Dilgėlinė

Ligos aprašymas

Dilgėlinė yra odos liga, kuriai būdingi niežtintys, iškilę bėrimai, dar vadinami urtikarijomis. Šie bėrimai gali atsirasti bet kurioje kūno vietoje ir dažnai keičia savo dydį, formą ir vietą per kelias valandas. Dilgėlinė gali būti ūminė, trunkanti kelias dienas ar savaites, arba lėtinė, trunkanti ilgiau nei šešias savaites.

Ligos priežastys

  • Alerginės reakcijos: dažniausiai dilgėlinę sukelia alerginės reakcijos į maistą (pvz., riešutai, jūros gėrybės, pieno produktai), vaistus (pvz., antibiotikus, aspiriną), vabzdžių įgėlimus ar augalus.
  • Nealerginės priežastys: gali būti sukeltos dėl fizinių veiksnių, tokių kaip karštis, šaltis, saulės spinduliai, spaudimas arba fizinis krūvis.
  • Autoimuninės priežastys: kai kuriais atvejais organizmo imuninė sistema gali klaidingai atakuoti savo pačių odos ląsteles, sukeldama dilgėlinę.
  • Infekcijos: kai kurios bakterinės ar virusinės infekcijos gali išprovokuoti dilgėlinę.
  • Stresas: emocinis ar fizinis stresas gali pabloginti dilgėlinę arba sukelti jos pasireiškimą.

Ligos simptomai

  • Niežėjimas, kuris gali būti stiprus ir varginantis
  • Paraudę, iškilę odos bėrimai ar dėmės (urtikarijos)
  • Patinimas (angioedema) aplink akis, lūpas, rankas, kojas ar lytinius organus
  • Bėrimai, kurie keičia savo vietą, dydį ir formą per kelias valandas
  • Dažniausiai bėrimai išnyksta be pėdsakų per 24 valandas, bet gali atsirasti nauji

Ligos klasifikacijos

  • Ūminė dilgėlinė: trunka mažiau nei šešias savaites ir dažniausiai yra susijusi su alerginėmis reakcijomis.
  • Lėtinė dilgėlinė: trunka ilgiau nei šešias savaites ir gali būti autoimuninės kilmės arba dėl nežinomos priežasties (idiopatinė).
  • Fizinė dilgėlinė: sukelta fizinių veiksnių, tokių kaip spaudimas, karštis, šaltis, saulė arba vanduo.

Ligos diagnostika

  • Medicininė istorija ir fizinis tyrimas: gydytojas įvertina paciento simptomus, galimas alergenų poveikį, stresą ir kitus rizikos veiksnius.
  • Alergijos tyrimai: odos dūrio ar kraujo tyrimai gali padėti nustatyti specifinius alergenus, sukeliančius dilgėlinę.
  • Kraujo tyrimai: gali būti atliekami siekiant patikrinti autoimuninių ligų ar infekcijų buvimą.
  • Fizinio poveikio testai: atliekami, jei įtariama fizinė dilgėlinė, pvz., šaltis ar šiluma.

Ligos gydymas ir vaistai

  • Antihistamininiai vaistai: dažniausiai naudojami siekiant sumažinti niežulį ir bėrimus. Gali būti vartojami tiek receptiniai, tiek nereceptiniai vaistai.
  • Kortikosteroidai: gali būti naudojami trumpalaikiam gydymui esant sunkesniems simptomams.
  • Leukotrieno receptorių antagonistai: naudojami tais atvejais, kai antihistamininiai vaistai nėra pakankamai veiksmingi.
  • Imunomoduliatoriai: sunkiais lėtinės dilgėlinės atvejais gali būti naudojami vaistai, slopinantys imuninę sistemą.
  • Biologiniai vaistai: omalizumabas yra injekcinis vaistas, naudojamas lėtinei dilgėlinei, kuri nereaguoja į kitus gydymo būdus.

Liaudiškos priemonės šiai ligai slopinti gydyti

  • Šalto kompreso naudojimas: šaltis gali padėti sumažinti niežulį ir uždegimą.
  • Avižinių dribsnių vonios: avižos turi natūralų priešuždegiminį poveikį, kuris gali sumažinti niežėjimą ir paraudimą.
  • Aloe vera gelis: gali padėti raminti sudirgusią odą ir sumažinti niežėjimą.
  • Maisto papildai: kai kurie papildai, tokie kaip vitaminas C ar kviečių želmenų ekstraktas, gali padėti stiprinti imuninę sistemą ir sumažinti uždegimą.

Prevencija

  • Vengti alergenų: identifikuoti ir vengti maisto produktų, vaistų ar kitų medžiagų, galinčių sukelti dilgėlinę.
  • Išvengti fizinių veiksnių: apsaugoti odą nuo šilumos, šalčio ar saulės, jei jie sukelia bėrimus.
  • Streso valdymas: sumažinti stresą per meditaciją, jogą ar kitus atsipalaidavimo metodus.
  • Reguliarus odos drėkinimas: naudoti odos drėkiklius, kurie padeda išvengti odos išsausėjimo ir dirginimo.
  • Gera higiena: vengti infekcijų ir odos dirgiklių.

Šaltiniai

  1. https://acaai.org/allergies/allergic-conditions/skin-allergy/hives/
  2. https://www.mayoclinic.org/diseases-conditions/chronic-hives/symptoms-causes/syc-20352719
  3. https://my.clevelandclinic.org/health/diseases/8630-hives

Gydytojai

Pagal abėcėlę

A
Abetalipoproteinemija Achalazija Achlorhidrija Adaptacijos sutrikimas Adisono liga Afrikinė triposonomozė Aftinis stomatitas Agranulocitozė Akiduobės flegmona Akromegalija Aktininė keratozė Albinizmas Alerginis kontaktinis dermatitas Alerginis rinokonjuktyvitas Alfa-1 antitripsino deficitas Alkoholinis hepatitas Alkoholinis kepenų suriebėjimas Alkoholio abstinencijos sindromas Alkoholizmas Alveolinė proteinozė Alzheimerio liga Ambliopija Amebiazė Amfetamino perdozavimas Amiloidozė Anafilaksija Analgetinė nefropatija Androgeninis nuplikimas Angliakasių pneumokoniozė Ankilozinis spondilitas Ankstyvasis sifilis Anorektalinė fistulė Antifosfolipidinis sindromas (AFS) Antinksčių žievės funkcijos nepakankamumas Antrinė amiloidozė Antro tipo cukrinis diabetas (II tipo CD) Aortos atsisluoksniavimas Aortos koarktacija Aortos lanko sindromas (Takajasu) Aortos vožtuvo nesandarumas Aortos vožtuvo stenozė Apalpimas ir kolapsas Aplastinė anemija Apsinuodijimas anaboliniais steroidais Apsinuodijimas anglies monoksidu Apsinuodijimas benzodiazepinais Apsinuodijimas salicilatais Apyvarpės perteklius, fimozė ir parafimozė Aristolochinės rūgšties nefropatija Arterinė hipertenzija Ašarojanti akis Ascitas Askaridozė Askorbo rūgšties trūkumas Aspiracinė pneumonija Asteninis sindromas Astigmatizmas Astma Astminė būklė Aterosklerozė Atopinis dermatitas (atopinė egzema, neurodermitas) Atrioventrikulinė blokada Atsikosėjimas krauju Atviras arterinis latakas Atviro kampo glaukoma Aukštikalnių liga Ausies būgnelio perforacija Ausies trimito uždegimas Autizmas Autoimuninis hepatitas
P
Pakinklio srities sinovinė cista (Beikerio cista) Paprastoji pūslelinė Paraproktitas Parkinsono liga Parvovirusinė infekcija Pasiutligė Paveldima hemochromatozė Pedikuliozė ir ftiriazė Pedžeto (Paget) liga Pelagra Perikarditas, skystis perikardo ertmėje Peritonitas Peties rezginio ligos Peyronie liga Pigmentinis retinitas Piktybinė odos melanoma Piktybinė pleuros mezotelioma Pilvaplėvės sąaugos Pilvinės aortos aneurizma Pilvo aortos aneurizma Pirminė (šeiminė) hemofagocitinė limfohistiocitozė (ŠHLM) Pirminė amiloidozė Pirminė biliarinė kepenų cirozė Pirminė ilgalaikė nemiga Pirminis kepenų vėžys Pirminis sklerozuojantis cholangitas Pirmo tipo cukrinis diabetas (I tipo CD) Piruvatkinazės stoka Plasmodium falciparum maliarija Plaučių aktinomikozė Plaučių arterijos stenozė Plaučių arterijos tromboembolija Plaučių aspergiliozė Plaučių atelektazė Plaučių fibrozė Plaučių ir tarpuplaučio abscesas Plaučių limfangiolejomiomatozė Plaučių mikobakterinė infekcija Plaučių sarkoidozė Plaučių tuberkuliozė Plaučių uždegimas Plaukuotųjų ląstelių leukemija Plautinė hipertenzija Plokščioji kerpligė (Lichen planus) Plonosios žarnos atrezija Pneumocistozė Pneumonija, sukelta pneumonijos streptokoko Podagra Polimiozitas Potrauminio streso sutrikimas Poūmis tiroiditas (virusinis, De Kerveno) Povirusinis nuovargio sindromas Praeinantis klubo sinovitas Pragulų opos Premenstruacinis sindromas (PMS) Priapizmas Priekinio kryžminio raiščio patempimas Prieširdžių plazdėjimas ir virpėjimas Priešlaikinis placentos atsidalijimas (placentos atšoka) Prievarčio atrezija Prievarčio spazmas Prievarčio stenozė Prionų sukeltos centrinės nervų sistemos ligos Prolaktinoma Prostatos vėžys Protinis atsilikimas Pseudohipoparatirozė Pseudomembraninis kolitas Psoriazė Psoriazinis artritas Pūlingas vidurinės ausies uždegimas Pūslinis pemfigoidas
S
Sąauginis peties sąnario kapsulitas Salmonelinis enteritas Sausos odos dermatitas arba sausos odos egzema Sausų akių sindromas (sausasis keratokonjuktyvitas) Scheuermanno kifozė Schprengelio liga Seborėjinė keratozė Seborėjinis dermatitas Sėklidės piktybinis navikas Sėklidės užsisukimas Senatvinė katarakta Sepsis Seropozityvus reumatoidinis artritas Serozinis vidurinis otitas Sieros kamštis Sindaktilija Sinusinė histiocitozė Siringomielija Sisteminė raudonoji vilkligė Sisteminė sklerozė Sisteminis jaunatvinis idiopatinis artritas (SJIA) Sjogreno sindromas Skarlatina Skausmas susijės su mėnesinių ciklu Skilvelių pertvaros defektas Skleritas Skleroderma Skrandžio divertikulas Skrandžio opa Skrandžio piktybiniai navikai Skrandžio polipai Skydliaukės piktybinis navikas Skystis pleuros ertmėje, neklasifikuojamas kitur Smegenų sukrėtimas Somatizacinis sutrikimas Somatoforminė autonominė disfunkcija (vegetodistonija) Somnambulizmas (lunatizmas) Specifiniai asmenybės sutrikimai Spontaninis pneumotoraksas Sporotrichozė Spuogai (acne) Stabilioji krūtinės angina Stabligė Stemplės atrezija Stemplės divertikulas Stemplės opa Stemplės perforacija Stemplės piktybiniai navikai Stemplės spazmas Stemplės striktūra Stemplės venų mazgai Stiklakūnio atšokimas Storosios žarnos (gaubtinės žarnos) piktybiniai navikai Storosios žarnos angiodisplazija Streptokokinis tonzilitas Stuburgalio skausmas Suaugusių aktyvumo – dėmesio sutrikimas (ADS) Suaugusiųjų osteomaliacija: Suaugusiųjų respiracinis sindromas Sunkus kombinuotas imunodeficitas Svetimkūnis virškinimo trakte Sydenhamo chorėja (reumatinė chorėja)