Chlamidijos ir mikoplazmos – tai lytiškai plintančios bakterinės infekcijos, kurios dažnai vystosi be aiškių simptomų, tačiau negydomos gali sukelti rimtų pasekmių tiek moterims, tiek vyrams. Dėl tyliai vykstančios eigos šios infekcijos neretai nustatomos pavėluotai.
Svarbu žinoti, kad ankstyvas ištyrimas ir tinkamas gydymas leidžia visiškai pasveikti ir išvengti komplikacijų, tokių kaip nevaisingumas, lėtiniai dubens skausmai ar nėštumo problemos. Būtent todėl profilaktiniai tyrimai ir informuotumas yra itin svarbūs.
- Kas tai? Lytiškai plintančios bakterinės infekcijos, dažnai besimptomės.
- Kaip užsikrečiama? Lytinių santykių metu, įskaitant oralinius ir analinius.
- Dažniausi simptomai Perštėjimas, išskyros, skausmas šlapinantis, tačiau simptomų gali nebūti.
- Kaip nustatoma? Laboratoriniais PGR (PCR) tyrimais.
- Ar išgydoma? Taip, tinkamai parinktais antibiotikais.
Kas yra chlamidijos ir mikoplazma
Chlamidijos (Chlamydia trachomatis) ir mikoplazmos (dažniausiai Mycoplasma genitalium) yra bakterijos, kurios perduodamos lytinių santykių metu. Jos pažeidžia šlapimo ir lytinių takų gleivinę ir gali sukelti uždegimą, net jei žmogus nejaučia jokių simptomų.
Chlamidijos yra viena dažniausių lytiškai plintančių infekcijų pasaulyje. Dėl dažnos besimptomės eigos žmonės gali ilgą laiką nežinoti, kad yra užsikrėtę, ir netyčia perduoti infekciją partneriui. Negydomos chlamidijos gali sukelti rimtas komplikacijas, ypač moterims.
Mikoplazma genitalium yra mažiau žinoma, tačiau vis dažniau nustatoma bakterija. Ji pasižymi tuo, kad neturi ląstelės sienelės, todėl ne visi antibiotikai ją veikia. Dėl šios priežasties gydymas kartais būna sudėtingesnis ir reikalauja tikslių tyrimų.
Abi šios infekcijos:
- plinta per vaginalinius, oralinius ir analinius lytinius santykius
- gali pažeisti šlaplę, gimdos kaklelį, gimdą, kiaušintakius ar prostatą
- ilgą laiką gali nesukelti aiškių simptomų
Svarbu suprasti, kad net ir be simptomų vykstantis uždegimas gali pakenkti audiniams. Todėl tyrimai ir ankstyvas gydymas yra esminiai siekiant išsaugoti reprodukcinę sveikatą ir išvengti ilgalaikių pasekmių.
Kaip pasireiškia šios infekcijos
Chlamidijos ir mikoplazma dažnai vadinamos „tyliomis“ infekcijomis, nes nemaža dalis užsikrėtusių žmonių ilgą laiką nejaučia jokių aiškių simptomų. Vis dėlto, net ir be ryškių požymių organizme gali vykti uždegiminiai procesai.
Kai simptomai pasireiškia, jie dažnai būna nespecifiniai, lengvi ir gali būti supainioti su kitomis urogenitalinėmis problemomis, pavyzdžiui, šlapimo takų infekcija.
Simptomai moterims
Moterims šios infekcijos dažniausiai pažeidžia gimdos kaklelį ir šlaplę. Dėl to simptomai gali būti neryškūs arba pasireikšti tik protarpiais.
Dažniausi požymiai:
- neįprastos makšties išskyros
- perštėjimas ar deginimas šlapinantis
- skausmas lytinių santykių metu
- nestiprus apatinės pilvo dalies skausmas
- kraujavimas po lytinių santykių ar tarp menstruacijų
Svarbu žinoti, kad net ir nesant skausmo, infekcija gali kilti aukštyn ir sukelti dubens uždegiminę ligą, kuri didina nevaisingumo riziką.
Simptomai vyrams
Vyrams chlamidijos ir mikoplazma dažniausiai sukelia šlaplės uždegimą. Simptomai gali būti labiau pastebimi nei moterims, tačiau ir jie ne visada pasireiškia.
Galimi simptomai:
- deginimo ar perštėjimo jausmas šlapinantis
- skaidrios ar balkšvos išskyros iš šlaplės
- diskomfortas ar skausmas sėklidžių srityje
- dažnesnis noras šlapintis
Negydomos infekcijos vyrams taip pat gali sukelti komplikacijų, įskaitant epididimitą ar lėtinį diskomfortą dubens srityje.
Kaip atliekami tyrimai ir kada tikrintis
Kadangi chlamidijos ir mikoplazma dažnai nesukelia ryškių simptomų, vienintelė patikima jų nustatymo priemonė yra laboratoriniai tyrimai. Laiku atliktas tyrimas leidžia pradėti gydymą anksti ir išvengti komplikacijų.
Dažniausiai šios infekcijos nustatomos PGR (PCR) metodu, kuris aptinka bakterijų genetinę medžiagą ir laikomas tiksliausiu. Tyrimo tipas parenkamas pagal lytį, simptomus ir galimą užsikrėtimo būdą.
Dažniausiai naudojami tyrimai
| Tyrimo tipas | Kaip atliekamas | Kada rekomenduojamas |
|---|---|---|
| PGR tyrimas iš šlapimo | Tiriamas pirmosios rytinės porcijos šlapimas | Vyrams ir moterims be ryškių simptomų |
| PGR tyrimas iš tepinėlio | Imamas tepinėlis iš gimdos kaklelio ar šlaplės | Esant simptomams ar ginekologinio tyrimo metu |
| Kombinuoti LPI tyrimai | Tiriama dėl kelių infekcijų vienu metu | Po rizikingo lytinio kontakto |
Tikrintis rekomenduojama:
- po neapsaugotų lytinių santykių
- jei partneriui nustatyta LPI
- atsiradus urogenitaliniams simptomams
- profilaktiškai, keičiant lytinį partnerį
Ankstyvas ištyrimas leidžia pradėti gydymą dar prieš atsirandant komplikacijoms ir sumažina infekcijos plitimo riziką.
Gydymas: kaip ir kiek laiko gydoma
Chlamidijos ir mikoplazma gydomos antibiotikais, tačiau gydymo schema parenkama individualiai, atsižvelgiant į nustatytą infekciją, jos trukmę ir galimą atsparumą vaistams. Svarbu suprasti, kad nors abi infekcijos yra bakterinės, jų gydymas nėra visiškai vienodas.
Chlamidijos dažniausiai reaguoja į standartinį antibiotikų kursą ir daugeliu atvejų sėkmingai išgydomos per kelias dienas ar savaitę. Mikoplazmos atveju gydymas kartais būna sudėtingesnis, nes ši bakterija gali būti atspari daliai antibiotikų, todėl gali prireikti pakartotinio ar ilgesnio gydymo.
Gydymo metu labai svarbu:
- baigti visą paskirtą antibiotikų kursą, net jei simptomai išnyko anksčiau
- nevartoti antibiotikų savarankiškai
- gydytis abiejų partnerių, net jei vienas jų nejaučia simptomų
- susilaikyti nuo lytinių santykių iki gydymo pabaigos ir kontrolinio įvertinimo
Nutraukus gydymą per anksti arba gydantis tik vienam partneriui, infekcija gali atsinaujinti. Tai ypač aktualu mikoplazmos atveju, kai nepilnas gydymas gali prisidėti prie atsparumo vystymosi.
Po gydymo gydytojas gali rekomenduoti kontrolinį tyrimą, kad būtų patvirtinta, jog infekcija visiškai išnyko. Tai ypač svarbu, jei simptomai išlieka arba infekcija buvo nustatyta pakartotinai.
Ką svarbu žinoti gydymo metu
Gydymo sėkmė priklauso ne tik nuo paskirtų antibiotikų, bet ir nuo paciento elgesio gydymo laikotarpiu. Net ir tinkamai parinktas vaistas gali būti neveiksmingas, jei nesilaikoma pagrindinių rekomendacijų.
Gydymo metu būtina susilaikyti nuo lytinių santykių, net jei simptomai greitai išnyksta. Lytiniai santykiai gydymo laikotarpiu didina riziką pakartotinai užsikrėsti arba perduoti infekciją partneriui.
Taip pat svarbu informuoti visus pastarojo laikotarpio lytinius partnerius, kad jie galėtų išsitirti ir, jei reikia, gydytis. Tai padeda sustabdyti infekcijos plitimą ir apsaugo nuo vadinamojo „ping-pong“ užsikrėtimo, kai infekcija perduodama pirmyn ir atgal.
Antibiotikų vartojimo metu gali pasireikšti lengvi šalutiniai poveikiai, tokie kaip pykinimas, pilvo diskomfortas ar viduriavimas. Jei pasireiškia stiprūs ar neįprasti simptomai, būtina kreiptis į gydytoją ir nenutraukti vaistų savarankiškai.
Net ir pasibaigus gydymui, svarbu stebėti savo savijautą. Jei simptomai neišnyksta arba po kurio laiko atsinaujina, reikalinga pakartotinė gydytojo konsultacija ir kontroliniai tyrimai.
Atsakingas požiūris į gydymą ne tik padeda pasveikti, bet ir apsaugo reprodukcinę sveikatą ateityje.
Galimos komplikacijos negydant
Nors chlamidijos ir mikoplazma dažnai nesukelia ryškių simptomų, negydomos jos gali sukelti rimtų ir ilgalaikių sveikatos problemų. Uždegimas gali plisti palaipsniui, o pasekmės kartais išryškėja tik po mėnesių ar net metų.
Galimos komplikacijos moterims
Negydomos infekcijos moterims gali kilti aukštyn lytiniais takais ir sukelti dubens uždegiminę ligą. Tai būklė, galinti pažeisti gimdą, kiaušintakius ir kiaušides.
Galimos pasekmės:
- lėtinis apatinės pilvo dalies skausmas
- kiaušintakių pažeidimas
- padidėjusi negimdinio nėštumo rizika
- sunkumai pastoti ar nevaisingumas
Šios komplikacijos ypač pavojingos, nes dažnai išsivysto nepastebimai, be aiškių įspėjamųjų simptomų.
Galimos komplikacijos vyrams
Vyrams negydomos chlamidijos ar mikoplazma gali sukelti šlaplės, sėklidės prielipo ar prostatos uždegimą. Nors tai pasitaiko rečiau nei moterims, pasekmės taip pat gali būti reikšmingos.
Galimos pasekmės:
- lėtinis diskomfortas ar skausmas dubens srityje
- sėklidės prielipo uždegimas
- spermos kokybės pablogėjimas
- vaisingumo problemos
Bendros pasekmės
Abiem lytims svarbu žinoti, kad negydomos LPI:
- didina riziką užsikrėsti kitomis lytiškai plintančiomis infekcijomis
- gali būti perduodamos partneriui net ir be simptomų
- sukelia pasikartojančius uždegimus, jei gydymas atidėliojamas
Būtent todėl ankstyvas ištyrimas ir tinkamas gydymas yra geriausia prevencija nuo šių komplikacijų.
Gydytojų komentarai
Gydytojai pabrėžia, kad chlamidijos ir mikoplazma yra infekcijos, kurios dažnai neįvertinamos dėl menkų ar visai nebūdingų simptomų, tačiau jų pasekmės gali būti labai rimtos.
Dr. Lisa Manhart, epidemiologė ir infekcinių ligų specialistė, University of Washington (JAV):
„Chlamidijų infekcija dažnai būna besimptomė, ypač moterims. Tai viena pagrindinių priežasčių, kodėl ji taip plačiai paplitusi ir sukelia ilgalaikes reprodukcinės sveikatos problemas.“
Kalbėdami apie mikoplazmą, specialistai atkreipia dėmesį į atsparumo antibiotikams problemą.
Dr. Jørgen Skov Jensen, klinikinės mikrobiologijos profesorius, Statens Serum Institut (Danija):
„Mycoplasma genitalium išsiskiria tuo, kad jos gydymas tampa vis sudėtingesnis dėl augančio atsparumo antibiotikams. Todėl itin svarbu tiksliai diagnozuoti infekciją ir laikytis gydymo rekomendacijų.“
Gydytojai taip pat pabrėžia, kad partnerių gydymas yra neatsiejama sėkmingo pasveikimo dalis.
Dr. Jeanne Marrazzo, infekcinių ligų specialistė, University of Alabama at Birmingham (JAV):
„Jei gydomas tik vienas partneris, infekcijos atsinaujinimo rizika išlieka labai didelė. Abu partneriai turi būti ištirti ir gydomi kartu.“
Šie komentarai dar kartą patvirtina, kad chlamidijos ir mikoplazma nėra „nekaltos“ infekcijos, o laiku atlikti tyrimai ir tinkamas gydymas padeda išvengti rimtų pasekmių.
Dažniausiai užduodami klausimai apie chlamidijas ir mikoplazmą
Ar chlamidijos ir mikoplazma visada sukelia simptomus?
Kada reikėtų tikrintis dėl šių infekcijų?
Ar galima užsikrėsti per oralinius ar analinius santykius?
Ar pakanka gydyti tik vieną partnerį?
Ar po gydymo reikia pakartotinio tyrimo?
Ar šios infekcijos gali paveikti vaisingumą?
Prednizolonas sergant astma – kada jis būtinas?
Nereceptiniai vaistai nuo astmos
