Ar galima valgyti prieš kreatinino tyrimą?

Kreatinino tyrimas – vienas dažniausiai atliekamų kraujo ir šlapimo tyrimų, padedantis įvertinti inkstų veiklą ir raumenų apykaitą. Kreatininas yra baltymų skilimo produktas, kuris pašalinamas per inkstus, todėl jo kiekis kraujyje ir šlapime atspindi, kaip efektyviai šie organai dirba.

Nors tyrimas atrodo paprastas, netinkamas pasiruošimas gali iškreipti rezultatus. Viena dažniausių klaidų – pavalgymas prieš kraujo paėmimą. Kai kurie maisto produktai (ypač mėsa ar baltymingi papildai) gali trumpam padidinti kreatinino kiekį, todėl kyla klausimas: ar būtina būti nevalgius?

„Net ir sveikiems žmonėms baltymų perteklius prieš tyrimą gali sukelti laikiną kreatinino padidėjimą, todėl gydytojas gali klaidingai įtarti inkstų funkcijos sutrikimą,“ – pažymi nefrologas dr. Jonas Kalnius, Santaros klinikos.

Atsakymas priklauso nuo to, kokį tyrimą atliekate – kraujo ar šlapimo – ir kokiu tikslu jis skiriamas.

Kas yra kreatinino tyrimas ir ką jis parodo

Kreatininas yra natūralus raumenų apykaitos produktas, susidarantis, kai raumenyse esantis kreatinfosfatas skyla ir išskiria energiją. Kadangi ši reakcija vyksta nuolat, nedidelis kreatinino kiekis visada patenka į kraują ir pašalinamas per inkstus.

Todėl jo koncentracija kraujyje ir šlapime tampa vienu patikimiausių inkstų veiklos rodiklių. Jei inkstai nebegeba efektyviai filtruoti, kreatininas kraujyje didėja.

„Kreatinino tyrimas – tai tarsi langas į inkstų būklę. Net ir nedideli nukrypimai gali reikšti, kad filtravimo funkcija silpnėja, ypač jei žmogus serga cukriniu diabetu ar hipertenzija,“ – paaiškina nefrologė dr. Rūta Markevičienė.

Šis tyrimas padeda:

• įvertinti inkstų funkciją ir galimus jos sutrikimus,
• stebėti lėtinių inkstų ligų eigą,
• koreguoti vaistų dozes, kai reikia tiksliai žinoti organizmo šalinimo gebą,
• įvertinti dehidrataciją, raumenų pažeidimus ar intensyvų fizinį krūvį.

Rezultatai dažnai pateikiami kartu su glomerulų filtracijos rodikliu (eGFR) – jis apskaičiuojamas pagal amžių, lytį ir kreatinino kiekį, leidžiantį įvertinti inkstų veiklos procentą.

Kada gydytojas skiria šį tyrimą

Kreatinino tyrimas skiriamas:

• esant nuovargiui, tinimui, dažnam ar sumažėjusiam šlapinimuisi,
• padidėjus kraujospūdžiui ar nustatytam diabetui,
• prieš pradedant arba stebint gydymą vaistais, veikiančiais inkstus,
• profilaktiškai, ypač vyresniems nei 40 metų žmonėms ar turintiems inkstų ligų šeimos istoriją.

Tyrimas atliekamas paprastai – imamas veninis kraujas arba šlapimo mėginys. Tai neskausminga ir greita procedūra, tačiau svarbiausia yra pasiruošimas prieš paėmimą.

Ar galima valgyti prieš kreatinino tyrimą?

Šis klausimas dažnai keliamas laboratorijoje, ir atsakymas priklauso nuo to, kokio tipo tyrimas atliekamas – kraujo ar šlapimo. Nors kai kuriose laboratorijose nurodoma, kad galima valgyti lengvai, dauguma gydytojų vis dėlto rekomenduoja būti nevalgius bent 8–12 valandų prieš tyrimą.

Maistas, ypač raudona mėsa, baltymų papildai ir intensyvus sportas, gali trumpam padidinti kreatinino kiekį kraujyje. Tai ne visada reiškia inkstų ligą, tačiau tokie svyravimai gali klaidinti gydytoją vertinant rezultatus.

„Valgymas prieš tyrimą, ypač mėsos ar baltymų turinčio maisto, trumpam padidina kreatinino koncentraciją. Kad išvengtume klaidingų išvadų, rekomenduojama atvykti nevalgius,“ – pažymi biomedicinos laboratorinės diagnostikos specialistė dr. Dalia Krivickienė.

Toliau aptarsime abu dažniausius tyrimo tipus – kraujo ir šlapimo, nes jų pasiruošimas šiek tiek skiriasi.

Kraujo kreatinino tyrimas

Kraujo tyrimui svarbiausia išvengti maisto poveikio. Nevalgius bent 8–12 valandų padeda užtikrinti tikslius rezultatus.
Tyrimo rytą galima gerti tik paprastą vandenį – be kavos, arbatos, pieno ar sulčių.

Prieš tyrimą nerekomenduojama:

• valgyti raudonos mėsos – ji gali padidinti kreatinino kiekį net 10–20 %;
• vartoti baltymų papildų ar kreatino miltelių – jie gali sukelti klaidingai aukštą rezultatą;
• daryti intensyvios treniruotės tyrimo išvakarėse – fizinis krūvis padidina raumenų irimo produktus kraujyje.

Šis pasiruošimas ypač svarbus, jei tyrimas atliekamas vertinant inkstų funkciją ligos diagnostikai ar vaistų dozėms parinkti. Jei tyrimas tik stebimasis (pavyzdžiui, lėtinės ligos eigoje), gydytojas gali leisti maitintis įprastai, tačiau būtina informuoti, ką valgėte.

Šlapimo kreatinino tyrimas

Šlapimo tyrimo tikslas – įvertinti, kiek kreatinino pašalinama per parą. Maistas čia turi mažesnę įtaką, tačiau vis tiek verta laikytis kelių taisyklių.

Jei atliekamas paros šlapimo tyrimas, svarbu:

• rinkti visą šlapimą per 24 valandas, laikant vėsiai,
• vengti per didelio baltymų ar mėsos kiekio,
• nevartoti alkoholio ir papildų,
• užtikrinti higieną, kad mėginys nebūtų užterštas.

„Šlapimo kreatinino svyravimai dažniausiai susiję ne su maistu, o su skysčių kiekiu – jei geriama per mažai, koncentracija dirbtinai padidėja,“ – pažymi nefrologė prof. Agnė Laužikienė (Vilniaus universitetas).

Kitaip tariant, prieš kraujo tyrimą rekomenduojama nevalgyti, o šlapimo tyrimui svarbiausia vengti perteklinių baltymų ir dehidratacijos.

Kaip tinkamai pasiruošti tyrimui

Kad kreatinino tyrimo rezultatai būtų patikimi, būtina laikytis kelių paprastų, bet svarbių pasiruošimo taisyklių. Daugelis jų susijusios su mityba, skysčių vartojimu ir fiziniu krūviu – net menki nukrypimai gali pakeisti rezultatą ir priversti kartoti tyrimą.

Prieš pereinant prie konkrečių punktų, verta žinoti, kad tyrimo tikslas – įvertinti natūralią organizmo būseną. Todėl bet koks laikinas poveikis (pvz., mėsos ar papildų vartojimas) gali klaidinti net patyrusį gydytoją.

Štai kaip tinkamai pasiruošti:

• Nevalgykite bent 8–12 valandų prieš kraujo tyrimą – ypač venkite baltymingų produktų (mėsos, kiaušinių, varškės, baltymų kokteilių).
• Gerkite tik vandenį – kava, arbata ir net sultys gali paveikti skysčių balansą ir šlapimo koncentraciją.
• Venkite alkoholio bent 24 valandas prieš tyrimą – alkoholis trikdo kepenų veiklą ir dehidratuoja organizmą.
• Neužsiimkite intensyviu sportu 1–2 dienas prieš tyrimą – dėl raumenų apkrovos kreatinino lygis gali dirbtinai pakilti.
• Informuokite gydytoją apie vartojamus vaistus – kai kurie (pvz., kreatino papildai, antibiotikai, AKF inhibitoriai) gali paveikti rezultatą.
• Tyrimo rytą būkite pailsėję ir ramūs – stresas gali paveikti kraujotaką ir glikemijos lygį, kuris netiesiogiai daro įtaką inkstų rodikliams.

Laikantis šių rekomendacijų, tyrimo duomenys atspindės tikrąją jūsų inkstų būklę, o gydytojas galės tiksliau įvertinti situaciją.

„Laboratoriniai tyrimai – tai ne vien technika, bet ir paciento atsakomybė. Tinkamai pasiruošęs žmogus padeda gauti tikslų rezultatą ir išvengti bereikalingos diagnostikos grandinės,“ – pabrėžia laboratorinės medicinos gydytojas dr. Tomas Čeponis, Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos.

Net ir maža detalė, pavyzdžiui, rytinis kavos puodelis, gali pakeisti rezultatą tiek, kad teks kartoti tyrimą po kelių dienų.

Ką daryti, jei prieš tyrimą pavalgėte

Pasitaiko, kad žmogus pamiršta nurodymą būti nevalgius ir vis dėlto papusryčiauja prieš tyrimą. Tokiu atveju nereikėtų panikuoti, tačiau būtina informuoti laboratorijos darbuotoją arba gydytoją, kad rezultatai būtų teisingai interpretuoti.

Maistas, ypač mėsa ar baltyminiai produktai, gali padidinti kreatinino kiekį kraujyje iki 10–20 %. Tai trumpalaikis efektas, kuris dažniausiai išnyksta per kelias valandas, tačiau tuo metu gauti rezultatai gali būti klaidingai aukšti.

„Jei tyrimas atliekamas dėl tikslios inkstų funkcijos diagnostikos, net ir nedidelis nukrypimas dėl pusryčių gali iškraipyti vaizdą. Tokiu atveju geriau tyrimą pakartoti kitą dieną, laikantis visų rekomendacijų,“ – pataria nefrologė dr. Laura Gudaitytė, Kauno klinikos.

Ką reikėtų daryti, jei pavalgėte:

• informuokite laboratorijos specialistą, kada ir ką valgėte,
• jei tyrimo tikslas – stebėti dinamiką (pvz., ligos eigą), gydytojas į tai atsižvelgs,
• jei tyrimas diagnostinis (pirmas kartas), gali būti prašoma pakartoti jį po 1–2 dienų,
• stenkitės vengti klaidos ateityje – suplanuokite vizitą ryte, kad būtų lengviau būti nevalgius.

Kai kuriais atvejais (pvz., atliekant šlapimo kreatinino tyrimą) pavalgymas neturi didelės reikšmės, tačiau bendras principas išlieka – tyrimas turi atspindėti natūralią organizmo būseną, todėl geriausia jį atlikti po poilsio ir nevalgius.

Kartais laboratorija gali pažymėti rezultatus kaip „galimai paveiktus mitybos“, todėl svarbu žinoti, kad vienas netikslus tyrimas nereiškia inkstų problemų. Pakartotinis, tinkamai atliktas testas visada suteikia patikimesnį vaizdą.

Daktaro komentaras ir pacientų patirtys

Kreatinino tyrimas – vienas tiksliausių inkstų funkcijos rodiklių, tačiau jo patikimumas tiesiogiai priklauso nuo paciento pasiruošimo. Gydytojai pabrėžia, kad mityba, fizinis krūvis ir skysčių balansas gali turėti reikšmingą trumpalaikį poveikį rezultatams.

„Raudona mėsa ir intensyvus fizinis aktyvumas prieš tyrimą gali laikinai padidinti kreatinino kiekį. Todėl geriausia tyrimą atlikti būnant nevalgius ir pailsėjus,“ – teigia dr. Jeffrey A. Kraut, nefrologas iš Cleveland Clinic (šaltinis: Cleveland Clinic Health Library, 2023).

„Kreatinino vertės nėra pastovios visiems – jos gali svyruoti priklausomai nuo raumenų masės, skysčių kiekio ar net dietos. Todėl gydytojui svarbu žinoti, ar pacientas buvo tinkamai pasiruošęs,“ – pabrėžia dr. Andrew Narva, Nacionalinio inkstų fondo (National Kidney Foundation) ekspertas (šaltinis: NKF Patient Education, 2022).

„Net nedidelis dehidratacijos laipsnis gali sukelti klaidingą kreatinino padidėjimą. Pacientai dažnai nustemba, kaip daug gali lemti paprastas dalykas – išgerti stiklinę vandens,“ – aiškina dr. Thomas D. DuBose Jr., Wake Forest University nefrologas (šaltinis: American Journal of Kidney Diseases, 2021).

Pacientų patirtys

„Atėjau į tyrimą po ankstyvų pusryčių – buvau suvalgiusi kiaušinį ir duonos. Rezultatas buvo šiek tiek aukštesnis, gydytoja liepė pakartoti po kelių dienų. Kitą kartą atėjau nevalgius – viskas buvo normalu.“
— Jolanta, 42 m.

„Sportuoju kasdien ir vartoju baltymų papildus. Tyrimas parodė padidintą kreatininą, bet gydytojas nuramino, kad tai normalu sportuojantiems žmonėms. Nustojus vartoti papildus, vertės sumažėjo.“
— Andrius, 28 m.

„Kreatinino tyrimą darau reguliariai, nes turiu padidintą kraujospūdį. Pastebėjau, kad jei dieną prieš geriu mažai vandens, rodikliai būna blogesni. Dabar visada pasirūpinu, kad būčiau pakankamai hidratuota.“
— Elena, 57 m.

Šios patirtys rodo, kad daugumą „blogų“ rezultatų lemia ne liga, o netinkamas pasiruošimas arba gyvenimo būdo smulkmenos.

Dažniausiai užduodami klausimai apie kreatinino tyrimą