Gydyk.lt
  • Straipsniai
    • Diagnozuok ir gydyk
    • Gydymas
    • Patarimai
    • Liaudies medicina
    • Ligų sąrašas
    • Mityba
    • Įvairūs Straipsniai
  • Ligos
  • Simptomai
  • Gydytojai
  • Vaistai
  • Tyrimai
  • Terminai
  • Kontaktai

Įveskite ir spauskite Enter

Jankauskienė Julija
Gydyk.lt
  • Ligos
  • Simptomai
  • Gydytojai
  • Vaistai
  • Tyrimai
  • Terminai
Gydyk.lt
  • Straipsniai
    • Diagnozuok ir gydyk
    • Gydymas
    • Patarimai
    • Liaudies medicina
    • Ligų sąrašas
    • Mityba
    • Įvairūs Straipsniai
  • Ligos
  • Simptomai
  • Gydytojai
  • Vaistai
  • Tyrimai
  • Terminai
  • Kontaktai
Jankauskienė Julija
Gydyk.lt
  • Ligos
  • Simptomai
  • Gydytojai
  • Vaistai
  • Tyrimai
  • Terminai
kreatino norma pagyvenusiems žmonėms
Diagnozuok ir gydyk

Kreatinino norma pagyvenusiems žmonėms: kokie rodikliai laikomi normaliais?

Jankauskienė Julija
Jankauskienė Julija
2025 5 lapkričio
367 Views
0 Comments

Kreatinino tyrimas – tai vienas iš pagrindinių rodiklių, leidžiančių įvertinti inkstų veiklą. Ši medžiaga susidaro raumenyse, kai skaidomas kreatinas – junginys, aprūpinantis raumenų ląsteles energija. Inkstai pašalina kreatininą iš organizmo, todėl jo kiekis kraujyje tiesiogiai parodo, kaip gerai veikia inkstai.

Pagyvenusio žmogaus organizmas kinta – mažėja raumenų masė, sulėtėja medžiagų apykaita, kartais sumažėja ir inkstų filtracijos greitis. Todėl kreatinino norma senyvo amžiaus žmonėms yra šiek tiek kitokia nei jauniems.

Greita santrauka: ką svarbu žinoti apie kreatinino normą pagyvenusiems žmonėms
  • Kas tai: kreatininas – raumenų veiklos šalutinis produktas, šalinamas per inkstus.
  • Kodėl svarbu: jo kiekis padeda įvertinti inkstų filtracijos gebėjimą.
  • Norma: pagyvenusiems vyrams – apie 70–115 µmol/l, moterims – 50–100 µmol/l.
  • Kodėl normos skiriasi: dėl mažesnės raumenų masės ir lėtesnio metabolizmo su amžiumi.
  • Kada kreiptis į gydytoją: jei rodiklis viršija 120 µmol/l arba kartu padidėjęs šlapalo kiekis kraujyje.

Turinys

Toggle
  • Kreatinino reikšmė ir jo pokyčiai senstant
    • Kodėl kreatinino norma keičiasi su amžiumi?
  • Kreatinino normos pagal amžių ir lytį
  • Ką reiškia padidėjęs arba sumažėjęs kreatinino kiekis?
    • Padidėjęs kreatinino kiekis
  • Ką reiškia padidėjęs arba sumažėjęs kreatinino kiekis?
    • Padidėjęs kreatinino kiekis
    • Sumažėjęs kreatinino kiekis
    • Kada kreiptis į gydytoją?
  • Kaip palaikyti normalią kreatinino koncentraciją pagyvenus?
    • Užtikrinkite pakankamą skysčių kiekį
    • Subalansuokite mitybą
    • Judėkite, bet saikingai
    • Venkite savarankiško vaistų vartojimo
    • Reguliariai tikrinkite inkstų funkciją
  • Žmonių atsiliepimai ir gydytojų komentarai
    • Žmonių atsiliepimai
    • Gydytojų komentarai
  • Dažniausiai užduodami klausimai apie kreatinino normą pagyvenusiems žmonėms

Kreatinino reikšmė ir jo pokyčiai senstant

Kreatininas yra vienas stabiliausių organizmo rodiklių, tačiau jo kiekis tiesiogiai priklauso nuo raumenų masės ir inkstų veiklos. Jauniems žmonėms raumenų audinio daugiau, todėl ir kreatinino gamyba didesnė. Senstant raumenys natūraliai silpnėja, todėl kreatinino kiekis kraujyje gali būti šiek tiek mažesnis – net ir esant normaliems inkstų funkcijos rodikliams.

Tuo tarpu padidėjęs kreatinino kiekis dažniausiai rodo, kad inkstai nepašalina medžiagos taip efektyviai kaip turėtų. Pagyvenusiems žmonėms tai itin svarbu, nes su amžiumi mažėja glomerulų filtracijos greitis (GFG) – rodiklis, kuris parodo, kiek kraujo inkstai perfiltruoja per minutę.

„Kreatininas yra paprastas, bet labai informatyvus parametras. Net nedidelis jo padidėjimas vyresnio amžiaus žmogui gali reikšti reikšmingą inkstų funkcijos pokytį,“
– aiškina dr. Ričardas Liaugaudas, nefrologas.

Kodėl kreatinino norma keičiasi su amžiumi?

Pagrindinės priežastys:

  • Mažėjanti raumenų masė – senstant raumenys gamina mažiau kreatinino.
  • Lėtesnė medžiagų apykaita – mažiau energijos gamybos reiškia mažesnį kreatino skilimą.
  • Silpnėjanti inkstų filtracija – inkstai ne visada pašalina kreatininą tokiu greičiu kaip anksčiau.
  • Vaistų vartojimas – daugelis vaistų (ypač diuretikai, AKF inhibitoriai, nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo) gali paveikti inkstų darbą.

Šie veiksniai reiškia, kad pagyvenusio žmogaus “normalus” kreatinino kiekis gali būti žemesnis nei jauno, tačiau bet koks nukrypimas į viršų turi būti įvertintas gydytojo.

Kreatinino normos pagal amžių ir lytį

Kadangi kreatinino kiekis priklauso nuo lyties, amžiaus ir raumenų masės, laboratorijose pateikiamos atskiros normos moterims ir vyrams. Pagyvenusiems žmonėms vertinant šį rodiklį būtina atsižvelgti į bendrą organizmo būklę ir inkstų funkciją – ypač jei vartojami keli vaistai ar yra lėtinių ligų.

Toliau pateikta lentelė padės suprasti, kokie kreatinino rodikliai laikomi normaliais įvairaus amžiaus žmonėms, įskaitant senjorus.

Amžiaus grupėMoterų norma (µmol/l)Vyrų norma (µmol/l)
18–50 metų50–9070–110
50–70 metų55–9575–115
Virš 70 metų60–10070–120
Virš 80 metųiki 105iki 125

Ką reiškia padidėjęs arba sumažėjęs kreatinino kiekis?

Kreatinino koncentracija kraujyje yra vienas patikimiausių rodiklių, leidžiančių įvertinti inkstų funkciją, tačiau interpretacija visada turi būti atliekama atsižvelgiant į amžių, lytį ir bendrą sveikatos būklę. Pagyvenusiems žmonėms šis rodiklis ypač svarbus, nes net nedidelis jo pokytis gali reikšti prasidedančią inkstų nepakankamumo stadiją.

Padidėjęs kreatinino kiekis

Jei tyrimas rodo, kad kreatinino kiekis viršija 120–130 µmol/l, tai gali būti ženklas, kad inkstų filtracijos gebėjimas sumažėjęs. Priežastys gali būti tiek laikinos, tiek lėtinės.

Dažniausios priežastys:

  • Lėtinis inkstų nepakankamumas arba sumažėjęs glomerulų filtracijos greitis (GFG).
  • Dehidratacija (per mažai skysčių vartojama, ypač vasarą ar sergant).
  • Tam tikrų vaistų poveikis (pvz., diuretikai, nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, antibiotikai).
  • Didelis gyvulinės kilmės baltymų suvartojimas.
  • Širdies nepakankamumas ar kraujotakos sutrikimai.

Padidėjus kreatininui, gydytojas dažniausiai paskiria pakartotinį tyrimą, taip pat įvertina šlapalo (karbamido) ir eGFG (apskaičiuoto filtracijos greičio) rodiklius.

„Kreatinino padidėjimas nėra diagnozė, bet signalas, kad inkstai gali būti apkrauti. Pagyvenusiam žmogui tai gali reikšti ir paprastą dehidrataciją, ir prasidedančią inkstų nepakankamumo fazę,“
– sako dr. Rasa Jurevičienė, vidaus ligų gydytoja.

Ką reiškia padidėjęs arba sumažėjęs kreatinino kiekis?

Kreatinino koncentracija kraujyje yra vienas patikimiausių rodiklių, leidžiančių įvertinti inkstų funkciją, tačiau interpretacija visada turi būti atliekama atsižvelgiant į amžių, lytį ir bendrą sveikatos būklę. Pagyvenusiems žmonėms šis rodiklis ypač svarbus, nes net nedidelis jo pokytis gali reikšti prasidedančią inkstų nepakankamumo stadiją.

Padidėjęs kreatinino kiekis

Jei tyrimas rodo, kad kreatinino kiekis viršija 120–130 µmol/l, tai gali būti ženklas, kad inkstų filtracijos gebėjimas sumažėjęs. Priežastys gali būti tiek laikinos, tiek lėtinės.

Dažniausios priežastys:

  • Lėtinis inkstų nepakankamumas arba sumažėjęs glomerulų filtracijos greitis (GFG).
  • Dehidratacija (per mažai skysčių vartojama, ypač vasarą ar sergant).
  • Tam tikrų vaistų poveikis (pvz., diuretikai, nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, antibiotikai).
  • Didelis gyvulinės kilmės baltymų suvartojimas.
  • Širdies nepakankamumas ar kraujotakos sutrikimai.

Padidėjus kreatininui, gydytojas dažniausiai paskiria pakartotinį tyrimą, taip pat įvertina šlapalo (karbamido) ir eGFG (apskaičiuoto filtracijos greičio) rodiklius.

„Kreatinino padidėjimas nėra diagnozė, bet signalas, kad inkstai gali būti apkrauti. Pagyvenusiam žmogui tai gali reikšti ir paprastą dehidrataciją, ir prasidedančią inkstų nepakankamumo fazę,“
– sako dr. Rasa Jurevičienė, vidaus ligų gydytoja.

Sumažėjęs kreatinino kiekis

Nors retai aptariama, per mažas kreatinino kiekis taip pat turi reikšmę. Jis dažnai rodo sumažėjusią raumenų masę arba mitybos nepakankamumą, o kartais ir kepenų funkcijos sutrikimą.

Galimos priežastys:

  • Raumenų masės sumažėjimas (sarkopenija, ilgalaikis gulėjimas, silpnumas).
  • Nepakankama mityba ar baltymų trūkumas.
  • Kepenų ligos (sumažėja kreatino gamyba).
  • Nėštumas ar skysčių perteklius organizme (atskiedžia kraują).

Tokiais atvejais gydytojai paprastai rekomenduoja įvertinti mitybos balansą, papildyti racioną baltymais ir reguliariai stebėti kūno masės pokyčius.

„Pagyvenusiems pacientams svarbu suprasti, kad labai žemas kreatinino kiekis nebūtinai reiškia puikius inkstus – dažniau jis rodo raumenų netekimą,“
– pažymi prof. Heike Bischoff-Ferrari, Ciuricho universitetas.

Kada kreiptis į gydytoją?

  • Kai kreatinino kiekis staiga padidėja daugiau nei 20 µmol/l.
  • Jei tyrimas rodo, kad eGFG mažesnis nei 60 ml/min/1,73 m².
  • Jei jaučiate nuolatinį nuovargį, tinimus ar pakitusį šlapimo kiekį.

Tokiais atvejais būtina ne tik kartoti tyrimus, bet ir išsiaiškinti priežastį – ar tai dehidratacija, vaistų poveikis, ar inkstų funkcijos silpnėjimas.

Kaip palaikyti normalią kreatinino koncentraciją pagyvenus?

Kreatinino kiekis kraujyje tiesiogiai priklauso nuo inkstų sveikatos, mitybos, raumenų būklės ir skysčių balanso. Pagyvenus žmogui šiuos veiksnius kontroliuoti sunkiau, todėl svarbu sąmoningai prižiūrėti organizmo pusiausvyrą.

Toliau pateikiami praktiniai patarimai, padedantys išlaikyti normalią kreatinino koncentraciją ir užkirsti kelią inkstų veiklos sutrikimams.

Inkstų veiklą galima palaikyti kasdieniais įpročiais – tai viena paprasčiausių, bet veiksmingiausių profilaktikos formų. Žemiau – pagrindiniai žingsniai.
  1. Užtikrinkite pakankamą skysčių kiekį

    Gerkite 1,5–2 litrus vandens per dieną, jei gydytojas nenurodė kitaip. Venkite perteklinio druskos ir saldintų gėrimų, kurie apkrauna inkstus.

  2. Subalansuokite mitybą

    Ribokite gyvulinės kilmės baltymus (raudoną mėsą, dešras, sūrį) ir įtraukite daugiau daržovių bei augalinių baltymų šaltinių. Per daug baltymų didina kreatinino gamybą.

  3. Judėkite, bet saikingai

    Lengvas fizinis aktyvumas (ėjimas, mankšta) padeda palaikyti raumenų masę ir geresnę medžiagų apykaitą. Venkite per didelio krūvio, nes tai gali laikinai pakelti kreatinino lygį.

  4. Venkite savarankiško vaistų vartojimo

    Ilgalaikis nesteroidinių vaistų nuo uždegimo vartojimas (pvz., ibuprofeno, diklofenako) gali žaloti inkstus. Visada pasitarkite su gydytoju dėl dozių ir alternatyvų.

  5. Reguliariai tikrinkite inkstų funkciją

    Kartą per metus atlikite kreatinino, eGFG ir šlapalo tyrimus. Tai ypač svarbu, jei vartojate kraujospūdį mažinančius ar diuretinius vaistus.

Nuoseklus dėmesys mitybai, hidratacijai ir vaistų vartojimui gali ženkliai sulėtinti inkstų funkcijos mažėjimą. Tai paprasta, bet itin veiksminga strategija ilgalaikei sveikatai palaikyti.

Žmonių atsiliepimai ir gydytojų komentarai

Kreatinino tyrimai dažnai atskleidžia tai, ko žmogus nejaučia – lėtą inkstų funkcijos silpnėjimą. Todėl šis rodiklis pagyvenusiems žmonėms tampa ne tik medicininis, bet ir psichologinis – jis parodo, kaip senėjimas veikia organizmą. Toliau – realios patirtys ir specialistų komentarai.

Žmonių atsiliepimai

„Kai sužinojau, kad kreatinino rodiklis šiek tiek padidėjęs, labai išsigandau. Pasirodo, tiesiog per mažai gėriau vandens. Po savaitės rodiklis normalizavosi.“ – Aldona, 74 m.

„Man rodikliai buvo arti viršutinės ribos. Gydytoja patarė mažiau valgyti raudonos mėsos – po mėnesio rezultatai pagerėjo. Pasirodo, maistas tikrai turi įtakos.“ – Jonas, 68 m.

„Ilgą laiką maniau, kad geri inkstų tyrimai reiškia sveikatą. Kai sumažėjo kreatininas, džiaugiausi, bet gydytoja paaiškino, kad tai dėl raumenų netekimo. Dabar daugiau vaikštau ir darau mankštas.“ – Marija, 79 m.

„Vaistus nuo kraujospūdžio gėriau be pertraukų, bet niekada netikrindavau inkstų. Kai padidėjo kreatininas, gydytojas pakoregavo dozes. Dabar kartą per metus darau tyrimą profilaktiškai.“ – Antanas, 72 m.

Gydytojų komentarai

„Kreatininas yra tarsi langas į inkstų sveikatą. Senjorams nereikėtų jo bijoti – svarbu suprasti, kad rodiklio svyravimai dažnai atspindi ne ligą, o fiziologinius pokyčius ar mitybos įpročius.“
— prof. Vytautas Kasiulevičius, šeimos gydytojas, VU Medicinos fakultetas

„Pagyvenusių pacientų klaida – džiaugtis per mažu kreatinino kiekiu. Mažas skaičius nebūtinai reiškia sveikatą, jis gali rodyti raumenų silpnumą. Tyrimai visada turi būti vertinami kontekste.“
— dr. Rasa Jurevičienė, vidaus ligų gydytoja

Pacientų ir gydytojų įžvalgos aiškiai rodo, kad kreatinino tyrimo rezultatus reikia vertinti kompleksiškai – vienas skaičius be konteksto nieko nereiškia.
Padidėjęs rodiklis nebūtinai reiškia inkstų ligą, o sumažėjęs – gerą sveikatą. Kritiškai žiūrint, senatvėje kūno pokyčiai – raumenų mažėjimas, lėtesnė medžiagų apykaita – dažnai paaiškina „keistus“ laboratorinius rezultatus.

Svarbiausia – reguliariai tikrintis, palaikyti vandens balansą, vengti perteklinio baltymų kiekio ir vaistų, galinčių apkrauti inkstus.

Dažniausiai užduodami klausimai apie kreatinino normą pagyvenusiems žmonėms

Ar galima sumažinti kreatinino kiekį natūraliai?
Taip, jei padidėjimas nėra susijęs su lėtine inkstų liga. Dažniausiai padeda didesnis vandens vartojimas, mažesnis raudonos mėsos kiekis ir vaistų, veikiančių inkstus, peržiūra.
Ar kreatinino rodikliai skiriasi vyrams ir moterims?
Taip. Dėl didesnės raumenų masės vyrų norma paprastai yra 10–20 µmol/l aukštesnė nei moterų. Su amžiumi šis skirtumas išlieka.
Ar galiu daryti tyrimą po fizinio krūvio?
Ne. Po treniruotės ar fizinio darbo kreatinino kiekis trumpam padidėja. Rekomenduojama pailsėti bent 24 val. iki tyrimo.
Ką reiškia, jei mano kreatininas yra mažesnis nei norma?
Dažniausiai tai rodo raumenų masės sumažėjimą arba per mažą baltymų suvartojimą. Gydytojas gali rekomenduoti subalansuotą mitybą ar mankštą raumenų stiprinimui.
Kaip dažnai reikia tikrinti kreatinino kiekį pagyvenusiems žmonėms?
Bent kartą per metus, o jei vartojate vaistus nuo kraujospūdžio, cukrinio diabeto ar širdies ligų – kas 6 mėnesius. Tai padeda laiku pastebėti pokyčius.

Pasidalinti Straipsnį

Jankauskienė Julija
Daugiau straipsnių Parengė

Jankauskienė Julija

Nuo 1992 m., pradėjusi žurnalistikos studijas Vilniaus universitete, supratau, kad man artimiausia kryptis – sveikatos ir mokslo temos. Nuo pat studijų laikų mano darbas sukasi apie tai, kaip sudėtingą medicininę informaciją paversti suprantamu, plačiajai auditorijai prieinamu pasakojimu.Per ilgus metus dirbdama su sveikatos turiniu susiformavau aiškią profesinę filosofiją: rinktis tik patikimus šaltinius, remtis įrodymais pagrįsta informacija ir sąmoningai vengti sensacijų bei clickbait’o. Esu rengusi ir redagavusi įvairius sveikatos tekstus – nuo populiarių aiškinamųjų straipsnių iki publikacijų, paremtų mokslinių tyrimų išvadomis, dirbdama kartu su gydytojais ir skirtingų sričių specialistais.Šiuo metu dirbu sveikatos turinio redaktore. Mano pagrindinės temos – ligų profilaktika, gyvenimo būdo įtaka sveikatai ir naujausių mokslo žinių paaiškinimas paprasta, kasdiene kalba. Man svarbu, kad skaitytojas ne tik perskaitytų faktus, bet ir suprastų, iš kur jie kyla, kokios yra jų ribos ir kaip šią informaciją galima pritaikyti realiame gyvenime.Profesinėje veikloje man svarbiausia – aiškumas, tikslumas ir pagarba skaitytojui. Esu įsitikinusi, kad kokybiškas žurnalistinis darbas sveikatos temose gali padėti mažinti baimę, dezinformaciją ir mitus, o gerai parašytas tekstas kartais prilygsta trumpai, bet prasmingai konsultacijai gydytojo kabinete.

Kiti straipsniai

Gliukozės norma
Ankstesnis

Gliukozės norma: kokia ji turėtų būti vyrams ir moterims pagal amžių

Ar galima valgyti prieš kreatinino tyrimą
Kitas

Ar galima valgyti prieš kreatinino tyrimą?

Kitas
Ar galima valgyti prieš kreatinino tyrimą
2025 5 lapkričio

Ar galima valgyti prieš kreatinino tyrimą?

Ankstesnis
2025 5 lapkričio

Gliukozės norma: kokia ji turėtų būti vyrams ir moterims pagal amžių

Gliukozės norma

Komentarų nėra. Būk pirmas!

    Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

    El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

    NAUJIENOS IŠ INTERNETO

    REKOMENDUOJAMI VIDEO

    TAIP PAT SKAITYKITE

    Gydymas

    Varpos niežėjimas: galimos priežastys ir kada kreiptis į gydytoją
    Makšties niežėjimas: dažniausios priežastys ir gydymas
    Vaistai nuo depresijos: rūšys, veikimas, šalutinis poveikis ir kada jie reikalingi
    Dermatofibromos šalinimas: kada reikia, kaip atliekama ir ko tikėtis po procedūros

    Liaudies medicina/Namų sąlygos

    Liaudiški vaistai nuo galvos svaigimo: kas gali padėti ir kada būti atsargiems
    Celiulito gydymas namuose: kas realiai padeda?
    Kaip gydyti erekcijos sutrikimus naudojant liaudies mediciną?
    Liaudiški ir naminiai vaistai nuo viduriavimo

    Mityba

    Dirgliosios žarnos sindromas ir mityba: ką valgyti, kad sumažėtų simptomai
    Ką valgyti sergant dispepsija? Mityba ir patarimai
    Ar veiksmingas endometriozės gydymas vaistažolėmis?
    Mityba sergant ezofagitu: ką galima ir ko negalima valgyti?

    Patarimai

    Difterijos skiepas: kada jis reikalingas, veiksmingumas ir šalutinis poveikis
    Kaip gydyti depresiją pačiam: ką galima daryti savarankiškai
    Skiepai nuo erkinio encefalito vaikams: ar jie skiriasi nuo suaugusiųjų skiepų?
    Kuo skiriasi Laimo liga ir erkinis encefalitas?
    Ieškoti
    Kategorijos
    • Diagnozuok ir gydyk
    • Patarimai
    • Liaudies medicina/Namų sąlygos
    • Ligų sąrašas
    • Mityba
    • Gydymas
    • Įvairūs straipsniai
    Sekite mus
    Facebook
    2K
    Instagram
    6M
    Youtube
    420K
    Stack
    75K
    Populiariausi
    Nereceptiniai vaistai nuo galvos svaigimo
    Straipsniai
    Nereceptiniai vaistai nuo galvos svaigimo
    Kada pėdų niežėjimas laikomas normaliu, o kada – ne? Ne kiekvienas pėdų ar padų niežėjimas reiškia sveikatos problemą. Tam tikrose situacijose šis pojūtis yra gana įprastas ir dažniausiai praeina savaime, kai pašalinama jį sukėlusi priežastis. Pėdų niežėjimas dažnai laikomas normaliu, jei jis yra trumpalaikis ir pasireiškia po konkrečių situacijų. Pavyzdžiui, po ilgos dienos avint uždarą avalynę, kai pėdos prakaituoja ir oda tampa jautresnė. Taip pat niežulys gali atsirasti po karšto dušo ar vonios, kai oda išsausėja ir trumpam tampa labiau dirgli. Šaltuoju metų laiku pėdos neretai niežti dėl sausos odos. Tokiu atveju diskomfortas sumažėja pradėjus reguliariai drėkinti pėdų odą ir pakeitus kasdienius įpročius. Jei niežėjimas pasireiškia abiejose pėdose ir nėra lydimas bėrimo, paraudimo ar skausmo, dažniausiai jis nėra pavojingas. Vis dėlto yra požymių, kurių ignoruoti nereikėtų. Jei niežėjimas trunka kelias savaites ar net mėnesius, stiprėja, pasireiškia tik vienoje pėdoje arba kartu atsiranda ryškūs odos pokyčiai, tai jau gali signalizuoti apie infekciją ar kitą sutrikimą. Taip pat svarbu sunerimti, jei niežulį lydi deginimas, skausmas, įtrūkimai ar šlapiavimas tarp pirštų. Tokiais atvejais pėdų niežėjimas dažniausiai nėra „normalus“ reiškinys ir reikalauja tikslesnio įvertinimo bei tinkamo gydymo.
    Straipsniai
    Pėdų ir padų niežėjimas: kodėl taip nutinka?
    Ką apie niežtinčią nosį sako prietarai? Niežtinti nosis nuo seno minima liaudies prietaruose ir tikėjimuose. Dar prieš atsirandant medicininiams paaiškinimams žmonės bandė suprasti kūno signalus per kasdienius įvykius, emocijas ir socialinius santykius. Todėl nosies niežėjimas dažnai buvo aiškinamas ne kaip fizinis simptomas, o kaip tam tikras ženklas. Vienas labiausiai paplitusių prietarų teigia, kad niežtinti nosis pranašauja naujienas ar netikėtą susitikimą. Kai kuriose kultūrose manoma, jog tai gali reikšti, kad netrukus sulauksite svečių arba būsite apie ką nors kalbami. Tokie aiškinimai dažnai siejami su nosimi kaip „jutimo“ organu, kuris esą pirmasis pajunta artėjančius pokyčius. Kiti prietarai sieja nosies niežėjimą su emocijomis ar konfliktais. Pavyzdžiui, sakoma, kad jei niežti nosies galiukas, gali kilti ginčas ar nemalonus pokalbis. Jei niežėjimas juntamas nosies šonuose, tai kartais aiškinama kaip artėjančios linksmesnės naujienos ar net šventė. Svarbu suprasti, kad tokie aiškinimai neturi mokslinio pagrindo, tačiau jie išliko kaip kultūrinė tradicija. Žmonės neretai prisimena prietarus tada, kai medicininė priežastis atrodo neaiški arba kai simptomas praeina taip pat staiga, kaip ir atsirado. Mediciniškai žvelgiant, prietarai gali būti vertinami kaip bandymas suteikti prasmę kūno pojūčiams. Vis dėlto, jei nosies niežėjimas kartojasi ar trunka ilgai, svarbiau ieškoti realios priežasties, o ne remtis simboliniais aiškinimais.
    Straipsniai
    Ką reiškia, kai niežti nosį: medicininės priežastys ir prietarai
    • Ligos
    • Simptomai
    • Gydytojai
    • Vaistai
    • Tyrimai
    • Terminai
    • Kontaktai
    • DMCA

    © 2025 Gydyk Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas

    • Straipsniai
      • Diagnozuok ir gydyk
      • Gydymas
      • Patarimai
      • Liaudies medicina
      • Ligų sąrašas
      • Mityba
      • Įvairūs Straipsniai
    • Ligos
    • Simptomai
    • Gydytojai
    • Vaistai
    • Tyrimai
    • Terminai
    • Kontaktai