Jankauskienė Julija

Bulimija

Ligos aprašymas

Bulimija, dar žinoma kaip bulimija nervosa, yra valgymo sutrikimas, kuriam būdingos pasikartojančios persivalgymo epizodų ir kompensacinių priemonių fazės. Žmonės, kenčiantys nuo bulimijos, dažnai per trumpą laiką suvartoja didelį kiekį maisto (persivalgymas), o po to naudoja kompensacinius metodus, siekdami „atsikratyti” suvartoto maisto ir išvengti svorio padidėjimo. Šie metodai gali apimti vėmimą, vidurius laisvinančių vaistų vartojimą, per didelį fizinį aktyvumą ar net badavimą. Nors bulimijos metu asmuo gali atrodyti normalios kūno masės, ši liga yra psichologinė būklė, kuri gali turėti rimtų ilgalaikių fizinių ir psichinių padarinių.

Ligos priežastis

Bulimijos priežastys yra sudėtingos ir dažnai apima psichologinius, genetinius ir socialinius veiksnius. Nors tiksliai nėra žinoma, kas sukelia šį valgymo sutrikimą, galima išskirti keletą svarbių veiksnių:

  • Psichologiniai veiksniai: žema savivertė, nerimas, depresija ir stresas dažnai lydi bulimiją. Žmonės, kurie kenčia nuo šios būklės, dažnai patiria stiprų spaudimą būti ploni arba atitikti tam tikrus kūno standartus.
  • Socialiniai veiksniai: visuomenės spaudimas būti lieknam, žiniasklaidos propaguojami idealizuoti kūno standartai gali paskatinti žmones, ypač jaunus žmones, jaustis prastai dėl savo kūno ir bandyti radikaliai keisti savo mitybos įpročius.
  • Genetiniai veiksniai: kai kurie tyrimai rodo, kad bulimija gali būti paveldima, nes žmonės, turintys šeimos narių, kurie sirgo valgymo sutrikimais, turi didesnę riziką patys susirgti.
  • Trauminiai įvykiai: žmonės, patyrę trauminę patirtį, pvz., smurtą, prievartą ar emocinius sunkumus, gali išsivystyti bulimijos simptomus kaip atsaką į stresą ir siekį kontroliuoti savo kūną.

Ligos simptomai

Bulimija yra būdinga keliems specifiniams simptomams, kurie gali būti tiek fiziniai, tiek psichologiniai. Simptomai gali pasireikšti skirtingu intensyvumu, tačiau dažniausiai išskiriami:

  • Persivalgymo epizodai: valgymas dideliais kiekiais per trumpą laiką, dažnai slepiant šį veiksmą nuo kitų.
  • Kompensaciniai veiksmai: vėmimas, vidurius laisvinančių vaistų ar diuretikų vartojimas, per didelis sportas arba badavimas po persivalgymo epizodo.
  • Kūno svorio pokyčiai: nepaisant persivalgymo, kūno svoris gali būti normalus arba šiek tiek sumažėjęs, tačiau svoris gali svyruoti.
  • Emocinis nestabilumas: intensyvus nerimas, kaltės jausmas ar gėda po valgymo epizodų.
  • Skausmas gerklėje: dažnas vėmimas gali pažeisti gerklės audinius, sukelti skausmą, opas ir uždegimą.
  • Dantų problemos: dėl rūgščių iš skrandžio, kurios grįžta per vėmimą, gali atsirasti dantų ėduonis ar erozija.
  • Dehidratacija: dėl vėmimo ar diuretikų vartojimo organizmas praranda daug skysčių, o tai gali sukelti dehidrataciją ir elektrolitų disbalansą.

Ligos klasifikacija

Bulimija klasifikuojama pagal persivalgymo ir kompensacinių veiksmų dažnumą bei tipą. Pagrindinės bulimijos formos yra:

  • Purškinimo bulimija: dažniausiai pasitaikanti forma, kai kompensaciniai veiksmai po persivalgymo epizodų apima vėmimą arba vidurius laisvinančių priemonių vartojimą.
  • Nepurškinimo bulimija: šio tipo bulimija būdinga tuo, kad po persivalgymo nėra naudojami vėmimo arba vaistų metodai, tačiau kompensuojama per dideliu fiziniu aktyvumu arba ilgalaikiu badavimu.

Ligos diagnostika

Bulimijos diagnostika remiasi klinikiniais požymiais ir psichologiniu vertinimu. Diagnozė paprastai atliekama remiantis paciento elgesio, emocijų ir valgymo įpročių įvertinimu. Dažniausiai naudojami diagnostikos metodai:

  • Medicininė istorija ir paciento apklausa: gydytojas surenka informaciją apie paciento valgymo įpročius, persivalgymo epizodus, vėmimą ar kitus kompensacinius veiksmus.
  • Fizinė apžiūra: gali būti atliekami kraujo tyrimai, elektrolitų disbalanso įvertinimas, širdies ir inkstų veiklos tikrinimas, siekiant įvertinti galimas bulimijos komplikacijas.
  • Psichologinis vertinimas: dažnai atliekamas psichologo arba psichiatro, siekiant įvertinti emocinę būklę, galimas depresijos, nerimo arba kitų psichologinių problemų apraiškas.
  • DSM-5 kriterijai: diagnozei nustatyti gydytojai gali naudoti Amerikos psichiatrų asociacijos nustatytus valgymo sutrikimų diagnostinius kriterijus (DSM-5), kurie apibrėžia bulimijos simptomus ir jų dažnumą.

Ligos gydymas ir vaistai

Bulimijos gydymas yra kompleksinis ir apima psichologinį, medicininį ir kartais farmakologinį gydymą. Svarbiausia yra atkurti sveiką požiūrį į maistą, kūno vaizdą ir emocinę gerovę. Gydymas dažniausiai apima:

  • Psichoterapija:
    • Kognityvinė elgesio terapija (KET): vienas efektyviausių gydymo metodų bulimijai. KET padeda pacientams atpažinti ir keisti nesveikus valgymo įpročius, taip pat spręsti emocinius sunkumus, susijusius su valgymu.
    • Grupinė terapija: grupėse dalyvaujantys žmonės dalijasi savo patirtimi ir gauna paramą iš kitų pacientų, turinčių panašius valgymo sutrikimus.
    • Šeimos terapija: gali padėti šeimos nariams suprasti paciento problemą ir rasti būdų, kaip jį paremti gydymo metu.
  • Vaistai: kai kuriais atvejais, ypač jei bulimija susijusi su depresija ar nerimu, gali būti skiriami antidepresantai, pavyzdžiui, selektyvūs serotonino reabsorbcijos inhibitoriai (SSRI).
  • Mitybos konsultacijos: pacientams gali būti sudaromas individualus mitybos planas, kuris padeda atkurti sveikus valgymo įpročius ir išvengti persivalgymo.
  • Ligoninė ar stacionarinė priežiūra: sunkiais atvejais, kai kyla pavojus sveikatai dėl dehidratacijos, elektrolitų disbalanso ar širdies sutrikimų, gali prireikti stacionarinio gydymo.

Liaudiškos priemonės šiai ligai slopinti gydyti

Nors liaudiškos priemonės negali pakeisti profesionalaus gydymo, kai kurie natūralūs metodai gali padėti sumažinti stresą ir pagerinti bendrą savijautą. Tačiau šie metodai turėtų būti derinami su psichologiniu ir medicininiu gydymu.

  • Žolelių arbatos: raminančios žolelės, tokios kaip ramunėlės, gali padėti sumažinti nerimą ir skatinti geresnį miegą.
  • Fizinė veikla: saikinga ir maloni fizinė veikla, tokia kaip joga ar vaikščiojimas, gali padėti sumažinti stresą ir skatinti pozityvesnį požiūrį į kūną.
  • Meditacija ir relaksacijos technikos: meditacija ir kvėpavimo pratimai gali padėti valdyti nerimą ir emocinį diskomfortą, susijusį su valgymo sutrikimais.

Prevencija

Bulimijos prevencija apima sveikos mitybos įpročių palaikymą, psichologinės gerovės užtikrinimą ir ankstyvą pagalbos suteikimą tiems, kuriems gresia valgymo sutrikimai. Keletas prevencinių priemonių:

  • Sveikas požiūris į kūno vaizdą: skatinti pozityvų požiūrį į kūno formą ir dydį, vengti kritikos dėl kūno išvaizdos.
  • Psichologinė pagalba: teikti paramą žmonėms, turintiems žemą savivertę, depresiją ar kitų emocinių problemų, kurios gali prisidėti prie valgymo sutrikimų vystymosi.
  • Šeimos ir draugų parama: atvira ir palaikanti šeimos bei draugų aplinka gali padėti išvengti valgymo sutrikimų.

Šaltiniai

  1. https://www.mayoclinic.org/diseases-conditions/bulimia/symptoms-causes/syc-20353615
  2. https://my.clevelandclinic.org/health/diseases/9795-bulimia-nervosa
  3. https://www.hopkinsmedicine.org/health/conditions-and-diseases/eating-disorders/bulimia-nervosa

Gydytojai

Default Sidebar NAUDOJAMAS - Gydyk.lt
Ieškoti
Kategorijos
Sekite mus
Populiariausi