Kada atliekamas kraujo perpylimas dėl per mažo hemoglobino kiekio?

Kraujo perpylimas (transfuzija) atliekamas tada, kai organizmas pats nebegali aprūpinti audinių pakankamu deguonies kiekiu dėl labai žemo hemoglobino lygio. Tai nėra pirmo pasirinkimo gydymo būdas – paprastai prieš tai bandoma koreguoti būklę geležies preparatais, vitaminu B12, folio rūgštimi ar gydant priežastinę ligą.

„Transfuzija skiriama tik tada, kai paciento gyvybei gresia pavojus arba kai mažakraujystė sukelia ryškius simptomus – dusulį, širdies ritmo sutrikimus, silpnumą,“
– dr. Emily Rees, hematologė, Cleveland Clinic (JAV).

Kraujo perpylimas dažniausiai atliekamas, kai hemoglobino kiekis nukrenta žemiau 70 g/l, tačiau kiekvienu atveju gydytojai vertina bendrą paciento būklę, amžių, širdies ir plaučių veiklą.
Kai hemoglobino vertės yra tarp 70–90 g/l, sprendimas priimamas individualiai — pavyzdžiui, jei pacientas jaučia stiprų dusulį ar širdies ritmo sutrikimus.

„Nėra vienos magiškos ribos. Vienam žmogui 80 g/l gali būti pavojinga, kitam – toleruojama. Sprendimą lemia ne skaičius, o simptomai,“
– dr. Thomas Nguyen, hematologas, Harvard Medical School (JAV).

Kaip vyksta kraujo perpylimas ir kokios galimos rizikos?

Kraujo perpylimas yra kontroliuota ir saugi procedūra, atliekama tik ligoninėje, prižiūrint gydytojui hematologui arba anesteziologui. Šiuolaikinės technologijos leidžia tiksliai suderinti donoro ir recipiento kraują, todėl komplikacijos pasitaiko itin retai.

Kaip vyksta procedūra?

Pats procesas gana paprastas ir neskausmingas: pacientui įvedamas intraveninis kateteris, per kurį lašiniu būdu suleidžiama donoro kraujo arba eritrocitų masė. Procedūra trunka nuo 1 iki 3 valandų, priklausomai nuo kiekio.

Prieš transfuziją atliekama kruopšti kraujo grupės ir suderinamumo analizė, kad būtų išvengta imuninės reakcijos. Visas kraujas yra patikrintas dėl infekcijų (ŽIV, hepatitų, sifilio).

Galimos rizikos

Nors transfuzija laikoma saugia, kiekviena medicininė intervencija turi rizikų. Jos pasitaiko retai, bet pacientas visada informuojamas apie galimas reakcijas.

Dažniausios galimos komplikacijos:

• Lengva alerginė reakcija – niežulys, bėrimas, karščio pojūtis procedūros metu.
• Karščiavimas – organizmo reakcija į svetimus eritrocitus, dažniausiai praeina savaime.
• Skysčių perteklius (hipervolemija) – pasitaiko vyresniems ar širdies nepakankamumu sergantiems pacientams.
• Labai reta hemolizinė reakcija – kai organizmas atmeta perpiltus eritrocitus; dėl išsamių suderinamumo tyrimų šis atvejis beveik nepasitaiko.

„Šiandien kraujo transfuzijos yra saugesnės nei bet kada anksčiau. Griežta donoro patikra ir technologinė priežiūra sumažina rizikas iki minimumo,“
– dr. Emily Rees, hematologė, Cleveland Clinic (JAV).

Kada rezultatas juntamas?

Pagerėjimas dažniausiai pasijunta per 24–48 valandas: išnyksta silpnumas, pagerėja kvėpavimas, oda tampa šviesesnė.
Po procedūros gydytojai seka hemoglobino ir hematokrito rodiklius, kad įvertintų efektyvumą ir nuspręstų, ar reikia papildomos transfuzijos.

Žmonių atsiliepimai ir gydytojų komentarai

Kraujo perpylimas daugeliui žmonių asocijuojasi su pavojumi ar skausminga patirtimi, tačiau realybėje tai dažniausiai yra rutinė ir gyvybę gelbstinti procedūra, kuri suteikia akivaizdų palengvėjimą jau po pirmos paros. Pacientų patirtys rodo, kad baimė dažniausiai kyla iš nežinojimo, o ne iš pačios procedūros.

Žmonių atsiliepimai

„Kai mano hemoglobinas nukrito iki 68 g/l, jaučiausi tarsi be jėgų – net keltis iš lovos buvo sunku. Po perpylimo kitą dieną atsirado energija, dingo dusulys. Baimė išgaravo, kai pamačiau, kaip kruopščiai viskas atliekama.“
– Aldona, 72 m.

„Po skrandžio operacijos hemoglobinas krito labai žemai. Gydytojai pasiūlė transfuziją – iš pradžių dvejojau, bet dabar džiaugiuosi, kad sutikau. Nė vieno šalutinio poveikio, tik palengvėjimas.“
– Saulius, 65 m.

„Turėjau geležies stokos mažakraujystę ir man neleido kraujo iškart – pirmiausia bandė gydyti geležimi. Bet kai rodikliai vis tiek krito, atliko perpylimą. Skirtumas pasijuto tą pačią dieną.“
– Eglė, 43 m.

„Bijojau dėl infekcijų, bet gydytoja paaiškino, kad visi donorai tikrinami labai griežtai. Procedūra buvo visiškai rami, be skausmo, jaučiau tik šilumą, kai lašėjo kraujas.“
– Mantas, 58 m.

Gydytojų komentarai

„Pacientai dažnai galvoja, kad kraujo perpylimas yra kraštutinė priemonė, tačiau daugeliu atvejų tai tiesiog efektyviausias būdas greitai atkurti deguonies tiekimą į audinius. Rizikos – minimalios, nauda – akivaizdi.“
– dr. Thomas Nguyen, hematologas, Harvard Medical School (JAV)

„Svarbu, kad pacientas suprastų: perpylimas nereiškia, jog organizmas „nebeveikia“. Tai laikina pagalba, kol gydymas pašalina priežastį. Dauguma žmonių jau po paros jaučiasi visiškai kitaip.“
– dr. Sarah Langford, hematologė, Johns Hopkins Hospital (JAV)

Pacientų ir gydytojų patirtys aiškiai rodo: kraujo perpylimas atliekamas tik tada, kai to tikrai reikia, ir duoda greitą rezultatą. Ši procedūra nėra pavojinga, jei atliekama medicinos įstaigoje ir tinkamai prižiūrima.

Skeptiškai vertinant visuomenėje paplitusį mitą – perpylimas „nusilpnina organizmą“ – mediciniškai tai neturi pagrindo. Atvirkščiai, jis atstato deguonies tiekimą ir leidžia organizmui atsigauti.
Svarbiausia – nebijoti, o pasitikėti gydytojais ir suprasti, kad ši procedūra yra viena saugiausių kraujo medicinoje.

Dažniausiai užduodami klausimai apie kraujo perpylimą dėl mažo hemoglobino