Dirgliosios žarnos sindromas

Ligos aprašymas

Dirgliosios žarnos sindromas (DŽS) yra lėtinis virškinimo trakto sutrikimas, kuris paveikia storąją žarną ir sukelia įvairius simptomus, tokius kaip pilvo skausmas, pūtimas, viduriavimas, vidurių užkietėjimas arba šių simptomų derinys. Nors DŽS nėra pavojinga gyvybei liga ir nesukelia ilgalaikių žarnyno pažeidimų, ji gali turėti didelį poveikį paciento gyvenimo kokybei ir kasdieniam gyvenimui. DŽS yra funkcinis sutrikimas, todėl jo priežastys nėra visiškai aiškios, tačiau manoma, kad simptomus sukelia žarnyno raumenų disfunkcija, padidėjęs jautrumas žarnyno nervų sistemai, stresas arba kiti veiksniai. DŽS dažniau pasireiškia moterims nei vyrams, ir dažniausiai pradeda vystytis jaunystėje arba vidutiniame amžiuje.

Ligos priežastys

Tikslios dirgliosios žarnos sindromo priežastys nėra žinomos, tačiau yra keletas teorijų, kurios paaiškina, kodėl gali išsivystyti šis sutrikimas. DŽS manoma atsirandantis dėl kelių veiksnių kombinacijos, įskaitant virškinimo trakto motorikos sutrikimus, padidėjusį žarnyno jautrumą ir nervų sistemos reguliavimo problemas.

• Virškinimo trakto motorikos sutrikimai: Per stiprūs arba per silpni žarnyno raumenų susitraukimai gali sukelti viduriavimą arba vidurių užkietėjimą.
• Padidėjęs žarnyno jautrumas: Žmonės su DŽS dažnai jaučia padidėjusį skausmą dėl įprastų žarnyno raumenų susitraukimų ar dujų kaupimosi.
• Nervų sistemos reguliavimo sutrikimai: Galvos smegenų ir žarnyno sąveika gali sutrikti, todėl žarnyno nervai tampa pernelyg jautrūs.
• Stresas ir emociniai veiksniai: Stresas, nerimas ir depresija gali pabloginti DŽS simptomus arba sukelti jų atsiradimą.
• Hormoniniai pokyčiai: Moterys dažniau serga DŽS, o simptomai gali pablogėti menstruacijų metu, rodant, kad hormoniniai pokyčiai gali turėti įtakos DŽS vystymuisi.
• Maisto netoleravimas ar alergijos: Kai kurie maisto produktai ar gėrimai gali pabloginti simptomus arba sukelti paūmėjimą.

Ligos simptomai

Dirgliosios žarnos sindromo simptomai gali būti įvairūs ir jų intensyvumas gali skirtis nuo lengvų iki sunkių. Simptomai gali pasireikšti periodiškai arba būti nuolatiniai, dažnai pablogėjantys dėl streso arba po tam tikro maisto vartojimo.

• Pilvo skausmas ir diskomfortas: Dažnai apibūdinamas kaip mėšlungis arba spazmai, kurie gali sumažėti po tuštinimosi.
• Pilvo pūtimas: Padidėjęs dujų kiekis žarnyne sukelia pilvo pūtimą ir diskomfortą.
• Viduriavimas: Dažnas ir skystas tuštinimasis. Kai kuriems žmonėms DŽS pasireiškia daugiausia viduriavimu (DŽS-D).
• Vidurių užkietėjimas: Sunkus arba retas tuštinimasis. Kai kuriems žmonėms DŽS pasireiškia daugiausia vidurių užkietėjimu (DŽS-C).
• Viduriavimas ir vidurių užkietėjimas: Kai kuriems žmonėms DŽS simptomai kinta tarp viduriavimo ir vidurių užkietėjimo (DŽS-M).
• Skubus poreikis tuštintis: Staigus ir nenugalimas poreikis eiti į tualetą.
• Gleivių išskyros iš tiesiosios žarnos: Kai kuriais atvejais gali būti pastebimos gleivės išmatose.

Ligos klasifikacija

Dirgliosios žarnos sindromas gali būti klasifikuojamas pagal vyraujančius simptomus.

• DŽS su viduriavimu (DŽS-D): Dažniausiai pasireiškia viduriavimas, dažnas skystas tuštinimasis.
• DŽS su vidurių užkietėjimu (DŽS-C): Dažniausiai pasireiškia vidurių užkietėjimas, retas ir sunkus tuštinimasis.
• Mišrus DŽS (DŽS-M): Simptomai kinta tarp viduriavimo ir vidurių užkietėjimo.
• Neklasifikuojamas DŽS (DŽS-U): Asmenims, kurių simptomai neatitinka nė vienos iš pirmiau minėtų kategorijų.

Ligos diagnostika

Dirgliosios žarnos sindromo diagnozė grindžiama simptomų vertinimu ir kitų galimų virškinimo trakto sutrikimų atmetimu. Nėra specifinių laboratorinių tyrimų DŽS diagnozei patvirtinti, tačiau gydytojai gali rekomenduoti kelis tyrimus, kad būtų atmesti kiti sutrikimai.

• Medicininė istorija ir simptomų vertinimas: Gydytojas surinks išsamią paciento medicininę istoriją ir įvertins simptomus pagal Romos kriterijus, kurie padeda diagnozuoti DŽS.
• Fizinis tyrimas: Gali būti atliekamas siekiant įvertinti pilvo jautrumą ir kitus požymius.
• Kraujo tyrimai: Atmetama celiakija, infekcijos ir uždegiminės žarnų ligos.
• Išmatų tyrimai: Nustatoma infekcijos ar kraujavimo požymiai.
• Kolonoskopija ar sigmoidoskopija: Gali būti atliekama, ypač jei yra įspėjamųjų simptomų, tokių kaip kraujavimas iš tiesiosios žarnos, staigus svorio kritimas arba vyresnio amžiaus pacientai, siekiant atmesti kitas ligas.

Ligos gydymas ir vaistai

Dirgliosios žarnos sindromo gydymas dažniausiai apima gyvenimo būdo ir mitybos pokyčius bei vaistus, skirtus simptomams kontroliuoti. Gydymo tikslas yra sumažinti simptomus ir pagerinti paciento gyvenimo kokybę.

• Mitybos pokyčiai:
  • Didelio kiekio skaidulų dieta: Padeda palengvinti vidurių užkietėjimą (DŽS-C).
  • Maisto produktų, sukeliančių simptomus, vengimas: Kai kurie pacientai turi vengti tam tikrų maisto produktų, pvz., riebaus maisto, pieno produktų, kofeino, dirbtinių saldiklių ir gazuotų gėrimų.
  • Mažai FODMAP dieta: Apriboja tam tikrų angliavandenių grupių vartojimą, kurios gali sukelti simptomus.
• Vaistai:
  • Antispazminiai vaistai: Tokie kaip hiosciaminas arba dicyklominas, padeda sumažinti pilvo spazmus.
  • Vaistai nuo viduriavimo: Loperamidas gali padėti sumažinti viduriavimą (DŽS-D).
  • Laisvinamieji vaistai: Naudojami vidurių užkietėjimui gydyti (DŽS-C).
  • Antidepresantai: Mažos dozės tricikliai antidepresantai arba selektyvūs serotonino reabsorbcijos inhibitoriai (SSRI) gali padėti valdyti skausmą ir emocinį stresą, susijusį su DŽS.
  • Probiotikai: Gali padėti pagerinti žarnyno floros pusiausvyrą ir sumažinti simptomus.
• Psichologinė terapija:
  • Kognityvinė elgesio terapija (KET): Gali padėti valdyti stresą ir nerimą, kurie gali pabloginti DŽS simptomus.
  • Hipnoterapija: Kai kuriems pacientams gali padėti sumažinti simptomus, susijusius su DŽS.

Liaudiškos priemonės šiai ligai slopinti ir gydyti

Be medicininio gydymo, kai kurie natūralūs metodai ir gyvenimo būdo pokyčiai gali padėti sumažinti DŽS simptomus ir pagerinti bendrą sveikatą.

• Mėtų aliejus: Mėtų aliejaus kapsulės gali padėti sumažinti pilvo spazmus ir diskomfortą.
• Imbieras: Žinoma, kad imbieras padeda mažinti pykinimą ir virškinimo trakto diskomfortą.
• Ramunėlių arbata: Gali padėti sumažinti žarnyno spazmus ir raminti virškinimo sistemą.
• Fizinis aktyvumas: Reguliarus fizinis aktyvumas padeda skatinti žarnyno judesius ir sumažinti stresą.
• Atsipalaidavimo technikos: Tokios kaip gilus kvėpavimas, meditacija ir joga gali padėti sumažinti stresą ir pagerinti simptomų valdymą.

Prevencija

Nors nėra specifinių priemonių visiškai išvengti dirgliosios žarnos sindromo, kai kurie žingsniai gali padėti sumažinti simptomų atsiradimo riziką arba jų intensyvumą.

• Sveika mityba: Vengti maisto produktų, kurie sukelia simptomus, ir pasirinkti subalansuotą mitybą su pakankamu skaidulų kiekiu.
• Reguliarus fizinis aktyvumas: Padeda reguliuoti žarnyno veiklą ir mažina stresą.
• Streso valdymas: Praktikuoti atsipalaidavimo metodus, pavyzdžiui, jogą, meditaciją ar gilų kvėpavimą, siekiant sumažinti stresą, kuris gali pabloginti DŽS simptomus.
• Reguliarus valgymo režimas: Laikytis reguliaraus valgymo režimo ir vengti praleisti maitinimą.
• Pakankamas skysčių vartojimas: Gerti daug vandens, kad būtų palaikomas tinkamas virškinimo trakto veikimas ir būtų išvengta vidurių užkietėjimo.

Šaltiniai

1. https://www.mayoclinic.org/diseases-conditions/irritable-bowel-syndrome/symptoms-causes/syc-20360016
2. https://www.nhs.uk/conditions/irritable-bowel-syndrome-ibs/
3. https://my.clevelandclinic.org/health/diseases/4342-irritable-bowel-syndrome-ibs