Spaudimo ar veržimo jausmas širdies plote gali būti tiek nepavojingas, tiek labai rimtas signalas. Svarbiausia – suprasti, kada tai greičiausiai susiję su širdimi, o kada – su kitomis priežastimis, ir kaip elgtis pirmosiomis minutėmis.
- Kas tai? – Veržimo, sunkumo ar „akmens ant krūtinės“ pojūtis, kilęs iš širdies ar kitų sistemų.
- Kada pavojinga? – Jei pojūtis trunka >10 min., stiprėja, plinta į kairę ranką/kaklą/žandikaulį, lydi dusulys, silpnumas, šaltas prakaitas.
- Dažniausios priežastys? – Vainikinių arterijų liga/angina, padidėjęs kraujospūdis, skrandžio–stemplės refliuksas, raumenų įtampa, nerimas ar panikos epizodai.
- Ką daryti dabar? – Sustokite, pailsėkite, įvertinkite simptomus; jei įtariate širdį – skambinkite 112, nevairuokite patys.
- Prevencija – Kraujo spaudimo, lipidų ir gliukozės kontrolė, miegas, streso valdymas, rūkymo atsisakymas, judėjimas pagal gydytojo planą.
Kas yra spaudimo jausmas širdies plote?
Spaudimas širdies plote – tai krūtinės diskomfortas, kuris dažniau jaučiamas kaip veržimas ar sunkumas, o ne aštrus skausmas. Jis gali atsirasti ramybėje arba krūvio metu, tęstis minutes ar valandas ir kartotis.
Kaip žmonės jį apibūdina
Žmonės dažniausiai sako „lyg kas sėdėtų ant krūtinės“, „veržia“ arba „trūksta oro“. Pojūtis gali plisti į kairę ranką, kaklą, žandikaulį ar nugarą ir kartais lydėti širdies plakimo pojūtis, pykinimas ar šaltas prakaitas.
Kada simptomas ypač reikšmingas
Ypač reikšminga, jei spaudimas stiprėja arba neatslūgsta pailsėjus, jei atsiranda krūvio metu ar naktį pabudus, arba jei kartu juntamas dusulys, silpnumas, alpimas. Tokiais atvejais reikia skubios medicinos pagalbos.
„Ne kiekvienas krūtinės skausmas yra infarktas, bet kiekvienas veržimo epizodas turi būti vertinamas rimtai – ypač, jei jis naujas arba kitoks nei įprastai,“ – sako Sharonne N. Hayes, MD, kardiologė (Mayo Clinic).
Galimos priežastys (širdinės ir neširdinės)
Spaudimą krūtinėje gali sukelti vainikinių arterijų liga (angina), miokardo infarktas, širdies vožtuvų ligos ar aritmijos, tačiau taip pat dažnos neširdinės priežastys: skrandžio–stemplės refliuksas, raumenų–kaulų sistemos įtampa, nerimo/panikos epizodai, net plaučių patologijos. Žemiau – mobiliesiems pritaikyta palyginimo lentelė su tipiniais požymiais ir pirmąja pagalba.
| Galima priežastis | Kaip dažniausiai jaučiasi | Kas „išduoda“ kilmę | Ką daryti pirmiausia |
|---|---|---|---|
| Vainikinių arterijų liga (angina) | Veržimas ar sunkumas krūtinės centre, dažniau krūvio ar streso metu, atslūgsta pailsėjus. | Plinta į kairę ranką/kaklą/žandikaulį; trunka kelias min.; gali lydėti dusulys. | Sustabdyti veiklą, atsisėsti; jei paskirta – nitroglicerinas; jei nepraeina >10 min. – 112. |
| Miokardo infarktas | Stiprus, „gniuždantis“ spaudimas, dažnai su šalto prakaito bangomis, silpnumu, pykinimu. | Nepraeina pailsėjus, naujas ar stiprėjantis; dažniau vyresniems ar turintiems rizikos veiksnių. | Skambinti 112; nevairuoti; jei nėra alergijos ir gydytojas buvo rekomendavęs – viena maža aspirino dozė kramtyti. |
| Perikarditas | Aštrus ar spaudžiantis skausmas, blogėja gulint, palengvėja atsisėdus/pasirėmus į priekį. | Nesenos infekcijos istorija, karščiavimas, triukšmas klausant širdies. | Kreiptis į gydytoją tą pačią dieną ar skubiai, jei dusulys/stiprus skausmas. |
| Refliuksas (GERL) | Degimas ar spaudimas už krūtinkaulio, po valgio ar naktį. | Ryšys su maistu, palengvėjimas nuo antacidų, rūgštus skonis burnoje. | Vengti vėlyvų sočių vakarienių, pakelti galvūgalį; planuoti šeimos gydytojo konsultaciją. |
| Raumenų–kaulų įtampa | Lokalus skausmas ar spaudimas, jautrūs taškai paspaudus, ryšys su judesiu/poza. | Skausmas atkartojamas palpuojant; nėra dusulio ar sisteminių simptomų. | Pailsėti, šilumos/šalčio aplikacijos; prireikus – nesteroidiniai vaistai, kineziterapija. |
| Nerimo ar panikos epizodas | Spaudimas su „oro trūkumu“, širdies plakimu, dilgčiojimu, baime. | Staigi pradžia stresinėje situacijoje, praeina per 10–20 min.; medicininiai tyrimai – be pokyčių. | Lėtas kvėpavimas, sėdima poza, kontaktas su artimu žmogumi; suplanuoti psichikos sveikatos konsultaciją. |
| Plaučių priežastys (pvz., embolija, pneumonija) | Spaudimas ar skausmas su dusuliu, kosuliu, karščiavimu ar staigiu silpnumu. | Rizika po imobilizacijos/operacijų/kelionių, kraujo krešėjimo sutrikimai. | Skubiai į skubios pagalbos skyrių, jei dusulys ar staigus pablogėjimas. |
Kodėl svarbu atskirti kilmę
Nuo teisingo atskyrimo priklauso skubos lygis ir veiksmai. Pavyzdžiui, skausmas, kuris nepraeina pailsėjus ir plinta, laikomas grėsmingesniu nei lokalus, palpuojant atkartojamas diskomfortas.
Rizikos veiksniai
Didesnę tikimybę, kad spaudimo priežastis – širdinė, lemia amžius, arterinė hipertenzija, rūkymas, cukrinis diabetas, didelis MTL cholesterolis, šeiminė ankstyvos širdies ligos istorija. Jei keli iš jų būdingi – žiūrime į simptomą griežčiau.
Kaip sau padėti ir ką daryti
Spaudimo jausmas širdies plote kelia nerimą, tačiau ne kiekvienas atvejis yra skubus. Vis dėlto svarbu žinoti, kaip elgtis teisingai pirmosiomis minutėmis ir kokius veiksmus atlikti po to, kai simptomai praeina.
Pirmieji žingsniai, kai pajuntamas spaudimas
Jei spaudimo jausmas atsiranda staiga ar krūvio metu, svarbiausia – sustabdyti veiklą ir pailsėti. Atsisėskite, stenkitės kvėpuoti ramiai ir įvertinkite, ar pojūtis praeina.
- Jei simptomai silpnėja po kelių minučių poilsio – tikėtina, kad priežastis nėra ūmi, bet vis tiek reikėtų planuoti vizitą pas gydytoją.
- Jei simptomai neatslūgsta per 5–10 minučių ar stiprėja, būtina nedelsiant kviesti greitąją pagalbą (112).
Savipagalbos principai
Namuose galima taikyti kelias saugias priemones, kol laukiama pagalbos arba po ūmaus epizodo:
- Išmatuokite kraujospūdį ir pulsą.
- Nevartokite papildomų vaistų, jei jų neskyrė gydytojas.
- Jei gydytojas anksčiau paskyrė nitrogliceriną, vartokite pagal nurodymus – viena tabletė po liežuviu, sėdint, ne daugiau kaip 3 per 15 minučių.
- Jei simptomai nepraeina – skambinkite 112, nevažiuokite patys į ligoninę.
„Svarbiausia – nepradėti spėlioti. Dalis pacientų per ilgai laukia, bandydami suprasti, ar skausmas „rimtas“. Tai klaida – širdies simptomai turi būti vertinami iškart“, – pabrėžia Dr. Martha Gulati, kardiologė iš Cedars-Sinai Smidt Heart Institute.
Nauda ir rizikos veiksniai
Nauda žinant savo simptomus
- Greitas reagavimas gali išgelbėti gyvybę – ypač jei tai infarkto pradžia.
- Laiku atlikti tyrimai (EKG, kraujo, echoskopija) leidžia išvengti komplikacijų.
- Žinojimas apie neširdines priežastis mažina nerimą ir klaidingus savidiagnostikos sprendimus.
- Simptomų dienoraštis padeda gydytojui tiksliau nustatyti priežastį.
Rizikos veiksniai
- Amžius virš 45 m. vyrams ir virš 55 m. moterims.
- Padidėjęs kraujospūdis, rūkymas, antsvoris, padidėję lipidai.
- Cukrinis diabetas arba insulino rezistencija.
- Ilgalaikis stresas ir miego trūkumas.
- Šeiminė širdies ligų istorija (ypač ankstyva).
Kada būtina skubiai kreiptis į medikus
Nors kai kurie spaudimo epizodai praeina savaime, yra situacijų, kai kiekviena minutė svarbi.
Jei pasireiškia bent viena iš šių būklių, reikia nedelsiant kviesti greitąją pagalbą:
- Spaudimo jausmas trunka ilgiau nei 10–15 minučių.
- Pojūtis plinta į rankas, kaklą, žandikaulį ar nugarą.
- Atsiranda dusulys, šaltas prakaitas, stiprus silpnumas, alpimas.
- Nitroglicerinas nepadeda arba situacija blogėja.
„Infarktas ne visada atrodo dramatiškai – kartais tai tiesiog diskomfortas ar „lengvas spaudimas“. Ypač moterims simptomai gali būti subtilūs, todėl geriau klysti atsargumo pusėn,“ – pažymi Dr. Erin Michos, Johns Hopkins Medicine kardiologė.
Gydytojų įžvalgos
Širdies simptomų vertinimas visada turi būti individualus. Nors šiuolaikinė medicina leidžia greitai nustatyti priežastį, žmonės vis dar dažnai delsia kreiptis pagalbos.
„Žmonės linkę manyti, kad krūtinės spaudimas praeis savaime. Bet būtent laukimas yra pavojingiausias dalykas – širdies raumuo netenka deguonies kiekvieną minutę,“ – sako Dr. Clyde W. Yancy, Šiaurės Vakarų universiteto Feinbergo medicinos mokyklos kardiologas (American Heart Association).
„Net jei po tyrimų paaiškėja, kad spaudimą sukėlė ne širdies priežastis, tai vis tiek yra galimybė sustiprinti sveikatą – pagerinti mitybą, miegą, sumažinti stresą,“ – pabrėžia Dr. Erin Michos, Johns Hopkins Medicine kardiologė.
„Širdies priepuoliai dažnai prasideda „nekaltai“ – lengvu spaudimu ar sunkumu, o ne staigiu skausmu. Moterims simptomai ypač gali būti netipiniai,“ – aiškina Dr. Sharonne N. Hayes, Mayo Clinic širdies ir kraujagyslių centro įkūrėja.
Dažniausiai užduodami klausimai apie spaudimą širdies plote
Ar spaudimo jausmas širdies plote visada reiškia širdies ligą?
Kiek laiko galima laukti prieš kreipiantis pagalbos?
Kaip atskirti stresinį spaudimą nuo širdinio?
Ar galima vartoti nitrogliceriną be gydytojo paskyrimo?
Kokie tyrimai atliekami, kai tiriamas šis simptomas?
Ar galima sportuoti po tokio epizodo?
Ar raminamieji gali padėti sumažinti spaudimo pojūtį?
Kiti straipsniai
