Laima Dubinskienė

Labai labai myli pinigus. Jos skyriuje gulėjo mano brolis. Jam kaupėsi skysčiai pilve. Buvo penktadienis, atėjo ponia daktarė į palatą - o jis su išsipūtusiu nuo skysčių pilvu, vos kvėpuoja, sunku. O ji nei nepaklausė kaip jautiesi, nei nepriėjo, neapžiūrėjo - mestelėjo jo pusėn - "pakentėsi iki pirmadieno" !!!!. Kai tą patį vakarą atvykau pas brolį, jis dejavo, kad iki ryto dar kaip nors gal ir pakentės, bet iki pirmadienio niekaip.... Suradau budintį daktarą. Ačiū jam ! Tai buvo jaunas rezidentas (lenkiu žemai galvą už nepagadintą ir atsidavusį mediko profesijai jaunimą). Jis nedelsiant apžiūrėjo brolio pilvą, labai nusistebėjo, kad nebuvo skysčiai nuleisti (beje paminėsiu, kad prieš tai buvo nuleista -pirmadienį, o čia buvo penktadienis) surado budintį chirurgą ir buvo išleista 7l skysčio ! Broliukui net akyse prašviesėjo. Kitas niuansas. Kadangi jam pakankamai dažnai kaupėsi skysčiai - daktarė žadėjo, kad bus įstatytas kateteris skysčiams (toks maišelis prie kūno) ir žadėjo jį statyti antradienį. Atėjo antradienis - broliui buvo pasakyta - nukėlėm į ketvirtadienį, pakentėk. Kentėjo žmogus. Artėjo ketvirtadienis, tai ponia gydytoja pradėjo kitą giesmelę giedot - neva tai serga gydytojas, kuris tą kateterį statys. Aš tą ketvirtadienį nuvažiavau pas skyriaus vedėją. Ši pasižiūrėjo kompiuteryje ir pasakė, kad mano brolis užrašytas dar sekančiai savaitei - kitam antradieniui... Tai nei kalbos apie ketvirtadienį.... Ir niekas niekur neserga - pilna žmonių prirašyta, bet va viena vieta kaip tik atsirado Ir mano broliukui buvo įstatytas kateteris ketvirtadienį. Deja, tos pačios savaitės šeštadienį Jis iškeliavo....... Beje su mano broliu palatoje gulėjo žmogeliukas, kurio ta daktarė kaip ir netiesioginė pažįstama buvo ir tai pati girdėjau, kai šis skambino žmonai ir sakė, kad ateidama cituoju "atsineštų ką įdėt į didelę kišenę".....Labai gaila, bet negaliu pasakyti nieko gero apie šią medikę. Kiekvienas žmogus, kol jis yra gyvas yra ŽMOGUS, nereikėtų to pamiršti ir jei tyliai kenčia, o nerėkia ant visos palatos - visgi reikia pasižiūrėti, ar jam viskas tvarkoje. Elemantaru, jog mokantis net pirmos pagalbos, moko, jog pirmiausia reikia prieiti prie to nukentėjusio, kuris ne rėkia, o tyliai guli. Yra Hipokrato priesaika, o jei žmogus jautiesi pavargęs nuo darbo - tam yra atostogos. Jei baigi savo pamainą - perduok tinkamus nurodymus ateinančiam personalui. Man baisu pagalvot, kuo būtų pasibaigę, jei nebūčiau laiku pati atėjus ir ne jaunas medikas, kuris nedelsiant sureagavo į kolegės aplaidumą. Deja, liga įveikė mano brolį, bet ateity, vardan kitų ligonių, reiktų nepamiršti, kad visi esame žmonės, nuo ligos nei vienas nėra apsaugotas, tad daktaras ligoninėje yra segančiąjam vilties spindulys, nereiktų to pamiršti.