Užkimęs balsas: priežastys, simptomai ir gydymo būdai

Užkimęs balsas – tai vienas dažniausių balso pokyčių, galintis atsirasti tiek dėl paprasto peršalimo, tiek dėl balso pervargimo, alergijų, refliukso ar net rimtesnių sveikatos sutrikimų. Nors daugeliu atvejų balsas atsistato savaime, svarbu suprasti, kada užkimimas yra laikinas ir nepavojingas, o kada gali reikšti gilesnę problemą, reikalaujančią gydytojo dėmesio.

Kas yra užkimęs balsas ir kaip jis atsiranda?

Užkimęs balsas – tai balso kokybės pakitimas, kai balsas tampa šiurkštus, duslus, silpnas arba visai „lūžinėja“. Mediciniškai tai vadinama disfonija, tačiau dauguma žmonių tai tiesiog apibūdina kaip „užkimimą“.

Užkimimas atsiranda tuomet, kai balso stygos negali normaliai vibruoti. Balso stygos yra du ploni audinio raukšlės gerkloje, kurios, iškvepiant orą, vibruoja ir sukuria garsą. Bet jei jos:

• sudirgsta,
• paburksta,
• yra per daug įtemptos arba pavargusios,
• uždegiminės,
• sausos,

— jų virpėjimas tampa nelygus, todėl balsas pasikeičia.

Labiausiai tai panašu į situaciją, kai būgnas su laisvesne membrana skamba dusliau. Tas pats vyksta ir su balso stygomis: jei jos yra paburkusios arba pertemptos, garsas tampa silpnas ir šiurkštus.

Užkimimas gali būti laikinas, trunkantis kelias dienas (dažniausiai dėl peršalimo ar balso nuovargio), bet kartais užsitęsia ilgiau ir rodo rimtesnę problemą.

„Balso pokyčiai atsiranda tada, kai balso stygos praranda savo įprastą lankstumą ir sudrėkinimą – dažniausiai dėl uždegimo arba per didelio krūvio.“ – dr. Emily Harper

Dažniausios užkimusio balso priežastys

Užkimęs balsas gali atsirasti dėl daugybės skirtingų veiksnių – nuo visiškai nepavojingų iki tokių, kurie reikalauja gydytojo įsikišimo. Dažniausiai balsas užkimsta tada, kai balso stygos yra sudirgintos arba pavargusios, tačiau svarbu suprasti konkrečias priežastis, nes kiekviena jų reikalauja šiek tiek kitokio požiūrio.

Vienas iš dažniausių kaltininkų – virusinės infekcijos. Peršalimas, gripas, laringitas ar kitos kvėpavimo takų infekcijos sukelia balso stygų uždegimą, todėl balsas tampa duslus ir šiurkštus. Tokiais atvejais užkimimas dažniausiai praeina savaime per kelias dienas.

Kita labai dažna priežastis – balso pervargimas. Dainininkai, mokytojai, vedėjai, treneriai ar žmonės, kurie garsiai kalbėjo vakarėlyje, gali kitą dieną nubusti su stipriai pasikeitusiu balsu. Per didelė apkrova balso stygoms sukelia jų mikrotraumas, todėl jos patinsta ir vibruoja kitaip.

Neretai užkimimą sukelia alergijos. Žiedadulkės, dulkės, gyvūnų plaukai ir kiti alergenai sukelia gleivinės sudirginimą, o kartu – ir balso stygų pabrinkimą. Panašiai veikia ir rūgštinis refliuksas, kai skrandžio rūgštis patenka į gerklę ir dirgina balso stygas, ypač rytais.

Rūkymas ir pasyvus cigarečių dūmų poveikis taip pat gali sukelti ilgalaikį užkimimą. Tabako dūmai dirgina gerklės gleivinę ir ilgainiui keičia balso stygų struktūrą, todėl balsas gali tapti nuolat šiurkštus.

Retesniais atvejais užkimimas atsiranda dėl rimtesnių priežasčių – balso stygų mazgelių, polipų, cistų ar navikų. Tokie pokyčiai formuojasi palaipsniui ir dažniausiai sukelia nuolatinį ar progresuojantį užkimimą.

„Jei užkimimas nepraeina per dvi savaites, ypač rūkantiems ar dažnai garsiai kalbantiems žmonėms, būtina išsitirti – kartais tai gali būti pirmasis rimtesnės ligos signalas.“ – dr. Michael Trent

Užkimusio balso simptomai

Užkimęs balsas dažniausiai pasireiškia kaip balso kokybės pasikeitimas – jis tampa silpnesnis, duslesnis, šiurkštesnis arba visiškai „lūžinėja“. Tačiau vien tik balso pokytis nėra vienintelis simptomas. Dažnai kartu atsiranda ir kitų požymių, kurie gali padėti suprasti, kodėl balsas tapo užkimęs.

Vienas iš pirmųjų signalų – gerklės perštėjimas arba sausumo jausmas. Tai dažnai rodo balso stygų sudirginimą arba gleivinės išsausėjimą. Kartais balsas tampa ne tik užkimęs, bet ir skausmingas, ypač bandant kalbėti ilgiau. Tokiu atveju balso stygos yra pertemptos arba uždegiminės.

Daugelis žmonių pastebi, kad kalbant balsas greitai pavargsta. Tai vadinama balso nuovargiu. Po kelių sakinių balsas gali tapti silpnesnis, atsiranda poreikis dažnai atsikrenkšti, nors tai dažnai tik dar labiau dirgina stygas.

Kartais užkimimas pasireiškia kartu su kosuliu, nosies užgulimu ar karščiavimu – ypač jei priežastis yra virusinė infekcija. Tokiais atvejais balsas paprastai atsistato kartu su bendru sveikatos pagerėjimu.

Svarbu atkreipti dėmesį ir į situacijas, kai užkimimas gali rodyti rimtesnę problemą. Jei balsas išlieka užkimęs ilgiau nei dvi savaites, atsiranda rijimo sunkumų, dusulys, skausmas ausyje arba reikia nuolat įtempti balsą norint kalbėti, būtina pasikonsultuoti su gydytoju.

„Užkimimą gali lydėti labai įvairūs simptomai, tačiau ypač svarbu stebėti, ar balsas gerėja, ar priešingai – silpnėja laikui bėgant.“ – dr. Olivia Myers

Kada reikėtų sunerimti ir kreiptis į gydytoją?

Nors užkimęs balsas dažniausiai yra laikina ir nepavojinga būklė, kai kuriais atvejais jis gali reikšti rimtesnę sveikatos problemą. Svarbiausia taisyklė – stebėti, kiek laiko tęsiasi užkimimas, ar jis gerėja, ar atvirkščiai – stiprėja.

Jeigu balsas neatsistato ilgiau nei 10–14 dienų, tai jau laikoma signalizuojančiu simptomu. Tokiais atvejais būtina kreiptis į šeimos gydytoją arba otorinolaringologą (LOR), kad būtų įvertinta balso stygų būklė. Ypač tai aktualu rūkantiems žmonėms arba tiems, kurių darbas susijęs su intensyviu kalbėjimu.

Kitas svarbus ženklas – skausmas kalbant, ryjant arba nuolatinis gerklės maudimas. Tai gali reikšti uždegimą, rimtesnę infekciją arba struktūrinius balso stygų pokyčius. Jei skausmas spinduliuoja į ausį, atsiranda kraujingų skreplių ar matomas kaklo patinimas, tokiais atvejais būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją.

Taip pat sunerimti reikėtų, jei užkimimą lydi dusulys, nuovargis kalbant, staigus balso praradimas ar užspringimo epizodai. Tai gali būti susiję su balso stygų paralyžiumi, gerklų edema, alergine reakcija ar kvėpavimo takų susiaurėjimu.

Žmonės, turintys refliuksą, skydliaukės funkcijos sutrikimų, alergijų ar autoimuninių ligų, taip pat turėtų būti atidesni, nes jų balso pokyčiai gali būti susiję su pagrindinės ligos paūmėjimu.

„Jei balsas neatsistato per dvi savaites arba kartu atsiranda rijimo ar kvėpavimo pokyčių, būtina kreiptis į gydytoją – tai vienas patikimiausių įspėjamųjų ženklų.“ – dr. Samuel Wright

Kaip gydyti užkimusį balsą namuose?

Daugeliu atvejų užkimęs balsas gali būti sėkmingai gydomas namuose, ypač jei priežastis – peršalimas, balso nuovargis arba gleivinės sudirgimas. Pagrindinis tikslas – sumažinti balso stygų apkrovą, atkurti jų drėgmę ir sudaryti sąlygas natūraliam gijimui.

Pirmas ir svarbiausias žingsnis – balso poilsis. Tai nereiškia visiško tylėjimo, bet kalbėjimas turėtų būti minimalus ir švelnus. Šnabždėti nerekomenduojama, nes tai dar labiau įtempia balso stygas. Geriausia kalbėti tyliai, natūraliu tonu ir kuo trumpiau.

Labai padeda drėgnas oras. Jei kambaryje sausas oras, balso stygos džiūsta dar labiau, todėl užkimimas gali užsitęsti. Oro drėkintuvas arba tiesiog indas su vandeniu šalia šilumos šaltinio gali ženkliai pagerinti pojūtį. Taip pat naudinga garų inhaliacija – kvėpavimas šiltu garu padeda drėkinti gerklę ir mažinti sudirginimą.

Šilti skysčiai taip pat veiksmingi. Ramunėlių, imbiero, liepžiedžių arbata (ne kaip medicininis gydymas, o kaip švelni pagalba) padeda sušvelninti sudirgimą. Svarbu, kad gėrimai nebūtų per karšti – per didelė šiluma gali dar labiau dirginti balso stygas.

Reikėtų vengti alkoholio, kofeino ir labai šaltų gėrimų, nes jie gali sausinti gleivinę. Taip pat nerekomenduojama vartoti dirginančių pastilių, kurios intensyviai vėsina gerklę – jos suteikia trumpalaikį palengvėjimą, bet nepadeda balso stygų gijimui.

Viena geriausių priemonių – ramiai kvėpuoti pro nosį, ypač jei oras šaltas. Kvėpuojant per burną balso stygos labiau džiūsta.

„Natūraliausias būdas padėti balsui – suteikti jam poilsio ir drėgmės. Tai dvi esminės sąlygos, leidžiančios balso stygoms atsigauti.“ – dr. Laura Spencer

Medicininis gydymas ir kada jis reikalingas

Nors daugeliu atvejų užkimęs balsas išnyksta savaime, kai kurioms situacijoms prireikia medicininio įsikišimo. Tai ypač aktualu tada, kai užkimimas tęsiasi ilgiau, kartojasi ar lydimas papildomų simptomų. Gydytojas gali nustatyti tikslią priežastį ir parinkti tinkamiausią gydymą, nes balso stygų problemos gali būti labai įvairios.

Jei užkimimas susijęs su virusine infekcija, gydymas dažniausiai yra simptominis – poilsis, drėgmė, skysčiai. Antibiotikai tokiais atvejais neskiriami, nes jie neveikia virusų. Jei užkimimas sukeltas bakterinės infekcijos, gali būti paskirti antibiotikai, tačiau tai gana reta.

Jeigu priežastis yra alergijos, gydytojas gali rekomenduoti antihistamininius vaistus arba nosies purškalus, kurie sumažina gleivinės paburkimą. Tais atvejais, kai užkimimą sukelia rūgštinis refliuksas, skiriami rūgštingumą mažinantys vaistai ir gyvenimo būdo korekcijos: mitybos pokyčiai, miego padėties keitimas, reguliuojamas valgymo grafikas.

Jei nustatomi balso stygų mazgeliai, polipai ar kiti audinių pakitimai, gali būti paskirta balso terapija, kurią veda logopedas ar balso reabilitacijos specialistas. Ši terapija padeda išmokti taisyklingai naudoti balsą, sumažina įtampą ir apsaugo nuo tolesnių sužalojimų. Kai kuriais atvejais gali būti reikalinga ir operacija, ypač jei pakitimai trukdo kvėpuoti ar kalbėti.

Profesionaliems balsą naudojantiems žmonėms (dainininkams, mokytojams, aktoriams) kartais prireikia specialaus balso higienos plano, kurį sudaro specialistas. Tai padeda atkurti balso sveikatą ir išvengti pasikartojančių problemų.

„Ilgalaikis užkimimas nėra tiesiog „peršalimo pasekmė“. Jei balsas neatsistato ir trukdo kasdieniam gyvenimui, būtina įvertinti balso stygų būklę mediciniškai.“ – dr. Henry Lawson

Užkimusio balso prevencija

Balso prevencija daugeliu atvejų padeda išvengti užkimimo arba sumažina jo pasikartojimą. Pagrindinis principas – mažiau apkrovos, daugiau drėgmės ir poilsio.

Svarbiausias dalykas – balso higiena. Venkite rėkimo, šaukimo ir ilgo kalbėjimo aukštu balso tonu. Jei dažnai kalbate prieš auditoriją, naudokite mikrofoną, kad neperkrautumėte balso stygų.

Ne mažiau svarbi ir hidratacija. Balso stygoms reikia drėgmės, todėl reguliariai gerkite vandenį, o kofeino ir alkoholio vartokite saikingai, nes jie sausina gleivinę.

Taip pat verta pasirūpinti drėgnu oru patalpose – sausas oras dirgina balso stygas ir sukelia jų sausumą. Jei galite, naudokite oro drėkintuvą arba tiesiog venkite ilgai būti labai sausose patalpose.

Geras kvėpavimo ir kalbėjimo įprotis taip pat svarbus. Kalbėkite natūraliu tonu, kvėpuokite per nosį, o jei jūsų darbas susijęs su intensyviu kalbėjimu – pasikonsultuokite su balso specialistu (logopedu).

Rūkymas ir pasyvus rūkymas laikui bėgant dirgina gerklę, todėl jo derėtų vengti.

„Paprastos taisyklės – vanduo, poilsis ir natūralus kalbėjimas – padeda išlaikyti balsą sveiką ir sumažinti užkimimo riziką.“ – dr. Amelia Brooks

Dažniausiai užduodami klausimai apie užkimusį balsą