Apsinuodijimas grybais – viena pavojingiausių apsinuodijimo formų, galinti baigtis sunkiomis komplikacijomis ar net mirtimi. Toksinis poveikis priklauso nuo grybo rūšies, suvalgyto kiekio, žmogaus amžiaus, sveikatos būklės ir net to, ar grybas buvo vartotas kartu su alkoholiu. Lietuvoje dažniausiai apsinuodijama supainiojus nuodingus grybus su valgomuosius, netinkamai juos paruošus arba vartojant pasenusius, sugedusius grybus.
Kai kurios nuodingų grybų rūšys (pvz., žalsvoji musmirė) išskiria toksinus, kurie naikina kepenų ir inkstų ląsteles. Kitos (pvz., plaukuotoji skydabudė, raudonoji musmirė) gali veikti nervų sistemą, sukelti haliucinacijas, koordinacijos sutrikimus. Yra ir tokių, kurių poveikis pasireiškia tik po kelių valandų ar net dienų – tai ypač pavojinga, nes žmogus nesusieja simptomų su suvalgytais grybais ir delsia kreiptis į medikus.
- Simptomų pradžia – nuo 30 min. iki 24 val., priklausomai nuo grybo rūšies ir toksinų poveikio.
- Pagrindiniai požymiai – pykinimas, vėmimas, pilvo skausmai, viduriavimas, silpnumas, galvos svaigimas.
- Pavojingi signalai – gelta, traukuliai, haliucinacijos, šlapimo sumažėjimas ar nebuvimas, sąmonės sutrikimai.
- Ko imtis – nedelsiant kreiptis į gydytoją, nes savarankiškas gydymas gali būti mirtinai pavojingas.
- Prevencija – rinkti tik gerai pažįstamus grybus, vengti neaiškių ar įtartinų rūšių.
Pirmieji simptomai
Pirmieji apsinuodijimo požymiai gali atsirasti labai greitai arba uždelstai – tai priklauso nuo grybo rūšies ir toksinų. Greito poveikio atvejais (pvz., raudonoji musmirė, kai kurios nuodingos pievagrybių rūšys) pykinimas, vėmimas, viduriavimas pasireiškia jau po pusvalandžio ar valandos. Lėto poveikio nuodai (pvz., žalsvoji musmirė) gali „tylėti“ 6–24 val., o kai kuriais atvejais – net 48 val., kol pasirodo pirmieji simptomai.
„Uždelsta simptomų pradžia – vienas pavojingiausių požymių, nes žmogus gali manyti, kad suvalgyti grybai buvo saugūs,“ – pabrėžia toksikologas dr. Arūnas Petrauskas.
Dažniausiai pradžioje pasireiškia:
- Stiprus pykinimas ir vėmimas
- Spazminiai pilvo skausmai
- Vandeningas arba kraujingas viduriavimas
- Bendras silpnumas, prakaitavimas
Ką daryti ir ko vengti įtariant apsinuodijimą grybais
Kai kyla bent menkiausia abejonė, kad simptomus sukėlė grybai, svarbiausia – veiksmai per pirmąsias valandas. Tinkamas elgesys gali tiesiogiai lemti baigtį.
Naudingi veiksmai
- Nedelsiant kreiptis į skubiąją pagalbą arba nuvykti į artimiausią ligoninę
- Pasaugoti ir atsivežti likusius grybus, nuoviras ar nuotraukas – tai padeda identifikuoti rūšį
- Jei įmanoma, užsirašyti kada ir kiek suvalgyta, kada prasidėjo simptomai, kas dar valgė
- Kol laukiama pagalbos – išlikti hidratuotiems mažais gurkšniais (jei nevemiama nevaldomai ir nėra sąmonės sutrikimų)
- Stebėti simptomus (vėmimo kiekį, šlapinimąsi, kūno temperatūrą) ir perduoti informaciją medikams
Klaidos ir rizikingi veiksmai
- Nevėluoti – „palauksiu, praeis“; uždelsta pagalba ypač pavojinga esant kepenis žalojantiems toksinams
- Neprovokuoti vėmimo savarankiškai, neduoti stiprių „neutralizuojančių“ priemonių be medikų nurodymo
- Negerti alkoholio ir „liaudiškų“ tirpalų – tai gali pabloginti būklę
- Neignoruoti trumpai pagerėjusios savijautos – kai kurių nuodų atvejais būna „tylusis tarpsnis“
- Nedalyti likusių grybų kitiems „patikrinimui paragaujant“
Simptomai pagal nuodų tipus (kodėl svarbus laikas)
Ne visi grybų toksinai veikia vienodai. Simptomų laikas ir pobūdis padeda medikams įtarti konkretų nuodą ir parinkti gydymą.
Nuodų „profiliai“: kaip atpažinti pagal laiką ir simptomus
Spustelkite korteles, kad išskleistumėte informaciją apie skirtingus grybų toksinus.
Amatoksinai (pvz., žalsvoji musmirė, Amanita phalloides) Itin pavojinga
Orellaninas (pvz., kai kurie voratinkliniai, Cortinarius spp.) Pavojinga
Muskarinas (pvz., kai kurios Inocybe, Clitocybe rūšys) Cholinerginis sindromas
Iboteno rūgštis ir muscimolis (raudonoji musmirė, Amanita muscaria) Neurotoksinis
Giromitrinas (kai kurios bobausių rūšys, Gyromitra spp.) Kepenų/neurologinis
Koprinas + alkoholis (kai kurie mėšlagrybiai, Coprinus/Coprinopsis spp.) „Disulfiramo“ reakcija
Kaip medikai nustato apsinuodijimo sunkumą ir kas laukia ligoninėje
Atvykus į gydymo įstaigą, svarbiausia – greitai įvertinti gyvybines funkcijas ir nustatyti, kokio tipo toksinai galėjo būti suvalgyti. Paprastai atliekami kraujo tyrimai (kepenų fermentai, krešėjimas, bilirubinas, kreatininas, elektrolitai, gliukozė), stebima šlapimo išsiskyrimo apimtis, vertinama dehidratacija. Prireikus daromi EKG ir vaizdiniai tyrimai. Jei įmanoma, aptariama su klinikiniais toksikologais, o likusių grybų pavyzdžiai ar nuotraukos padeda tiksliau įtarti nuodų grupę ir parinkti gydymą. Kai kuriais atvejais skiriama aktyvuota anglis ar kitos priemonės – tai daroma tik medikų sprendimu, atsižvelgiant į laiką nuo valgymo ir klinikinę būklę.
Gydymo principai: nuo skysčių iki specializuotos pagalbos
Pagrindas – skysčių ir elektrolitų atstatymas, vėmimo ir skausmo kontrolė, kvėpavimo ir kraujotakos stabilizavimas. Įtariant kepenis žalojančius toksinus taikomi protokolai, skirti kepenų apsaugai ir komplikacijų prevencijai; esant inkstų pažeidimo požymiams, stebimas skysčių balansas ir svarstoma nefrologinė pagalba. Neurologinių simptomų (traukuliai, sąmonės sutrikimai) atvejais priemonės parenkamos individualiai. Kai kuriems pacientams gali prireikti intensyviosios terapijos, o sunkiausiais atvejais – kepenų transplantacijos centro konsultacijos.
Prevencija: kaip sumažinti riziką dar miške ir namuose
Geriausias „gydymas“ – klaidų prevencija. Rinkite tik gerai atpažįstamas rūšis, venkite „panašių“ ar abejonių keliančių grybų. Niekada neragaukite žalių, nepasikliaukite mitais („sidabras pajuoduos“, „kartumas išnyks verdant“). Laikykitės švaros – grybai greitai genda; termiškai apdorokite tą pačią dieną, nepalikite šiltai „per naktį“. Konservuojant – laikykitės patikimų receptūrų ir higienos. Kelionėse ar šventėse verčiau atsisakykite neaiškios kilmės patiekalų.
Dažniausiai užduodami klausimai apie apsinuodijimą grybais
Per kiek laiko po grybų pasireiškia pavojingi simptomai?
Ar užtenka „palaukti“, jei po kelių valandų palengvėjo?
Ar galima gerti pieną, soda tirpalą ar „neutralizuoti“ nuodus namuose?
Ar aktyvuota anglis visada padeda?
Ar verdant/keptuvėje nuodai „išgaruoja“?
Ką atsinešti į priėmimą?
Kiti straipsniai
Apsinuodijimas maistu ar virusas: kaip juos atskirti?
