra Perikarditas, skystis perikardo ertmėje Peritonitas Peties rezginio ligos Peyronie liga Pigmentinis retinitas Piktybinė odos melanoma Piktybinė pleuros mezotelioma Pilvaplėvės sąaugos Pilvinės aortos aneurizma Pilvo aortos aneurizma Pirminė (šeiminė) hemofagocitinė limfohistiocitozė (ŠHLM) Pirminė amiloidozė Pirminė biliarinė kepenų cirozė Pirminė ilgalaikė nemiga Pirminis kepenų vėžys Pirminis sklerozuojantis cholangitas Pirmo tipo cukrinis diabetas (I tipo CD) Piruvatkinazės stoka Plasmodium falciparum maliarija Plaučių aktinomikozė Plaučių arterijos stenozė Plaučių arterijos tromboembolija Plaučių aspergiliozė Plaučių atelektazė Plaučių fibrozė Plaučių ir tarpuplaučio abscesas Plaučių limfangiolejomiomatozė Plaučių mikobakterinė infekcija Plaučių sarkoidozė Plaučių tuberkuliozė Plaučių uždegimas Plaukuotųjų ląstelių leukemija Plautinė hipertenzija Plokščioji kerpligė (Lichen planus) Plonosios žarnos atrezija Pneumocistozė Pneumonija, sukelta pneumonijos streptokoko Podagra Polimiozitas Potrauminio streso sutrikimas Poūmis tiroiditas (virusinis, De Kerveno) Povirusinis nuovargio sindromas Praeinantis klubo sinovitas Pragulų opos Premenstruacinis sindromas (PMS) Priapizmas Priekinio kryžminio raiščio patempimas Prieširdžių plazdėjimas ir virpėjimas Priešlaikinis placentos atsidalijimas (placentos atšoka) Prievarčio atrezija Prievarčio spazmas Prievarčio stenozė Prionų sukeltos centrinės nervų sistemos ligos Prolaktinoma Prostatos vėžys Protinis atsilikimas Pseudohipoparatirozė Pseudomembraninis kolitas Psoriazė Psoriazinis artritas Pūlingas vidurinės ausies uždegimas Pūslinis pemfigoidas
S
Sąauginis peties sąnario kapsulitas Salmonelinis enteritas Sausos odos dermatitas arba sausos odos egzema Sausų akių sindromas (sausasis keratokonjuktyvitas) Scheuermanno kifozė Schprengelio liga Seborėjinė keratozė Seborėjinis dermatitas Sėklidės piktybinis navikas Sėklidės užsisukimas Senatvinė katarakta Sepsis Seropozityvus reumatoidinis artritas Serozinis vidurinis otitas Sieros kamštis Sindaktilija Sinusinė histiocitozė Siringomielija Sisteminė raudonoji vilkligė Sisteminė sklerozė Sisteminis jaunatvinis idiopatinis artritas (SJIA) Sjogreno sindromas Skarlatina Skausmas susijės su mėnesinių ciklu Skilvelių pertvaros defektas Skleritas Skleroderma Skrandžio divertikulas Skrandžio opa Skrandžio piktybiniai navikai Skrandžio polipai Skydliaukės piktybinis navikas Skystis pleuros ertmėje, neklasifikuojamas kitur Smegenų sukrėtimas Somatizacinis sutrikimas Somatoforminė autonominė disfunkcija (vegetodistonija) Somnambulizmas (lunatizmas) Specifiniai asmenybės sutrikimai Spontaninis pneumotoraksas Sporotrichozė Spuogai (acne) Stabilioji krūtinės angina Stabligė Stemplės atrezija Stemplės divertikulas Stemplės opa Stemplės perforacija Stemplės piktybiniai navikai Stemplės spazmas Stemplės striktūra Stemplės venų mazgai Stiklakūnio atšokimas Storosios žarnos (gaubtinės žarnos) piktybiniai navikai Storosios žarnos angiodisplazija Streptokokinis tonzilitas Stuburgalio skausmas Suaugusių aktyvumo – dėmesio sutrikimas (ADS) Suaugusiųjų osteomaliacija: Suaugusiųjų respiracinis sindromas Sunkus kombinuotas imunodeficitas Svetimkūnis virškinimo trakte Sydenhamo chorėja (reumatinė chorėja)