Apsinuodijimas antifrizu: ką daryti ir kaip išvengti mirtinų pasekmių

Apsinuodijimas antifrizu – viena iš pavojingiausių buitinių ir pramoninių intoksikacijų formų. Antifrizas dažniausiai naudojamas automobilių aušinimo sistemose, tačiau jo sudėtyje esantis etilenglikolis yra labai toksiška medžiaga, kuri net ir nedideliais kiekiais gali kelti grėsmę žmogaus gyvybei.

Toks apsinuodijimas dažniausiai įvyksta atsitiktinai – vaikams paragavus ryškiaspalvio, saldoko skonio skysčio, arba suaugusiesiems supainiojus jį su alkoholiu. Deja, pasitaiko ir tyčinių atvejų, kai antifrizas vartojamas bandant nusižudyti.

Pasak gydytojo toksikologo dr. Michael Beuhler (Carolinas Medical Center, JAV):

„Etilenglikolis yra itin pavojingas, nes pirmieji simptomai primena paprastą apsvaigimą nuo alkoholio, todėl neretai žmonės per vėlai kreipiasi pagalbos. Būtent laikas yra lemiamas veiksnys išgyvenant.“

Kuo greičiau nustatomas apsinuodijimas ir suteikiamas tinkamas gydymas, tuo didesnė tikimybė išvengti negrįžtamų inkstų pažeidimų ar mirtinų pasekmių. Todėl kiekvienas turėtų žinoti pagrindinius šio apsinuodijimo požymius, pirmosios pagalbos principus ir prevencijos būdus.

Kas yra antifrizas ir kodėl jis pavojingas?

Antifrizas – tai skystis, naudojamas automobilių variklių aušinimo sistemose, siekiant išvengti skysčio užšalimo žemoje temperatūroje ir perkaitimo vasarą. Jo sudėtyje paprastai yra etilenglikolio arba propilenglikolio, taip pat dažiklių ir kitų priedų.

Būtent etilenglikolis yra viena pavojingiausių medžiagų, galinčių sukelti apsinuodijimą. Ši medžiaga yra bespalvė, klampi ir turinti saldoką skonį, todėl dažnai suklaidina žmones – ji gali būti supainiota su alkoholiu ar saldžiu gėrimu.

Kodėl etilenglikolis toks pavojingas?

Išgertas etilenglikolis pats savaime nėra toks nuodingas, tačiau organizme jis suskaidomas į labai toksiškus metabolitus – glikolaldehidą, glikolio rūgštį, oksalo rūgštį. Būtent jie pažeidžia inkstus, nervų sistemą, širdį.

• Mažiausia mirtina dozė: apie 30–50 ml etilenglikolio gali būti mirtina suaugusiajam, vaikams – dar mažiau.
• Mirtinumas be gydymo: jei žmogus nesikreipia į medikus, dažniausiai baigtis yra mirtina.
• Dažnai apsinuodijama netyčia: maži vaikai ar gyvūnai, paragavę ryškiaspalvio skysčio; suaugusieji – supainioję su alkoholiu.

Propilenglikolis – saugesnė alternatyva

Kai kurie antifrizai vietoje etilenglikolio gaminami su propilenglikoliu. Ši medžiaga yra mažiau toksiška, tačiau dideliais kiekiais vis tiek gali būti pavojinga. Dėl to net ir vadinamieji „ekologiški antifrizai“ turi būti laikomi itin atsargiai.

Pasak prof. dr. Brent W. Morgan, toksikologo iš Emory universiteto (JAV):

„Etilenglikolis yra itin klastingas nuodas, nes apsinuodijimo pradžioje simptomai primena paprastą girtumą. Tai viena iš priežasčių, kodėl pacientai dažnai pavėluotai kreipiasi pagalbos.“

Apsinuodijimo antifrizu simptomai

Apsinuodijimo antifrizu simptomai vystosi palaipsniui, priklausomai nuo to, kiek laiko praėjo nuo nuodingos medžiagos išgėrimo. Šis procesas skirstomas į kelias stadijas, kurios gali trukti nuo kelių valandų iki kelių dienų.

Ankstyvieji simptomai (0–12 val. po išgėrimo)

Iš pradžių apsinuodijimas antifrizu labai panašus į apsvaigimą nuo alkoholio, todėl žmogus gali nesuprasti grėsmės. Šiuo metu pasireiškia:

• galvos svaigimas, koordinacijos sutrikimai;
• pykinimas ir vėmimas;
• mieguistumas arba neįprastas elgesys;
• kalbos sulėtėjimas, sumišimas.

Šioje stadijoje dažnai klaidingai manoma, kad žmogus paprasčiausiai išgėrė per daug alkoholio.

Viduriniai simptomai (12–24 val. po išgėrimo)

Tuo metu, kai etilenglikolis organizme verčiamas į toksiškas rūgštis, atsiranda rimtesnių pažeidimų:

• pagilėja kvėpavimas (dėl acidozės, organizmo rūgštėjimo);
• stiprus galvos skausmas;
• padažnėjęs pulsas, padidėjęs kraujospūdis;
• traukuliai;
• regėjimo sutrikimai („migla prieš akis“).

Vėlyvieji simptomai (24–72 val. po išgėrimo)

Negydomas apsinuodijimas progresuoja iki inkstų pažeidimo ir daugiasisteminių komplikacijų:

• inkstų skausmas, sumažėjęs šlapimo kiekis arba visiškas jo nebuvimas;
• patinimai (dėl skysčių susilaikymo);
• koma;
• galutinėje stadijoje – mirtis nuo inkstų ir daugelio organų nepakankamumo.

Simptomų panašumas į alkoholio intoksikaciją

Didžiausias pavojus slypi tame, kad pirmuosius simptomus lengva supainioti su girtumu. Žmogus ar jo artimieji gali nesuprasti, kad ištiko apsinuodijimas, ir laiku nekreiptis pagalbos.
Laikas šiuo atveju yra kritinis veiksnys – kuo greičiau pradedamas gydymas, tuo didesnė tikimybė išgyventi.

Pasak dr. Paul Wax, Amerikos toksikologų asociacijos atstovo:

„Pacientai, apsinuodiję etilenglikoliu, dažnai atvyksta į ligoninę per vėlai, nes artimieji mano, kad tai įprastas girtumas. Toks delsimas ženkliai padidina mirties riziką.“

Ką daryti įtarus apsinuodijimą antifrizu?

Įtarus, kad žmogus galėjo išgerti antifrizo, svarbiausia – nedelsiant kreiptis pagalbos. Kiekviena minutė lemia prognozę, todėl delsti tiesiog negalima. Pirmiausia reikia skambinti 112 ir kuo tiksliau apibūdinti situaciją. Jei yra galimybė, būtina išsaugoti antifrizo pakuotę ar bent mažą jo likutį – gydytojams tai padės greičiau nustatyti nuodo tipą bei pritaikyti tinkamą gydymą.

Kol atvyksta medikai, svarbu pasirūpinti nukentėjusiojo saugumu. Žmogų reikėtų paguldyti ant šono, ypač jei jis vemia, kad neuždustų. Jei nukentėjusysis yra sąmoningas ir gali gerti, galima duoti šiek tiek vandens ar pieno – tai padės bent iš dalies atskiesti nuodą. Tačiau jokiu būdu negalima versti žmogaus vemti, nes tai gali dar labiau pažeisti stemplę ar kvėpavimo takus.

Vienas dažniausių mitų – bandymas duoti apsinuodijusiajam alkoholio, nes medicinoje etanolis tikrai naudojamas kaip priešnuodis. Tačiau tokia praktika savarankiškai yra labai pavojinga. Netinkamos dozės arba papildoma organizmo apkrova gali tik pabloginti būklę. Tokius sprendimus turi priimti tik gydytojas.

Jei žmogus išgėrė antifrizo, būtina kviesti greitąją net ir tuo atveju, kai simptomai dar silpni ar beveik nejuntami. Apsinuodijimo požymiai dažnai pasireiškia pavėluotai, todėl laukti, „kol pasijus blogiau“, yra mirtinai pavojinga.

Pasak dr. Mark Mycyk, Čikagos Cook County Hospital toksikologo:

„Svarbiausia – reaguoti akimirksniu. Jei yra bent menkiausias įtarimas dėl etilenglikolio apsinuodijimo, žmogus privalo būti hospitalizuotas. Laukimas ar bandymas gydytis namuose gali kainuoti gyvybę.“

Gydymo galimybės ligoninėje

Patekus į gydymo įstaigą, apsinuodijimas antifrizu vertinamas kaip gyvybei pavojinga būklė, todėl pacientui iškart pradedama intensyvi terapija. Kuo greičiau pradedamas gydymas, tuo didesnė tikimybė išvengti negrįžtamų organų pažeidimų.

Fomepizolis arba etanolis

Pagrindinis gydymo tikslas – sustabdyti etilenglikolio virtimą toksiškais metabolitais. Tam naudojami priešnuodžiai. Dažniausiai skiriamas fomepizolis – vaistas, blokuojantis fermentą, kuris skaido etilenglikolį. Jei fomepizolio nėra, gydymui gali būti naudojamas ir paprastas medicininis etanolis, tačiau tik prižiūrint gydytojams, nes reikalinga tiksli dozė.

Hemodializė

Esant sunkesniam apsinuodijimui ar kai nuodo koncentracija labai didelė, taikoma hemodializė – procedūra, kai specialus aparatas valo kraują nuo nuodingų medžiagų. Hemodializė taip pat padeda atkurti organizmo rūgščių–šarmų pusiausvyrą, pašalinti perteklinius skysčius ir toksinus.

Simptominis gydymas

Be antidoto, pacientui skiriamas ir palaikomasis gydymas: intraveninės infuzijos, vaistai nuo traukulių, kvėpavimo funkcijos palaikymas. Jei pažeidžiami inkstai, pacientui gali prireikti pakartotinių dializių ar net ilgalaikės inkstų pakaitinės terapijos.

Pasak dr. Brent Morgan, Emory universiteto toksikologo:

„Net ir dideles etilenglikolio dozes galima įveikti, jei laiku skiriamas fomepizolis ar taikoma hemodializė. Pavojingiausia yra delsimas – praėjus daugiau nei 24 valandoms, prognozės ženkliai pablogėja.“

Prevencija ir kaip išvengti nelaimės

Didžioji dalis apsinuodijimų įvyksta dėl netinkamo laikymo arba skysčio perliejimo į gėrimams skirtas taras. Antifrizą laikykite tik originalioje, sandarioje pakuotėje, su aiškia etikete, aukščiau ir užrakinamoje vietoje, nepasiekiamoje vaikams bei augintiniams. Niekada jo neperpilkite į butelius, kurie primena sultis ar limonadus.

Jei antifrizas išsiliejo, iškart sugirkite katiniuku, smėliu ar popieriumi, viską surinkite į sandarią talpą ir utilizuokite pagal vietos taisykles; paviršius nuplaukite. Atvirų talpų ar „laikinai paliktų“ indų garaže palikti negalima – saldokas etilenglikolio skonis vilioja vaikus ir gyvūnus.

Buitiniame ūkyje, jei tai neprieštarauja gamintojo reikalavimams, rinkitės propilenglikolio pagrindo aušinimo skysčius – jie mažiau toksiški, bet ne „saugūs“; laikymo ir ženklinimo taisyklės galioja tokios pačios. Kai kur prie antifrizo pridedama kartiklio (denatonio benzoato), kad skystis būtų negeriamas, tačiau to neužtenka — kritinė reikšmė tenka žmogiškam budrumui ir tvarkai.

Naudingi ir rizikingi veiksmai (pirmosios pagalbos akcentai)

Gydytojų nuomonės

Ekspertai vieningai pabrėžia, kad apsinuodijimas etilenglikoliu yra skubi, gyvybei pavojinga būklė, kurioje svarbiausias vaidmuo tenka laikui ir tinkamam gydymui.

„Etilenglikolio toksinis poveikis slypi tame, kad jo skilimo produktai pažeidžia kelias organų sistemas. Todėl laiku skirtas fomepizolis ar dializė gali nulemti išgyvenimą.“
– prof. dr. Brent W. Morgan, toksikologas, Emory universitetas, JAV

„Pacientai dažnai atrodo lyg būtų apsvaigę nuo alkoholio. Tačiau po kelių valandų atsiranda metabolinė acidozė ir inkstų pažeidimas. Pavėluota diagnostika yra dažniausia mirtinų pasekmių priežastis.“
– dr. Paul Wax, Amerikos medicinos toksikologų kolegijos atstovas

„Gydymo pradžios nereikėtų atidėti laukiant etilenglikolio koncentracijos tyrimų. Jei yra stiprus klinikinis įtarimas ir laboratoriniai požymiai, antidotas turi būti skiriamas nedelsiant.“
– prof. dr. Marc Ghannoum, nefrologas ir toksikologas, EXTRIP darbo grupės narys

Šios specialistų įžvalgos patvirtina, kad ankstyvas įtarimas, neatidėliotinas gydymas ir tinkama prevencija yra vienintelė patikima strategija sumažinti sunkių pasekmių riziką.

Žmonių atsiliepimai

Apsinuodijimas antifrizu dažnai sukelia šoką ne tik pačiam nukentėjusiajam, bet ir jo artimiesiems. Dalinamės keliomis patirtimis, kurios buvo užfiksuotos viešojoje erdvėje arba papasakotos pačių pacientų. Šie liudijimai primena, kad net paprastas aplaidumas gali turėti skaudžių pasekmių.

„Iš pradžių maniau, kad draugas tiesiog prisigėrė. Jis šnekėjo lyg būtų girtas, tačiau po kelių valandų pradėjo vemti, prarado sąmonę. Gydytojai pasakė, kad tai buvo antifrizas. Jei būtume laukę ilgiau, jo nebūtų tarp mūsų.“
– Mantas, 27 m.

„Vyras dirbtuvėse per klaidą paragavo skysčio, manydamas, kad tai vanduo. Laimei, pamačiau iškart ir iškviečiau greitąją. Po kelių dienų intensyviosios terapijos jis pasveiko. Nuo tada namuose ir darbe viskas kruopščiai suženklinta.“
– Jurgita, 42 m.

„Mūsų šuo išgėrė iš kieme paliktos antifrizo balos. Nors veterinarai stengėsi, jo neišgelbėjo. Tai buvo didžiausia pamoka – chemikalus visada laikome užrakintus, nes nelaimė gali ištikti akimirksniu.“
– Rasa, 35 m.

Tokios istorijos parodo, kad nelaimės dažnai nutinka netikėtai, tačiau jų galima išvengti – pakanka laikytis elementarių saugumo taisyklių.

Dažniausiai užduodami klausimai apie apsinuodijimą antifrizu