Ascitas – tai pilvo ertmėje susikaupęs skystis, kuris dažniausiai atsiranda dėl kepenų cirozės, bet gali būti susijęs ir su širdies, inkstų ar onkologinėmis ligomis. Kai skysčio kiekis didėja, atsiranda pilvo pūtimas, dusulys, tempimo jausmas, o svarbiausia – nežinia, kodėl skystis susikaupė.
Būtent tam atliekamas ascito punktavimo tyrimas, dar vadinamas paracenteze. Ištraukus nedidelį kiekį skysčio ir jį ištyrus laboratorijoje, galima tiksliai nustatyti ligos priežastį, ar yra infekcija, ar skystis susijęs su navikine liga, ar reikalingas skubus gydymas.
Gastroenterologas ir hepatologas dr. Bruce R. Bacon (Saint Louis University) yra pasakęs:
„Ascito skysčio analizė yra vienas tiksliausių būdų atskirti cirozinį, infekcinį ar navikinį ascitą. Tai tyrimas, kuris dažnai lemia gyvybiškai svarbius sprendimus.“
(Vertimas iš anglų kalbos, šaltinis: Journal of Hepatology, 2021 m.)
- Kas tai? – Procedūra, kai plona adata paimamas pilvo ertmėje susikaupęs skystis (ascitas) tyrimui.
- Kodėl atliekama? – Nustatyti ascito priežastį, aptikti infekciją (SBP), įvertinti navikines ląsteles, apskaičiuoti SAAG rodiklį.
- Ką galima sužinoti? – Ar ascitą sukėlė kepenų cirozė, širdies nepakankamumas, pankreatitas, vėžys ar bakterinė infekcija.
- Ar tai skausminga? – Ne. Procedūra paprastai atliekama su vietine nejautra, trunka 5–20 min.
- Kada būtina? – Jei ascitas atsiranda pirmą kartą, jei įtariama infekcija, jei skystis greitai kaupiasi arba jei pacientas karščiuoja.
Kas yra ascitas ir kodėl atliekamas jo punktato tyrimas?
Ascitas susidaro tuomet, kai pilvo ertmėje pradeda kauptis perteklinis skystis. Dažniausiai tai įvyksta dėl sutrikusios kraujo tekėjimo per kepenis (pvz., esant cirozei), bet priežastys gali būti įvairios – nuo širdies nepakankamumo iki piktybinių navikų.
Kai gydytojui svarbu suprasti, iš kur kyla problema, nepakanka vien tik apžiūros ar echoskopo. Ascito skysčio tyrimas leidžia diagnozę nustatyti tiksliai ir greitai.
Kodėl punktato tyrimas toks svarbus?
Prieš pateikiant pagrindines priežastis, verta pabrėžti, kad be punktato tyrimo kyla rizika praleisti pavojingą infekciją ar navikinę ligą, nes skysčio sudėtis suteikia labai konkrečią informaciją apie jo kilmę.
Punktato tyrimas reikalingas todėl, kad padeda:
• atskirti cirozinį (portalinį) ascitą nuo kitų tipų
• aptikti spontaninį bakterinį peritonitą (SBP) – gyvybei pavojingą infekciją
• nustatyti, ar ascitą sukėlė vėžio ląstelės
• įvertinti skysčio cheminę ir ląstelinę sudėtį
• apskaičiuoti SAAG – vieną tiksliausių diferencinės diagnostikos rodiklių
Kai kurios diagnozės be šio tyrimo apskritai būtų nepastebimos.
Gastroenterologė dr. Catherine Frenette (Scripps Clinic) yra pastebėjusi:
„Pirmo epizodo ascitas visada turi būti tiriamas. Tai lemiama akimirka, nuo kurios priklauso visa tolesnė paciento diagnostika ir gydymas.“
(Vertimas, Clinical Liver Disease, 2020 m.)
ChatGPT said:
Kaip atliekamas ascito punktavimas?
Ascito punkcija – tai nesudėtinga, bet labai svarbi procedūra, leidžianti paimti pilvo ertmėje susikaupusio skysčio mėginį. Procedūra atliekama steriliomis sąlygomis, įprastai prižiūrint echoskopu, kad adata būtų tiksliai nukreipta į skysčio sankaupą ir būtų išvengta komplikacijų.
Nors mintis apie adatą pilve kai kuriems pacientams kelia nerimą, iš tiesų tai greitas ir beveik neskausmingas tyrimas. Vietinė nejautra užtikrina, kad diskomfortas būtų minimalus, o visa procedūra trunka nuo 5 iki 20 minučių.
Hepatologas dr. Robert S. Brown Jr. (Columbia University) yra sakęs:
„Paracentezė yra vienas paprasčiausių ir saugiausių būdų gauti gyvybiškai svarbią informaciją apie paciento būklę. Rizika minimali, nauda – didžiulė.“
(Vertimas iš anglų kalbos, Hepatology Reports, 2021 m.)
Procedūros eiga: ką gydytojas daro žingsnis po žingsnio
Prieš pradedant tyrimą, pacientas trumpai supažindinamas su procedūros eiga. Tai padeda sumažinti nerimą ir leidžia pasiruošti. Svarbu, kad pacientas gulėtų patogiai, o gydytojas turėtų aiškų priėjimą prie pilvo srities.
Žemiau pateikiami pagrindiniai procedūros etapai:
Kūno padėtis ir paruošimas
Pacientas paguldomas ant nugaros, lengvai pasukant kūną į vieną pusę. Gydytojas echoskopu nustato tinkamiausią vietą, kurioje daugiausia skysčio ir mažiausiai kraujagyslių.
Odos dezinfekavimas ir nejautra
Punkcijos vieta kruopščiai nuvaloma antiseptiku, po to suleidžiama vietinė nejautra. Tai pašalina skausmą ir leidžia procedūrą atlikti ramiai.
Adata įvedama į pilvo ertmę
Plona adata švelniai įvedama į pilvo ertmę. Patekus į skystį, prisukamas mėgintuvėlis arba prijungiama sistema didesniam kiekiui ištraukti (jei punkcija yra ir terapinė).
Skysčio paėmimas
Paimama 20–50 ml diagnostiniam tyrimui. Jei skysčio labai daug ir jis sukelia dusulį ar pilvo spaudimą, ištraukiama daugiau – tai vadinama terapine paracenteze.
Punkcijos vietos uždengimas
Ištraukus adatą, skylutė uždengiama steriliu tvarsčiu. Pacientas trumpai stebimas, ypač jei buvo pašalintas didelis skysčio kiekis.
Kaip jaučiasi pacientas procedūros metu?
Punkcijos metu pacientas dažniausiai jaučia tik lengvą spaudimą ar tempimą toje vietoje, kur įvedama adata. Dėl vietinės nejautros dūrio skausmas yra minimalus.
Svarbu suprasti, kad procedūra nenutraukia kvėpavimo, nepažeidžia vidaus organų ir yra atliekama su nuolatine echoskopo kontrole. Tai smarkiai sumažina bet kokių komplikacijų tikimybę.
Kai kuriems pacientams gali pasireikšti lengvas galvos svaigimas, ypač jei ištraukiama daug skysčio. Tokiais atvejais gydytojai stebi būklę 1–2 valandas ir, jei reikia, skiria intraveninių skysčių.
Hepatologė dr. Guadalupe Garcia-Tsao (Yale University School of Medicine) yra pabrėžusi:
„Pacientai dažnai bijo pačios procedūros, bet po jos beveik visi pripažįsta, kad diskomfortas buvo minimalus, o gauti rezultatai – gyvybiškai svarbūs.“
(Vertimas, Liver International, 2020 m.)
Kokie tyrimai atliekami iš ascito punktato?
Iš ascito skysčio galima atlikti daugybę laboratorinių tyrimų, kurie padeda suprasti, kodėl skystis susikaupė, ar yra infekcija, ar skystį sukelia navikinis procesas, ar tai – kepenų cirozės pasekmė. Šie tyrimai suteikia tikslią, objektyvią informaciją, į kurią remiasi gydytojai skirdami gydymą.
Prieš pateikiant visus laboratorinius tyrimus lentelėje, verta žinoti, kad ascitas vertinamas kompleksiškai – nė vienas rodiklis atskirai nenustato diagnozės, tačiau jų kombinacija suteikia labai daug informacijos.
| Tyrimo tipas | Ką vertina | Ką tai gali parodyti |
|---|---|---|
| Makroskopinis įvertinimas | Spalva, drumstumas, klampumas | Kruvinas skystis – trauma ar navikai; drumstas – infekcija; pieniškas – chiloascitas. |
| Baltymai | Bendras baltymų kiekis | Aukštas baltymų kiekis – infekcija, navikai, pankreatitas; žemas – cirozinis ascitas. |
| SAAG (serumo–ascito albumino gradientas) | Albumino skirtumas tarp kraujo ir ascito | Aukštas SAAG (>1,1 g/dL) – portalinė hipertenzija; žemas – navikai, pankreatitas, TB. |
| Ląstelių sudėtis | Neutrofilai, limfocitai, eritrocitai | Neutrofilai >250/mm³ – SBP; limfocitozė – TB ar navikai; eritrocitai – trauma ar vėžys. |
| Bakteriologinis pasėlis | Bakterijų augimas | Patvirtina arba atmeta spontaninį bakterinį peritonitą. |
| Citologija | Navikinės ląstelės skystyje | Aptikus navikines ląsteles nustatomas onkologinis ascitas (peritoninė karcinomatozė). |
| Amilazė | Kasos fermentų kiekis | Padidėjusi amilazė rodo pankreatogeninį ascitą. |
| Trigliceridai | Riebalų koncentracija skystyje | >200 mg/dL – chiloascitas (limfinės sistemos pažeidimas). |
Ką rodo ascito tyrimo rezultatai?
Ascito tyrimų duomenys leidžia ne tik nustatyti skysčio kilmę, bet ir įvertinti ligos sunkumą, uždegimo aktyvumą ar galimą navikinę kilmę. Kiekvienas rodiklis turi aiškią klinikinę vertę, o jų visuma padeda gydytojui parinkti tinkamiausią gydymą.
Pasak hepatologo dr. Robert S. Brown (Columbia University Medical Center),
„Ascito analizė yra viena svarbiausių priemonių diferencijuojant diagnozes. SAAG, ląstelių skaičius ir pasėliai gydytojui pateikia daugiau informacijos nei paprastas ultragarsas ar fizinė apžiūra.“
Toliau pateikiami dažniausi klinikiniai scenarijai ir kaip jie atsispindi tyrimo rezultatuose.
Kepenų cirozė ir portalinė hipertenzija
Tai dažniausia ascito susiformavimo priežastis. Cirozės atveju padidėjęs slėgis vartų venoje stumia skystį į pilvo ertmę, todėl susidaro didelio SAAG ascitas.
Tipiniai tyrimų rezultatai:
- SAAG padidėjęs (>1,1 g/dl)
- Mažas bendras baltymų kiekis
- Skystis skaidrus, gelsvas
- Neutrofilų normalus kiekis
Tokiu atveju dažniausiai skiriami diuretikai, mitybos korekcija ir gydymas, nukreiptas į kepenų funkcijos pagerinimą.
Spontaninis bakterinis peritonitas (SBP)
SBP – tai infekcija, kai bakterijos patenka į ascito skystį be aiškaus šaltinio. Dažniausiai tai pasireiškia kepenų ciroze sergantiems pacientams.
Svarbiausi požymiai tyrimuose:
- Neutrofilų skaičius >250/µl
- Pasėlis gali būti tiek teigiamas, tiek neigiamas
- SAAG paprastai išlieka didelis
- Skystis gali būti šiek tiek drumstas
Ši būklė pavojinga gyvybei ir reikalauja skubaus gydymo antibiotikais.
Onkologinis ascitas
Vėžio sukeltas ascitas susidaro dėl navikinių ląstelių plitimo pilvaplėvėje. Tai dažnai susiję su kiaušidžių, kasos, skrandžio ar storosios žarnos vėžiu.
Tyrimų rezultatai:
- SAAG mažas (<1,1 g/dl)
- Baltymų kiekis didelis
- Citologijoje randamos navikinės ląstelės
- Skystis gali būti kruvinas arba drumstas
Navikinis ascitas dažnai sunkiau kontroliuojamas, todėl svarbu nustatyti pirminį naviką.
Pankreatogeninis ascitas
Kai kasos latakai plyšta arba kasos fermentai patenka į pilvo ertmę, ascitas įgyja savitų bruožų.
Būdingiausi radiniai:
- Amilazės kiekis labai didelis
- Baltymų koncentracija padidėjusi
- SAAG dažniausiai mažas
- Skystis gali būti pieno spalvos dėl riebalų
Ši forma dažnai reikalauja intensyvaus gydymo ir kartais chirurginės intervencijos.
Chilinis (limfinis) ascitas
Tai reta, bet aiški būklė, kai limfa patenka į pilvo ertmę.
Būdinga:
- Trigliceridų kiekis labai aukštas
- Skystis pieniškai baltas
- SAAG reikšmė gali būti įvairi
Priežastis dažniausiai – traumos, navikai ar limfinio latako pažeidimai.
Širdinės kilmės ascitas
Kai dėl širdies nepakankamumo sutrinka skysčio apykaita visame organizme, ascitas gali būti vienas iš požymių.
Tyrimų rezultatai:
- SAAG didelis
- Baltymų kiekis vidutiniškai padidėjęs
- Skystis paprastai skaidrus
- Nėra infekcijos ar navikinių ląstelių
Šis ascitas gydomas gerinant širdies veiklą ir mažinant skysčių kaupimąsi.
Privalumai ir trūkumai: ascito punktato tyrimo nauda ir ribotumai
Prieš pateikiant sąrašą verta suprasti, kad ascito analizė yra vienas tiksliausių būdų išsiaiškinti ligos kilmę. Ji suteikia daug svarbių atsakymų, tačiau kaip ir bet kuris tyrimas, turi savo ribų.
Privalumai
- Padeda tiksliai nustatyti ascito priežastį ir parinkti gydymą.
- Leidžia laiku diagnozuoti infekciją, kuri gali būti gyvybei pavojinga.
- Nustato navikinių ląstelių buvimą, svarbu onkologiniams pacientams.
- Procedūra paprastai atliekama greitai ir saugiai.
- SAAG ir biocheminiai rodikliai leidžia diferencijuoti net sudėtingus atvejus.
Trūkumai
- Ne visada pavyksta gauti pakankamą kiekį skysčio, ypač esant mažam ascitui.
- Citologija ne visuomet aptinka navikines ląsteles, ypač ankstyvose stadijose.
- Gali kilti infekcijos ar kraujavimo rizika, nors tai reta.
- Kai kuriais atvejais reikia kartotinių punkcijų.
- Tyrimo rezultatai turi būti interpretuojami kompleksiškai – vienas rodiklis neužtikrina diagnozės.
SAAG – vienas svarbiausių rodiklių
Serumo–ascito albumino gradientas (SAAG) – tai vienas tiksliausių laboratorinių metodų nustatyti, ar ascito priežastis susijusi su portaline hipertenzija. Šis rodiklis lygina albumino kiekį kraujyje ir ascito skystyje, todėl leidžia įvertinti slėgių pokyčius vartų venos sistemoje.
Pasak hepatologo prof. Bruce R. Bacon (Saint Louis University),
„SAAG išlieka patikimiausias laboratorinis įrankis nustatyti portalinės hipertenzijos buvimą. Nė vienas kitas rodiklis nesuteikia tokio diferencinio tikslumo.“
Toks tikslumas svarbus, nes ascitas gali atsirasti dėl visiškai skirtingų mechanizmų – nuo kepenų ligų iki navikų ar kasos pažeidimų.
Kaip apskaičiuojamas SAAG?
SAAG skaičiuojamas paprastai:
SAAG = albuminas serume – albuminas ascite
Norint gauti tikslų rezultatą, kraujo ir ascito mėginiai turi būti paimti tą pačią dieną. Skirtumo reikšmė parodo, ar ascitas susijęs su padidėjusiu slėgiu vartų venoje.
Kaip interpretuojamas SAAG?
SAAG reikšmę gydytojai vertina pagal aiškų principą:
- SAAG ≥ 1,1 g/dl – dažniausiai portaline hipertenzija sukeltas ascitas
- SAAG < 1,1 g/dl – ascito priežastis ne portalinė, dažnai susijusi su naviku, infekcija, kasa ar limfine sistema
Šis rodiklis leidžia greitai susiaurinti diagnostikos kryptį ir išvengti nereikalingų tyrimų.
| SAAG reikšmė | Galimos priežastys | Pastabos |
|---|---|---|
| ≥ 1,1 g/dl | Kepenų cirozė, alkoholinis hepatitas, širdies nepakankamumas, Budd–Chiari sindromas | Tipiškas portinės hipertenzijos požymis |
| < 1,1 g/dl | Onkologinis ascitas, pankreatogeninis ascitas, tuberkuliozinis peritonitas, chiloascitas | Rodo ne kepenų kilmės mechanizmą |
Kodėl SAAG toks svarbus?
SAAG ne tik padeda diferencijuoti ligas, bet ir lemia tolimesnius gydymo sprendimus. Jei nustatoma portalinė hipertenzija, gydymas bus nukreiptas į kepenų funkcijos ir vartų venos slėgio kontrolę. Jei SAAG mažas, gydytojas ieškos kitų priežasčių – naviko, kasos pažeidimo ar infekcijos.
SAAG svarbą pabrėžia ir gastroenterologė dr. Guadalupe Garcia-Tsao (Yale School of Medicine):
„Vien SAAG reikšmė dažnai leidžia tiksliai nustatyti ascito kilmę dar prieš atliekant sudėtingesnius tyrimus.“
Gydymo galimybės pagal nustatytą diagnozę
Ascito gydymas priklauso nuo to, kokia ligos priežastis nustatoma tyrimų metu. Pats ascito skystis yra tik pasekmė, todėl tikrasis tikslas – pašalinti arba kontroliuoti pagrindinę problemą.
Tinkamai įvertinus tyrimų duomenis, sudaromas individualus gydymo planas, kuris gali apimti vaistus, mitybos korekciją, procedūras ar net chirurgines intervencijas.
Kepenų cirozės ir portalinės hipertenzijos sukelto ascito gydymas
Šiuo atveju gydymas nukreiptas į skysčių mažinimą organizme ir slėgio vartų venos sistemoje kontrolę.
Dažniausiai taikomos priemonės:
- druskos ribojimas maiste
- diuretikų skyrimas (spironolaktonas, furozemidas)
- periodinės ascito punkcijos didelio kiekio skysčio atvejais
- albumino infuzijos
- alkoholio atsisakymas, kepenų apsauga
Kai gydymas nepakankamai veiksmingas, svarstoma TIPS (transjugulinio intrahepatinio portokavalinio šunto) procedūra.
Infekcinis ascitas (SBP)
SBP yra skubi būklė. Nustačius infekciją, nedelsiant skiriami plataus spektro antibiotikai bei albuminas inkstų apsaugai.
Gydymo kryptys:
- greitas antibiotikų parinkimas
- pakartotinis skysčio tyrimas po gydymo pradžios
- profilaktika pacientams, kuriems SBP kartojasi
Onkologinio ascito valdymas
Onkologinis ascitas dažnai yra sudėtingas ir atkaklus, todėl gydymo tikslas – palengvinti simptomus ir kontroliuoti pagrindinę ligą.
Galimos priemonės:
- periodinės punkcijos
- chemoterapija, jei navikas jautrus
- tikslinis gydymas, hormonų terapija
- intraperitoninė chemoterapija (kai kurių navikų atvejais)
Pankreatogeninio ir limfinio ascito gydymas
Kai ascitas susijęs su kasa arba limfine sistema, gydymas būna labai individualus.
Galimi sprendimai:
- kasos latakų gydymas, stentavimas
- riebalų ribojimas maiste
- vidurius veikiantys vaistai limfos tekėjimui mažinti
- chirurginis gydymas sudėtingais atvejais
TIPS procedūra: kada jos reikia?
TIPS sukuria naują kraujo tekėjimo kelią kepenyse ir taip sumažina vartų venos slėgį. Ji rekomenduojama, kai:
- ascitas nereaguoja į vaistus
- dažnai reikia punkcijų
- pasireiškia varikozinis kraujavimas
- cirozė progresuoja
Pasak intervencinio radiologo dr. William S. Rilling (Medical College of Wisconsin):
„TIPS gali kardinaliai pakeisti paciento būklę, tačiau tinkama atranka yra esminė, nes procedūra netinka visiems.“
Galimos komplikacijos ir kada skubiai kreiptis į gydytoją
Nors ascito punkcija ir skysčio tyrimai atliekami saugiai, kiekviena invazinė procedūra turi tam tikrą komplikacijų riziką. Dauguma jų retos, tačiau svarbu žinoti, kaip atpažinti pavojingus požymius ir kada nedelsiant kreiptis pagalbos.
Kaip pabrėžia gastroenterologas dr. Richard Moreau (Université Paris Cité)
„Pacientų stebėjimas pirmosiomis valandomis po punkcijos yra toks pat svarbus kaip ir pati procedūra. Net menki pokyčiai gali suteikti svarbių užuominų apie komplikacijas.“
Toliau aptariamos dažniausios rizikos ir signalai, į kuriuos būtina reaguoti.
Kraujavimas
Kraujavimas iš punkcijos vietos ar pilvo ertmės viduje pasitaiko retai, tačiau tai svarbi komplikacija.
Žmogus gali pastebėti:
- didėjantį skausmą punkcijos vietoje
- kraujosruvas, kurios greitai plinta
- galvos svaigimą, silpnumą
- labai žemą kraujospūdį
Kiekvienas iš šių simptomų reikalauja greito gydytojo įvertinimo.
Infekcija
Po procedūros gali atsirasti vietinė ar sisteminė infekcija. Tai ypač aktualu, jei pacientas serga ciroze, nes imunitetas jau būna nusilpęs.
Infekciją gali rodyti:
- karščiavimas
- paraudimas ir skausmas punkcijos vietoje
- stiprus pilvo jautrumas
- bendras silpnumas
Infekcijos atveju reikalingas greitas antibiotikų skyrimas.
Nuolatinis skysčio tekėjimas iš punkcijos vietos
Kai kuriems žmonėms po procedūros iš ertmės trumpai gali tekėti šiek tiek skysčio – tai normalu. Tačiau jei skystis teka kelias valandas ar pradeda stipriai sunktis, būtina kreiptis į gydytoją. Tai gali reikšti didelį spaudimą pilvo ertmėje arba netinkamą žaizdos užsidarymą.
Pilvo pūtimas, stiprus skausmas ar kvėpavimo apsunkimas
Tokie simptomai gali rodyti:
- vidaus organų pažeidimą (labai reta, bet įmanoma)
- infekcinį peritonitą
- kraujavimą į pilvo ertmę
Šios būklės reikalauja nedelsiamo įvertinimo ligoninėje.
Kada kreiptis skubiai?
Didžioji dalis pacientų jaučiasi gerai ir gali grįžti namo tą pačią dieną. Vis dėlto reikia žinoti aiškius signalus, kada būtina skambinti greitajai pagalbai:
- staigus, intensyvus pilvo skausmas
- didėjantis karščiavimas
- sparčiai silpnėjantis pulsas
- alpimas ar stiprus galvos svaigimas
- intensyvus kraujavimas
- dusulys, kvėpavimo pasunkėjimas
Pasak hepatologės dr. Annalisa Berzigotti (University of Bern),
„Pacientams visada sakau: jei po punkcijos blogėjate, o ne gerėjate – kreipkitės nedelsiant. Tai paprasta taisyklė, kuri neretai apsaugo nuo rimtų komplikacijų.“
Žmonių atsiliepimai
Realios pacientų istorijos padeda suprasti, kaip žmonės išgyvena procedūrą ir ką jiems suteikė ascito tyrimai. Nors kiekvieno paciento situacija unikali, patirtys dažnai panašios – dominuoja nerimas prieš punkciją ir palengvėjimas po jos.
Lina, 48 m., Vilnius
„Kai man pirmą kartą kaupėsi skystis, labai bijojau. Punkcija pasirodė daug švelnesnė nei įsivaizdavau, o tyrimai padėjo nustatyti infekciją. Gydytojai sakė, kad sureagavau laiku.“
Jonas, 63 m., Šiauliai
„Dėl kepenų cirozės punkcijas tenka kartoti. Mane labiausiai ramina tai, kad tyrimai aiškiai parodo, ar nėra infekcijos. Jaučiuosi saugiau žinodamas rezultatus.“
Eglė, 55 m., Klaipėda
„Mano ascitas susijęs su naviku, todėl citologija man buvo labai svarbi. Procedūra nebuvo skausminga, o gauti rezultatai padėjo parinkti chemoterapiją.“
Romas, 70 m., Panevėžys
„Punkcija atvėrė kelią tinkamam gydymui. Iki tol nežinojau, kas vyksta, o tyrimas parodė, kad turiu širdies nepakankamumą. Dabar jaučiuosi daug geriau.“
Dažniausiai užduodami klausimai apie ascito tyrimus
Ar ascito punkcija yra skausminga?
Kiek laiko trunka ascito punkcija?
Kiek laiko reikia laukti tyrimų rezultatų?
Ar galima vairuoti po punkcijos?
Ar ascitas gali kauptis iš naujo?
Ar punktato tyrimas pavojingas?
Kiti straipsniai
Kojų arterijų aterosklerozė: simptomai, diagnostika ir gydymas
