Artritas: kas tai, simptomai, tyrimai ir gydymo galimybės

Artritas yra viena dažniausių lėtinių sąnarių ligų, sukelianti skausmą, tinimą ir judesių ribotumą. Tai nėra vienas specifinis sutrikimas — artritu vadinamas visas uždegiminių sąnarių ligų spektras, apimantis tiek lengvas, tiek sunkias formas. Nors liga dažnai siejama su vyresniu amžiumi, artritas gali paliesti bet kurį žmogų, net ir jaunus suaugusiuosius ar vaikus. Ankstyvas nustatymas ir tinkamas gydymas leidžia sulėtinti ligos progresavimą, sumažinti skausmą ir išlaikyti judrumą.

Kas yra artritas?

Artritas yra bendra sąvoka, apimanti daugiau nei 100 skirtingų sąnarių ligų, kurių pagrindinis požymis – sąnarių uždegimas. Uždegimas lemia skausmą, atsirandantį tiek ramybės metu, tiek judant, o ilgainiui gali sukelti kremzlės, kaulo ar aplinkinių audinių pažeidimus.

Ši liga gali būti tiek autoimuninė (kai imuninė sistema puola savo audinius), tiek degeneracinė (kai sąnariai dėvisi dėl mechaninių veiksnių). Nors daugeliui artritas asocijuojasi su senėjimu, vis daugiau jaunų žmonių susiduria su tokiais simptomais kaip rytinis sustingimas ar nuolatinis skausmas.

Reumatologas dr. Daniel Solomon, tyrinėjantis artritą ir autoimunines ligas, pabrėžia:

„Artritas nėra vien tik skausmingas sąnarys — tai procesas, kuris veikia visą žmogų. Kuo anksčiau pradedamas gydymas, tuo didesnė tikimybė išsaugoti sąnarių funkciją.“

Ši įžvalga puikiai atskleidžia, kodėl artritas laikomas rimta, tačiau valdoma liga — svarbiausia laiku ją atpažinti.

Skirtingos artrito formos

Artrito tipai labai skirtingi, nes jų kilmė ir mechanizmai skiriasi. Tam, kad skaitytojui būtų aiškiau, pateikiu svarbiausias ir dažniausiai pasitaikančias formas:

• Osteoartritas (dilimas): degeneracinė forma, kai dėvisi kremzlė ir mažėja sąnario judrumas.
• Reumatoidinis artritas: autoimuninė liga, sukelianti abipusį simetrišką sąnarių uždegimą.
• Psoriazinis artritas: susijęs su žvyneline, dažnai paveikia pirštų bei stuburo sąnarius.
• Podagra: medžiagų apykaitos sutrikimas, kai sąnariuose kaupiasi šlapimo rūgšties kristalai.
• Jaunatvinis idiopatinis artritas: vaikams pasireiškianti autoimuninė artrito forma.

Kiekvienas tipas turi savo specifiką, todėl diagnostika ir gydymas priklauso nuo tikslaus artrito pobūdžio.

Kaip liga vystosi?

Artrito vystymosi mechanizmas priklauso nuo formos:

• degeneracinio artrito atveju nyksta sąnario kremzlė ir mažėja sąnario tarpas;
• autoimuninio artrito metu imuninė sistema sukelia nuolatinį uždegimą;
• podagros atveju kristalai sukelia staigius, itin skausmingus uždegiminius priepuolius.

Ilgainiui šie procesai gali lemti sąnarių deformacijas, sustingimą ir funkcijos praradimą, todėl ankstyvas nustatymas labai svarbus.

Artrito simptomai

Artrito simptomai gali prasidėti nepastebimai — lengvu maudimu po ilgesnio fizinio krūvio, nedideliu sustingimu rytais ar silpnu sąnario tinimu. Dalis žmonių šiuos požymius nurašo nuovargiui, amžiui ar darbui, todėl į gydytoją kreipiamasi per vėlai. Laiku atpažinus simptomus galima sustabdyti progresavimą ir išvengti komplikacijų.

Skausmas yra dažniausias artrito požymis. Kai kuriems jis pasireiškia tik judant, kitiems — ir ramybės metu. Rytinis sąnarių sustingimas, trunkantis ilgiau nei 30 minučių, dažniau būdingas uždegiminėms artrito formoms, tokioms kaip reumatoidinis ar psoriazinis artritas. Taip pat gali atsirasti patinimas, paraudimas ar karščio pojūtis aplink sąnarį — tai rodo aktyvų uždegimą.

Kai simptomai progresuoja, jie ne tik trikdo kasdienę veiklą, bet ir pradeda riboti judesius: tampa sunkiau sulenkti pirštus, pritūpti, pakelti ranką virš galvos. Ilgainiui gali formuotis sąnarių deformacijos, todėl svarbu nelaukti, kol skausmas taps nuolatiniu.

Gydytoja reumatologė dr. Rebecca Manno yra pastebėjusi:

„Labiausiai žmones klaidina tai, kad artritas gali prasidėti labai švelniai. Net nedidelis rytinis sustingimas ar periodinis tinimas gali būti pirmieji rimtos ligos ženklai.“

Kada simptomai pavojingi?

Kai kurie artrito požymiai rodo progresuojantį uždegimą ir reikalauja neatidėliotinos specialisto konsultacijos. Pavojinga situacija laikoma tuomet, kai:

• skausmas ar tinimas tęsiasi ilgiau nei tris savaites;
• atsiranda staigus, labai stiprus skausmo priepuolis (būdinga podagrai);
• sąnarys parausta, tampa karštas ir skausmingas net liečiant;
• judesiai vis labiau ribojami, atsiranda „užstrigimo“ jausmas;
• pasireiškia bendras silpnumas, karščiavimas ar neaiškus svorio kritimas.

Tokie simptomai gali reikšti aktyvų uždegimą, infekcinį artritą ar autoimuninės ligos progresavimą.

Kodėl atsiranda artritas?

Artritas nėra vienos priežasties liga — ji atsiranda dėl kelių skirtingų veiksnių sąveikos. Vieniems dominuoja genetika, kitiems — senėjimo procesai, imuninės sistemos pokyčiai ar net praeities traumos. Kadangi artrito formų yra daug, jų kilmė taip pat gali būti labai skirtinga. Būtent todėl diagnozė visada remiasi ne vien simptomais, bet ir tyrimais, ligos istorija bei rizikų įvertinimu.

Rizikos veiksniai

Artrito riziką stipriai didina sąnarių perkrova, senėjimas ir kai kurios lėtinės ligos. Vyresniame amžiuje kremzlė po truputį praranda elastingumą, todėl net įprastas krūvis gali tapti per didelis. Tam įtakos turi ir gyvenimo būdas: fizinio aktyvumo stoka silpnina raumenis, o antsvoris dar labiau apkrauna klubų, kelių ir stuburo sąnarius.

Nemažai žmonių neteisingai vertina ir senas traumas — kelio, kulkšnies ar riešo pažeidimai gali paskatinti osteoartrito vystymąsi net praėjus daug metų. Uždegiminės formos, tokios kaip reumatoidinis ar psoriazinis artritas, yra labiau susijusios su imuninės sistemos sutrikimais ir dažnai diagnozuojamos jaunesniame amžiuje.

Gydytojas reumatologas dr. Jonathan Krant, ilgus metus tyrinėjantis artritą, yra sakęs:

„Artrito rizika kyla iš dviejų pusių: mechaninių veiksnių ir imuninės sistemos. Kuo daugiau jų sutampa, tuo didesnė tikimybė, kad liga pasireikš arba progresuos.“

Paveldimumas ir autoimuniniai mechanizmai

Paveldimumas atlieka svarbų vaidmenį daugelyje artrito formų. Jei šeimoje yra diagnozuoto reumatoidinio ar psoriazinio artrito atvejų, rizika susirgti padidėja. Tai nereiškia, kad liga būtinai išsivystys, tačiau genetinis polinkis lemia stipresnę organizmo imuninę reakciją.

Autoimuninėse artrito formose svarbiausias vaidmuo tenka imuninei sistemai, kuri pradeda pulti savo audinius, sukeldama nuolatinį uždegimą. Šis procesas veikia ne tik sąnarius, bet ir sausgysles, raiščius, kartais — vidaus organus. Nors šių mechanizmų sustabdyti visiškai neįmanoma, gydymas gali ženkliai sulėtinti progresavimą ir apsaugoti sąnarius.

Artrito diagnostika

Tiksli artrito diagnozė yra vienas svarbiausių žingsnių — nuo jos priklauso, kokie vaistai bus skiriami, kokie tyrimai kartojami ir kaip greitai galima sustabdyti ligos progresavimą. Ši liga gali būti tiek mechaninė, tiek autoimuninė, todėl vien tik simptomų neužtenka. Reumatologai dažniausiai taiko kelių etapų diagnostiką: klinikinę apžiūrą, kraujo tyrimus ir vaizdo tyrimus. Šie metodai padeda nustatyti sąnarių būklę, uždegimo aktyvumą ir atmesti kitas galimas priežastis.

Klinikinės apžiūros metu vertinamas sąnarių jautrumas, skausmingumas, tinimas, judesių apribojimas. Ši pirminė informacija dažnai leidžia įtarti konkrečią artrito formą, tačiau norint tikslumo būtina atlikti papildomus tyrimus. Ypač svarbu nustatyti, ar uždegimas yra autoimuninis, nes tai nulemia gydymo kryptį.

Toliau pateiktoje lentelėje — pagrindiniai tyrimai, kuriuos taiko gydytojai, ir ką jie parodo.

Kraujo tyrimai

Kraujo tyrimai padeda atskirti uždegimines ir neuždegimines artrito formas. Jei padidėję CRB (C-reaktyvus baltymas) ar ENG (eritrocitų nusėdimo greitis), tai rodo aktyvų uždegimą. Autoimuniniai žymenys, tokie kaip reumatoidinis faktorius ar anti-CCP antikūnai, padeda diagnozuoti specifines artrito rūšis.

Vaizdo tyrimai

Rentgenas dažniausiai naudojamas degeneraciniams pakitimams vertinti, o echoskopija leidžia aptikti uždegimą ankstyvoje stadijoje. MRT suteikia išsamiausią vaizdą, ypač kai įtariama sudėtinga ar reta artrito forma.

Specialisto apžiūra

Reumatologo apžiūra išlieka vienas svarbiausių diagnostikos žingsnių. Specialistas įvertina sąnarių būklę, ligos istoriją, gretutines ligas ir sudaro tyrimų bei gydymo planą.

Artrito gydymo galimybės

Artrito gydymas priklauso nuo jo tipo, uždegimo aktyvumo ir sąnarių pažeidimo laipsnio. Gydytojai pabrėžia, kad efektyviausias būdas valdyti ligą yra kompleksinis — derinant vaistus, fizinę terapiją, gyvenimo būdo pokyčius ir reguliarias specialisto konsultacijas. Kadangi artritas yra lėtinė liga, tikslas nėra „išgydyti“, o kontroliuoti uždegimą, mažinti skausmą ir išsaugoti sąnarių funkciją.

Vaistai

Vaistai yra vienas svarbiausių artrito valdymo elementų. Jie mažina uždegimą, skausmą ir saugo sąnarius nuo progresuojančio pažeidimo. Skirtingi vaistai veikia skirtingus ligos mechanizmus, todėl pasirinkimas priklauso nuo artrito tipo.

Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU) dažniausiai naudojami raumenų ir sąnarių skausmui bei uždegimui mažinti. Autoimuninėms formoms gydyti skiriami ligą modifikuojantys vaistai (DMARD), tokie kaip metotreksatas. Sudėtingesniais atvejais taikoma biologinė terapija — ji veikia konkrečius uždegimo mediatorius ir gali žymiai sumažinti ligos aktyvumą.

Reumatologė dr. Alexis Ogdie, dirbanti su autoimuninėmis artrito formomis, yra pabrėžusi:

„Laiku paskirtas gydymas gali sustabdyti sąnarių pažeidimą. Kuo anksčiau pradedame, tuo geresni ilgalaikiai rezultatai.“

Ši mintis ypač aktuali uždegiminėms formoms — pradėjus gydymą vėliau, dalies pažeidimų atstatyti neįmanoma.

Fizioterapija ir judesio terapija

Judėjimas yra kritiškai svarbus visų tipų artrito gydyme. Fizioterapeutai padeda parinkti saugius pratimus, kurie stiprina raumenis, mažina sąnarių apkrovą ir gerina judrumą. Kai sąnariai ilgai nejudinami, jie tampa skausmingesni ir sustingę — todėl tinkami pratimai dažnai tampa geresni už papildomus vaistus.

Atliekami pratimai priklauso nuo pažeisto sąnario: keliai, klubai, stuburas ar rankų pirštai reikalauja skirtingų metodikų. Nuosekli terapija sumažina skausmą net ir tiems, kurie serga sunkesnėmis formomis.

Gyvensenos korekcijos

Gyvenimo būdas turi didžiulę įtaką artrito eigai. Reguliarus fizinis aktyvumas, sveika mityba, streso valdymas ir pakankamas miegas padeda mažinti uždegimą ir lėtinti ligos progresavimą. Svorio mažinimas taip pat svarbus — net kelių kilogramų pokytis gali sumažinti kelių ir klubų sąnarių apkrovą.

Kartais rekomenduojamos specialios priemonės: ortopediniai įtvarai, kelio ar riešo stabilizatoriai, avalynė su amortizacija. Šios priemonės padeda sumažinti mechaninį krūvį ir malšina skausmą.

Chirurginis gydymas

Kai sąnario pažeidimas tampa didelis ir prarandama funkcija, gali būti taikomas chirurginis gydymas. Dažniausia operacija — sąnario endoprotezavimas, kai pažeistas sąnarys pakeičiamas dirbtiniu. Tokios operacijos ypač efektyvios kelio ir klubo sąnariams, kai konservatyvios priemonės nebeteikia pakankamo palengvėjimo.

Kad būtų lengviau suprasti gydymo galimybių skirtumus, žemiau pateikiamas apibendrintas privalumų ir trūkumų blokas.

Artrito gydymo metodų nauda ir trūkumai

Prieš pasirinkdami gydymą, pacientai dažnai nori suprasti, kuo skiriasi vaistai, fizioterapija, chirurgija ir gyvenimo būdo pokyčiai. Šis blokas padeda aiškiai matyti, kur kiekviena strategija yra stipriausia ir kokios yra galimos ribos.

Tinkamai suderintos priemonės gali padėti ne tik sumažinti skausmą, bet ir sustabdyti ligos plitimą bei išsaugoti judrumą ilgiems metams.

Mityba ir artritas

Mityba gali reikšmingai paveikti artrito eigą, ypač uždegimines jo formas. Nors vien maisto pagalba artrito išgydyti neįmanoma, tinkamai parinkti produktai padeda sumažinti uždegimą, palengvinti skausmą ir pagerinti bendrą sąnarių funkciją. Gydytojai vis dažniau akcentuoja, kad mitybos korekcijos turėtų būti ne priedas, o pilnavertė gydymo dalis.

Svarbiausia — nuoseklumas. Vienkartinis „sveiko maisto“ pasirinkimas neturės poveikio, tačiau ilgalaikis priešuždegiminės mitybos principų laikymasis gali pagerinti savijautą jau po kelių savaičių.

Gydytojas reumatologas dr. Scott Zashin yra pažymėjęs:

„Tinkama mityba nepakeis vaistų, tačiau ji gali reikšmingai sumažinti simptominį uždegimą. Net keli nedideli pokyčiai kartais lemia daug daugiau, nei pacientai tikisi.“

Kokie produktai gali mažinti uždegimą?

Sąnarių sveikatai ypač naudingi produktai, kurie padeda slopinti uždegiminius procesus, stabilizuoja cukraus kiekį kraujyje ir aprūpina ląsteles antioksidantais.

• Omega-3 riebalų rūgščių šaltiniai: žuvis, linų sėmenys, chia.
• Uogos ir kiti antioksidantų gausūs vaisiai.
• Alyvuogių aliejus, riešutai, avokadai.
• Lapinės daržovės ir kitos daržovės ryškiais pigmentais.
• Visavertės kruopos, tokios kaip avižos ar bolivinės balandos.

Šie produktai padeda mažinti uždegimo mediatorius organizme ir veikia lėčiau, bet stabiliai.

Ko vengti?

Kai kurie maisto produktai gali didinti uždegimą, skatinti tinimą ar net tiesiogiai sustiprinti skausmą. Nors jų poveikis individualus, daugumai žmonių būdingi bendri dirgikliai.

• Cukrus ir konditeriniai gaminiai.
• Perdirbta mėsa ir riebūs pusgaminiai.
• Didelio riebalų kiekio kepti produktai.
• Perdirbti angliavandeniai — balta duona, bandelės, makaronai iš baltų miltų.
• Alkoholis ir saldinti gėrimai.

Vengiant šių produktų dažnai sumažėja rytinis sąnarių sustingimas ir bendras uždegimo aktyvumas.

Gydytojų komentarai

Artritas — viena tų ligų, kur gydytojų įžvalgos ir patirtis yra ypač svarbios. Pacientai dažnai klausia, ar tikrai būtina pradėti gydymą anksčiau, ar užteks vien mitybos ir fizioterapijos, ar vaistai nepakenks. Reumatologai šiuos klausimus girdi kasdien, todėl jų pastebėjimai padeda geriau suprasti ligos sudėtingumą ir gydymo logiką.

Reumatologė dr. Alexis Ogdie, daug metų tirianti uždegiminius artritus, pabrėžia, kad delsimas kainuoja brangiai:

„Uždegiminio artrito atveju kiekvienas mėnuo be tinkamo gydymo gali lemti negrįžtamą sąnarių žalą.“

Ši mintis gerai atspindi šiuolaikinį požiūrį: artritą būtina gaudyti anksti, nes kartą pažeista kremzlė neatsinaujina.

Kitas specialistas, dr. Kevin Deane iš Kolorado universiteto, išryškina dar vieną svarbų aspektą:

„Artritas yra sisteminė liga — jei gydome tik skausmą, praleidžiame tikrąją problemą. Tikslas yra suvaldyti uždegimą, o ne tiesiog malšinti simptomus.“

Tai reiškia, kad tik kompleksinis gydymas gali duoti ilgalaikių rezultatų. Gydytojai dažnai mato, kad pacientams geriausiai sekasi tada, kai vaistai, mityba ir kineziterapija derinami tarpusavyje.

Žmonių atsiliepimai

Pacientų patirtis dažnai labai skirtinga — vieni artrito simptomus pastebi staigiai, kiti pasakoja, kad liga tarsi „atėjo tyliai“. Nors kiekviena istorija individuali, jas jungia viena bendra mintis: tinkamas gydymas ir nuoseklumas gali pakeisti gyvenimo kokybę.

Jolanta, 54 m.:
„Pirmiausia maniau, kad skauda nuo darbo, bet po kelių mėnesių nebegalėjau ryte net puodelio pakelti. Kai pradėjau gydymą, po truputį grįžo judrumas. Labiausiai padėjo kineziterapija — nors iš pradžių buvau skeptiška.“

Marius, 42 m.:
„Diagnozė — psoriazinis artritas. Gąsdino nežinomybė, bet biologinė terapija padarė stebuklus. Skausmų žymiai mažiau, galiu sportuoti.“

Agnė, 61 m.:
„Daug metų kankino keliai. Kai gydytojas rekomendavo pakeisti mitybą, maniau, kad niekas nepasikeis. Bet atsisakius cukraus ir padidinus žuvies kiekį, rytinis sustingimas sumažėjo per kelias savaites.“

Šie atsiliepimai rodo vieną svarbų dalyką: artritas — valdoma liga, tačiau tam reikia kantrybės ir tinkamo plano.

Dažniausiai užduodami klausimai apie artritą