Anafilaksija

Ligos aprašymas

Anafilaksija yra sunki, gyvybei pavojinga alerginė reakcija, kuri gali išsivystyti per kelias minutes ar net sekundes po sąlyčio su alergenu. Ši reakcija yra sisteminė, tai reiškia, kad ji veikia visą kūną, sukelia daugybę simptomų ir gali sukelti staigų kraujospūdžio kritimą, kvėpavimo sutrikimus ir sąmonės netekimą. Anafilaksija yra neatidėliotina medicininė situacija, reikalaujanti skubaus gydymo, dažniausiai su adrenalino (epinefrino) injekcija.

Anafilaksija dažniausiai atsiranda dėl alergijos tam tikriems maisto produktams (pvz., riešutams, vėžiagyviams), vabzdžių įkandimams, vaistams (pvz., penicilinui) ar lateksui. Neatidėliotinas gydymas ir priežiūra yra būtini siekiant išvengti mirties, todėl asmenys, turintys didelę anafilaksijos riziką, turėtų nešioti su savimi adrenalino autoinjektorių (pvz., EpiPen).

Ligos priežastys

Anafilaksiją sukelia padidėjęs imuninės sistemos atsakas į tam tikrą alergeną. Pagrindiniai anafilaksiją sukeliantys alergenai yra:

  • Maistas: Žemės riešutai, medžių riešutai, vėžiagyviai, pienas, kiaušiniai, sojų produktai, kviečiai ir kt.
  • Vaistai: Penicilinas ir kiti antibiotikai, aspirinas, nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU), tam tikri vaistai nuo anestezijos.
  • Vabzdžių įgėlimai: Bitės, vapsvos, širšės ir skruzdės.
  • Lateksas: Dažniausiai randamas pirštinėse, balionuose ir kituose medicininiuose bei buities produktuose.
  • Fiziniai veiksniai: Kartais anafilaksija gali būti susijusi su fizine veikla po alergeno vartojimo (pvz., maisto) arba su šalčio poveikiu.

Ligos simptomai

Anafilaksija paprastai pasireiškia per kelias minutes po sąlyčio su alergenu, tačiau kartais gali išsivystyti ir per kelias valandas. Simptomai apima:

  • Odos ir gleivinių simptomai:
    • Dilgėlinė (urtikarija)
    • Niežulys
    • Paraudimas
    • Angioedema (veido, lūpų, liežuvio ar gerklų patinimas)
  • Kvėpavimo sistemos simptomai:
    • Dusulys
    • Švokštimas
    • Stridoras (aštrus kvėpavimo garsas dėl gerklų patinimo)
    • Kosulys
  • Širdies ir kraujagyslių sistemos simptomai:
    • Greitas ar nereguliarus širdies plakimas (tachikardija)
    • Kraujospūdžio sumažėjimas (hipotenzija)
    • Sąmonės netekimas dėl kraujotakos nepakankamumo
  • Virškinimo sistemos simptomai:
    • Pilvo skausmas
    • Pykinimas ir vėmimas
    • Viduriavimas

Ligos klasifikacijos

Anafilaksija gali būti klasifikuojama pagal sunkumo laipsnį:

  • Lengva anafilaksija: Pasireiškia tik odos ir gleivinių simptomais, tokiais kaip dilgėlinė ir niežulys.
  • Vidutinė anafilaksija: Be odos simptomų, pasireiškia ir kvėpavimo sistemos simptomai (pvz., dusulys, švokštimas).
  • Sunki anafilaksija: Apima odos, kvėpavimo ir kraujotakos sistemos sutrikimus, įskaitant hipotenziją, sąmonės netekimą, ir gali būti gyvybei pavojinga.

Ligos diagnostika

Anafilaksija yra skubi medicininė situacija, todėl jos diagnostika paprastai atliekama remiantis klinikiniais požymiais ir simptomais. Diagnostiniai tyrimai gali apimti:

  • Klinikinė apžiūra: Staigus simptomų atsiradimas po sąlyčio su alergenu yra pagrindinis diagnostinis kriterijus.
  • Laboratoriniai tyrimai:
    • Tryptazės lygio matavimas: Padidėjęs triptazės lygis kraujyje gali rodyti mastocitų degranuliaciją, būdingą anafilaksijai.
    • Specifinių IgE antikūnų tyrimas: Padeda nustatyti alergeno, kuris sukėlė anafilaksiją, tipą.
  • Odos dūrio testai: Atliekami po ūminės reakcijos, siekiant nustatyti specifinius alergenus, sukeliančius anafilaksiją.

Ligos gydymas ir vaistai

Anafilaksija yra gyvybei pavojinga būklė, reikalaujanti neatidėliotinos medicininės pagalbos. Gydymo priemonės apima:

  • Adrenalinas (epinefrinas): Pagrindinis gydymo būdas, kuris greitai sušvirkščiamas į raumenis (dažniausiai šlaunies srityje). Adrenalinas padeda padidinti kraujospūdį, sumažinti gerklų patinimą ir pagerinti kvėpavimą.
  • Antihistamininiai vaistai: Naudojami simptomams palengvinti, tačiau jie nėra pakankami vieni anafilaksijos gydymui.
  • Kortikosteroidai: Gali būti skiriami siekiant užkirsti kelią anafilaksijos pasikartojimui, nors jie neturi greito poveikio.
  • Intraveniniai skysčiai: Naudojami kraujospūdžiui atkurti, kai jis stipriai sumažėja.
  • Bronchodilatatoriai: Tokie kaip albuterolis, gali būti naudojami siekiant sumažinti bronchų spazmą ir pagerinti kvėpavimą.

Pacientams, kuriems yra didelė anafilaksijos rizika, rekomenduojama nuolat turėti su savimi adrenalino autoinjektorių ir mokytis, kaip jį naudoti.

Liaudiškos priemonės šiai ligai slopinti gydyti

Liaudiškos priemonės anafilaksijai gydyti nėra veiksmingos, nes tai yra ūmi ir gyvybei pavojinga būklė, reikalaujanti neatidėliotinos medicininės pagalbos. Tačiau kai kurie žmonės gali pasirinkti:

  • Alergenų vengimas: Svarbiausias anafilaksijos prevencijos būdas yra žinoti savo alergenus ir jų vengti.
  • Natūralios medžiagos imuninės sistemos stiprinimui: Kai kurie renkasi vartoti papildus, tokius kaip vitaminas C, tačiau jie negali pakeisti medicininio gydymo.

Šaltiniai

Gydytojai

Pagal abėcėlę

A
Abetalipoproteinemija Achalazija Achlorhidrija Adaptacijos sutrikimas Adisono liga Afrikinė triposonomozė Aftinis stomatitas Agranulocitozė Akiduobės flegmona Akromegalija Aktininė keratozė Albinizmas Alerginis kontaktinis dermatitas Alerginis rinokonjuktyvitas Alfa-1 antitripsino deficitas Alkoholinis hepatitas Alkoholinis kepenų suriebėjimas Alkoholio abstinencijos sindromas Alkoholizmas Alveolinė proteinozė Alzheimerio liga Ambliopija Amebiazė Amfetamino perdozavimas Amiloidozė Anafilaksija Analgetinė nefropatija Androgeninis nuplikimas Angliakasių pneumokoniozė Ankilozinis spondilitas Ankstyvasis sifilis Anorektalinė fistulė Antifosfolipidinis sindromas (AFS) Antinksčių žievės funkcijos nepakankamumas Antrinė amiloidozė Antro tipo cukrinis diabetas (II tipo CD) Aortos atsisluoksniavimas Aortos koarktacija Aortos lanko sindromas (Takajasu) Aortos vožtuvo nesandarumas Aortos vožtuvo stenozė Apalpimas ir kolapsas Aplastinė anemija Apsinuodijimas anaboliniais steroidais Apsinuodijimas anglies monoksidu Apsinuodijimas benzodiazepinais Apsinuodijimas salicilatais Apyvarpės perteklius, fimozė ir parafimozė Aristolochinės rūgšties nefropatija Arterinė hipertenzija Ašarojanti akis Ascitas Askaridozė Askorbo rūgšties trūkumas Aspiracinė pneumonija Asteninis sindromas Astigmatizmas Astma Astminė būklė Aterosklerozė Atopinis dermatitas (atopinė egzema, neurodermitas) Atrioventrikulinė blokada Atsikosėjimas krauju Atviras arterinis latakas Atviro kampo glaukoma Aukštikalnių liga Ausies būgnelio perforacija Ausies trimito uždegimas Autizmas Autoimuninis hepatitas
P
Pakinklio srities sinovinė cista (Beikerio cista) Paprastoji pūslelinė Paraproktitas Parkinsono liga Parvovirusinė infekcija Pasiutligė Paveldima hemochromatozė Pedikuliozė ir ftiriazė Pedžeto (Paget) liga Pelagra Perikarditas, skystis perikardo ertmėje Peritonitas Peties rezginio ligos Peyronie liga Pigmentinis retinitas Piktybinė odos melanoma Piktybinė pleuros mezotelioma Pilvaplėvės sąaugos Pilvinės aortos aneurizma Pilvo aortos aneurizma Pirminė (šeiminė) hemofagocitinė limfohistiocitozė (ŠHLM) Pirminė amiloidozė Pirminė biliarinė kepenų cirozė Pirminė ilgalaikė nemiga Pirminis kepenų vėžys Pirminis sklerozuojantis cholangitas Pirmo tipo cukrinis diabetas (I tipo CD) Piruvatkinazės stoka Plasmodium falciparum maliarija Plaučių aktinomikozė Plaučių arterijos stenozė Plaučių arterijos tromboembolija Plaučių aspergiliozė Plaučių atelektazė Plaučių fibrozė Plaučių ir tarpuplaučio abscesas Plaučių limfangiolejomiomatozė Plaučių mikobakterinė infekcija Plaučių sarkoidozė Plaučių tuberkuliozė Plaučių uždegimas Plaukuotųjų ląstelių leukemija Plautinė hipertenzija Plokščioji kerpligė (Lichen planus) Plonosios žarnos atrezija Pneumocistozė Pneumonija, sukelta pneumonijos streptokoko Podagra Polimiozitas Potrauminio streso sutrikimas Poūmis tiroiditas (virusinis, De Kerveno) Povirusinis nuovargio sindromas Praeinantis klubo sinovitas Pragulų opos Premenstruacinis sindromas (PMS) Priapizmas Priekinio kryžminio raiščio patempimas Prieširdžių plazdėjimas ir virpėjimas Priešlaikinis placentos atsidalijimas (placentos atšoka) Prievarčio atrezija Prievarčio spazmas Prievarčio stenozė Prionų sukeltos centrinės nervų sistemos ligos Prolaktinoma Prostatos vėžys Protinis atsilikimas Pseudohipoparatirozė Pseudomembraninis kolitas Psoriazė Psoriazinis artritas Pūlingas vidurinės ausies uždegimas Pūslinis pemfigoidas
S
Sąauginis peties sąnario kapsulitas Salmonelinis enteritas Sausos odos dermatitas arba sausos odos egzema Sausų akių sindromas (sausasis keratokonjuktyvitas) Scheuermanno kifozė Schprengelio liga Seborėjinė keratozė Seborėjinis dermatitas Sėklidės piktybinis navikas Sėklidės užsisukimas Senatvinė katarakta Sepsis Seropozityvus reumatoidinis artritas Serozinis vidurinis otitas Sieros kamštis Sindaktilija Sinusinė histiocitozė Siringomielija Sisteminė raudonoji vilkligė Sisteminė sklerozė Sisteminis jaunatvinis idiopatinis artritas (SJIA) Sjogreno sindromas Skarlatina Skausmas susijės su mėnesinių ciklu Skilvelių pertvaros defektas Skleritas Skleroderma Skrandžio divertikulas Skrandžio opa Skrandžio piktybiniai navikai Skrandžio polipai Skydliaukės piktybinis navikas Skystis pleuros ertmėje, neklasifikuojamas kitur Smegenų sukrėtimas Somatizacinis sutrikimas Somatoforminė autonominė disfunkcija (vegetodistonija) Somnambulizmas (lunatizmas) Specifiniai asmenybės sutrikimai Spontaninis pneumotoraksas Sporotrichozė Spuogai (acne) Stabilioji krūtinės angina Stabligė Stemplės atrezija Stemplės divertikulas Stemplės opa Stemplės perforacija Stemplės piktybiniai navikai Stemplės spazmas Stemplės striktūra Stemplės venų mazgai Stiklakūnio atšokimas Storosios žarnos (gaubtinės žarnos) piktybiniai navikai Storosios žarnos angiodisplazija Streptokokinis tonzilitas Stuburgalio skausmas Suaugusių aktyvumo – dėmesio sutrikimas (ADS) Suaugusiųjų osteomaliacija: Suaugusiųjų respiracinis sindromas Sunkus kombinuotas imunodeficitas Svetimkūnis virškinimo trakte Sydenhamo chorėja (reumatinė chorėja)