Blauzdos patinimas: ką tai reiškia ir kokios ligos gali būti priežastis
Blauzdos patinimas – tai simptomas, kuris gali pasireikšti tiek po ilgo stovėjimo ar fizinio krūvio, tiek dėl rimtų kraujotakos ar limfos sistemos sutrikimų. Kartais jis praeina savaime, tačiau kitais atvejais signalizuoja apie širdies, inkstų ar venų ligas, kurias būtina ištirti.
- Kas tai? – Skysčių kaupimasis audiniuose, dažniausiai blauzdos ar kulkšnies srityje.
- Dažniausios priežastys: – ilgas stovėjimas, venų nepakankamumas, širdies ar inkstų ligos, limfedema, trauma.
- Pavojingumas: – lengvas patinimas gali būti laikinas, bet vienpusis ar skausmingas – pavojingas simptomas.
- Ką daryti? – pakelti kojas aukščiau, vengti sūrių maisto produktų, stebėti simptomus, kreiptis į gydytoją, jei patinimas nepraeina.
- Kada kreiptis skubiai? – jei patinimą lydi skausmas, odos paraudimas ar dusulys – tai gali būti giliųjų venų trombozės požymis.
Pagrindinės blauzdos patinimo priežastys
Blauzdos patinimą gali sukelti daugybė veiksnių – nuo paprasto nuovargio iki kraujotakos sistemos sutrikimų. Vienas dažniausių atvejų – venų nepakankamumas, kai venos nesugeba efektyviai grąžinti kraujo į širdį. Tada skystis kaupiasi apatinėse galūnėse, ypač vakare. Patinimas dažnai sumažėja ryte arba pakėlus kojas.
Kita dažna priežastis – giliųjų venų trombozė (GVT). Šiuo atveju patinimas būna staigus, skausmingas ir pasireiškia tik vienoje kojoje. Tai pavojinga būklė, galinti sukelti plaučių emboliją, todėl reikalauja skubios medicininės pagalbos.
Taip pat blauzdos patinimą gali sukelti inkstų ar širdies ligos – šiais atvejais dažniausiai patinsta abi kojos, atsiranda dusulys, bendras silpnumas ar kūno svorio padidėjimas dėl susikaupusių skysčių.
„Jei viena koja patinsta labiau nei kita, ypač staiga, tai visada turi kelti įtarimą – gali būti trombozės požymis“ dr. Andrew Moore.
Kaip atskirti pavojingą patinimą nuo laikino?
Ne kiekvienas blauzdos patinimas reiškia ligą. Kartais jis atsiranda dėl laikino skysčių susilaikymo, ilgo stovėjimo, kelionių lėktuvu ar net karštų orų. Tokiais atvejais abi kojos dažniausiai patinsta vienodai, o diskomfortas praeina per kelias valandas ar po nakties poilsio.
Tačiau jei patinimas yra vienpusis, skausmingas ar lydimas paraudimo, tai gali būti ženklas, kad vystosi giliųjų venų trombozė. Jei prie simptomų prisideda karščiavimas, oda tampa blizgi ar kieta – tai signalas nedelsiant kreiptis į gydytoją.
Lėtinis, abipusis blauzdų ar kulkšnių patinimas, kuris kartojasi kasdien, gali reikšti širdies ar inkstų nepakankamumą. Tokiu atveju svarbu atlikti kraujo tyrimus ir širdies echoskopiją, kad būtų įvertinta būklė.
„Jei patinimas atsiranda kartu su dusuliu ar krūtinės spaudimu, tai ne simptomas, o įspėjimas“ dr. Emily Carter.
Pirmoji pagalba ir gydymo būdai
Lengvas blauzdos patinimas dažniausiai nereikalauja gydymo – užtenka pakelti kojas aukščiau širdies lygio, ypač vakare, kad pagerėtų kraujotaka. Taip pat rekomenduojama vengti ilgai stovėti ar sėdėti, dėvėti kompresines kojines, kurios padeda venoms efektyviau grąžinti kraują į širdį.
Kai patinimą sukelia venų varikozė, gydytojas gali rekomenduoti venotonikus – preparatus, stiprinančius kraujagyslių sieneles. Esant limfedemai, dažnai taikomas limfodrenažinis masažas ar specialūs limfos tekėjimą gerinantys pratimai.
Jei patinimo priežastis – širdies ar inkstų veiklos sutrikimai, būtina gydyti pagrindinę ligą. Tokiu atveju gali būti skiriami diuretikai (šlapimą varantys vaistai), tačiau jų vartojimas be gydytojo priežiūros pavojingas.
„Kojų patinimas – tai simptomas, o ne liga. Tik nustačius priežastį galima skirti tinkamą gydymą“ dr. Daniel Foster.
Prevencija ir gyvenimo būdo pokyčiai
Norint sumažinti blauzdos patinimo riziką, svarbu keisti kai kuriuos kasdienius įpročius. Reguliarus judėjimas – vienas efektyviausių būdų išvengti skysčių kaupimosi kojose. Kiekvieną valandą pravartu šiek tiek pasivaikščioti, ypač jei dirbate sėdimą darbą.
Mityba taip pat turi reikšmės – sumažinus druskos kiekį ir geriant pakankamai vandens, organizmas lengviau palaiko skysčių balansą. Naudingos ir kalio turinčios daržovės bei vaisiai (pvz., bananai, špinatai, avokadai), kurie padeda reguliuoti kraujospūdį.
Kojų sveikatą pagerina ir kompresinės kojinės, ypač žmonėms, turintiems polinkį į venų varikozę ar ilgai stovintiems. Be to, vakare rekomenduojama pailsėti paguldžius kojas ant pagalvės – taip skysčiai lengviau grįžta į kraujotaką.
„Judėjimas, sveika mityba ir venų priežiūra – paprasti, bet galingi būdai užkirsti kelią kojų tinimui“ dr. Laura Bennett.
Dažniausios blauzdos patinimo priežastys ir pavojingumo lygis
| Priežastis | Apibūdinimas | Pavojingumas | Ką daryti? |
|---|---|---|---|
| Venų nepakankamumas | Kraujas sunkiau grįžta iš kojų į širdį, todėl apatinėse galūnėse kaupiasi skysčiai, ypač po ilgo stovėjimo ar sėdėjimo. | Vidutinė rizika | Dėvėti kompresines kojines, pakelti kojas, vengti ilgai stovėti; pasitarti su kraujagyslių chirurgu. |
| Giliųjų venų trombozė (GVT) | Staigus, skausmingas vienos kojos patinimas, lydimas paraudimo ir šilumos. Gali būti gyvybei pavojinga būklė. | Labai pavojinga | Skubiai kreiptis į gydytoją ar vykti į ligoninę – reikalingas kraujagyslių ultragarsas ir gydymas. |
| Širdies ar inkstų nepakankamumas | Abi blauzdos ar kulkšnys patinsta dėl susikaupusių skysčių, dažnai kartu pasireiškia dusulys, nuovargis, svorio augimas. | Pavojinga | Kreiptis į gydytoją – būtina tirti širdies ir inkstų funkciją, gali reikėti diuretikų. |
| Trauma ar infekcija | Patinimas po sumušimo, patempimo ar žaizdos; oda parausta, gali būti skausminga ar karšta. | Reikalinga gydytojo apžiūra | Šaldyti sužeistą vietą, neapkrauti kojos, stebėti infekcijos požymius – jei patinimas didėja, kreiptis į gydytoją. |
| Laikinas skysčių kaupimasis | Patinimas dėl ilgo stovėjimo, kelionės ar karščio; paprastai praeina po poilsio ar miego. | Nepavojinga | Pakelti kojas, gerti daugiau vandens, sumažinti druskos vartojimą, judėti dažniau. |

