Užkimęs balsas ir sausas kosulys: kada kreiptis į gydytoją?

Užkimęs balsas kartu su sausu kosuliu dažniausiai atsiranda po peršalimo ar virusinės infekcijos, tačiau kartais tai gali būti balso stygų uždegimo, refliukso ar net alergijos požymis. Jei simptomai užsitęsia ilgiau nei kelias dienas ar lydi kiti negalavimai – būtina atkreipti dėmesį.

Dažniausios užkimimo priežastys

Užkimęs balsas gali atsirasti dėl daugelio priežasčių, tačiau dažniausiai kaltininkai – balso stygų pertempimas, infekcijos arba dirginančios medžiagos.

Trumpalaikis užkimimas paprastai kyla dėl virusinio laringito – balso stygų uždegimo, kai jas sudirgina peršalimo ar gripo virusai. Tuo metu balsas tampa prikimęs, kalbant reikia daugiau pastangų, o ilgiau kalbant stygos dar labiau pavargsta.

Kita priežastis – refliuksas, kai skrandžio rūgštis patenka į gerklę ir dirgina gleivinę. Tokiu atveju užkimimas dažnai juntamas rytais, o kartu gali pasireikšti ir sausas kosulys.

Be to, balso tonui įtakos turi ir išoriniai dirgikliai: rūkymas, sausas oras, dulkės, netinkamas kvėpavimas kalbant ar dainuojant. Žmonės, kurie dažnai kalba garsiai ar ilgesnį laiką (mokytojai, dainininkai), yra ypač linkę į balso stygų uždegimą.

Sausas kosulys – kada tai daugiau nei paprastas peršalimas?

Sausas kosulys dažnai pasireiškia kartu su užkimimu, nes abu simptomai susiję su gerklės ir balso stygų dirginimu. Daugeliu atvejų tai yra peršalimo ar virusinės infekcijos pasekmė, kai uždegimas plinta į viršutinius kvėpavimo takus. Toks kosulys dažniausiai yra be skreplių, erzina, sustiprėja naktį ar kalbant.

Vis dėlto, jei sausas kosulys tęsiasi ilgiau nei 3 savaites, tai gali būti rimtesnių ligų požymis – pavyzdžiui, laringito, astmos, refliukso ar net alerginės reakcijos. Kai kuriems žmonėms jis pasireiškia kaip vaistų šalutinis poveikis, ypač vartojant AKF inhibitorius (vaistus nuo kraujospūdžio).

Taip pat svarbu atkreipti dėmesį, ar kosulį lydi dusulys, krūtinės skausmas ar kraujo priemaišos skrepliuose – tokie požymiai reikalauja neatidėliotinos gydytojo konsultacijos.

Kada užkimimas ir kosulys tampa pavojingi?

Dauguma atvejų, kai balsas prikimsta ar vargina sausas kosulys, yra laikini ir praeina per kelias dienas. Tačiau tam tikri požymiai rodo, kad būtina kreiptis į gydytoją. Jei balsas neatsistato ilgiau nei dvi savaites, tai gali būti lėtinio laringito, refliukso ar net balso stygų pakitimų požymis.

Jei kartu su užkimimu atsiranda skausmas ryjant, kvėpavimo sutrikimai, karščiavimas ar kaklo patinimas, tai gali reikšti rimtesnį uždegimą ar bakterinę infekciją. Tokiais atvejais gydytojas gali paskirti antibiotikus, atlikti gerklų apžiūrą arba balso stygų endoskopiją.

Ypač svarbu neignoruoti užkimimo rūkantiems žmonėms – jei balsas prikimęs be aiškios priežasties ilgiau nei 3 savaites, būtina atlikti tyrimus dėl galimų balso stygų ar gerklų navikų.

„Ilgai trunkantis užkimimas, ypač be skausmo, yra ženklas, kurio negalima ignoruoti – tokie atvejai reikalauja išsamaus ištyrimo“ dr. Andrew Miller.

Namų priemonės ir gydymo būdai

Lengvas užkimimas ir sausas kosulys dažniausiai praeina savaime, tačiau tinkama priežiūra gali žymiai pagreitinti gijimą. Pirmiausia svarbu tausoti balsą – kalbėti tyliai, bet nešnabždėti, nes šnabždesys taip pat vargina balso stygas. Rekomenduojama gerti daug šilto vandens, žolelių arbatų su medumi, vengti šaltų gėrimų bei alkoholio.

Naudingas ir oro drėkintuvas, ypač žiemos metu, kai oras namuose būna sausas. Drėgmė padeda atstatyti gleivinės apsaugą, o šiltas garų įkvėpimas (pvz., su ramunėlėmis ar eukaliptu) gali palengvinti sudirginimą.

Jei kosulys kyla dėl refliukso, būtina koreguoti mitybą – vengti aštraus, riebaus maisto ir nevalgyti prieš miegą. Alergijos atveju padeda antihistamininiai vaistai ar gydytojo paskirti purškalai.

„Nereikia iš karto griebtis vaistų – dažnai užtenka poilsio, drėgmės ir kantrybės, kad balsas vėl susigrąžintų savo skambesį“ dr. Olivia Reed.

Prevencija ir kaip apsaugoti balsą ateityje

Užkimimas ir sausas kosulys dažnai kartojasi, jei nepašalinama pagrindinė priežastis – pertemptas balsas, sausas oras ar netinkami įpročiai. Norint apsaugoti balso stygas ir išvengti pasikartojimo, svarbu keisti kasdienius įpročius.

Pirmiausia – drėkinkite patalpas. Sausas oras ne tik dirgina gerklę, bet ir džiovina balso stygas. Rekomenduojama palaikyti 40–60 % oro drėgmės lygį. Vanduo – jūsų geriausias draugas: gerti reikėtų mažais gurkšniais visos dienos metu, ne tik tada, kai jaučiate troškulį.

Venkite rūkymo, alkoholio ir stiprios kavos, nes šios medžiagos sausina gleivinę. Žmonėms, kurie daug kalba darbe (pvz., mokytojams ar pardavėjams), patartina daryti „balso pertraukas“ – trumpus tylos momentus, kad stygos pailsėtų.

Fizinis pasiruošimas taip pat padeda – lengvi kaklo, pečių ir diafragmos tempimo pratimai gerina kvėpavimą ir mažina streso įtaką balsui.

„Balsas – tai raumuo. Jį reikia treniruoti, bet dar svarbiau – leisti pailsėti“ dr. David Holmes.

Kada užkimimas tampa lėtinis?

Užkimimas tampa lėtinis, kai balsas išlieka prikimęs ilgiau nei 3 savaites, net ir pasibaigus peršalimui ar kosuliui. Tai dažnai reiškia, kad balso stygose įvyko struktūriniai pokyčiai arba jose tęsiasi nuolatinis uždegimas. Lėtinis užkimimas nėra tik laikinas nepatogumas – tai ženklas, kad balso aparatas pavargęs arba pažeistas.

Dažniausios lėtinio užkimimo priežastys:

• Balso mazgeliai – smulkūs sustorėjimai ant stygų, atsirandantys dėl ilgalaikio balso pertempimo (dažnai pasitaiko mokytojams, dainininkams, lektoriams).
• Refliuksinis laringitas – kai skrandžio rūgštis pakyla į gerklę ir dirgina gleivinę, ypač naktį ar rytais.
• Polipai ar cistos ant balso stygų – susiformuoja dėl ilgalaikio dirginimo ar traumos.
• Lėtinis gerklų uždegimas – dažniausiai pasireiškia rūkantiems ar dirbantiems dulkėtose patalpose.

Toks užkimimas nepraeina taikant namų priemones, todėl būtina apsilankyti pas LOR gydytoją arba foniatrą. Specialistas atliks balso stygų apžiūrą endoskopu, įvertins jų judrumą, gleivinės būklę ir prireikus paskirs balso terapiją.

„Lėtinis užkimimas nėra normalus – tai ženklas, kad balso stygoms reikia poilsio ir profesionalios priežiūros“ dr. Emily Lawson.

Kai užkimimą sukelia nervų sistemos sutrikimai

Nors dauguma užkimimo atvejų susiję su balso stygų uždegimu ar pertempimu, kai kuriais atvejais priežastis slypi nervų sistemos veikloje. Balso stygas valdo nervai, todėl jų pažeidimas ar sutrikęs impulsų perdavimas gali turėti tiesioginės įtakos balsui.

Tokiais atvejais balsas tampa ne tik prikimęs, bet ir silpnas, duslus ar net visai dingsta. Tai gali nutikti po virusinės infekcijos, kaklo ar krūtinės operacijos, kartais – po insulto ar esant neurologinėms ligoms, pavyzdžiui, Parkinsono ar išsėtinei sklerozei.

Kai nervai, valdantys balso stygas (ypač pasikartojantis gerklų nervas), pažeidžiami, vienas iš jų gali nustoti judėti. Tokiu atveju kalbėjimas tampa sunkus, kvėpavimas – apsunkintas, o balsas skamba „oro“ kupinas.

„Kai balsas ne tik prikimęs, bet ir tarsi praranda jėgą – tai ženklas, kad reikia neurologo ar foniatro konsultacijos“ dr. James Porter.

Tokios būklės dažnai reikalauja specialaus gydymo ar reabilitacijos, įskaitant balso terapiją, kvėpavimo pratimus ir kartais – chirurginį gydymą, atkuriant stygų judrumą.

Dažniausiai užduodami klausimai