Virškinimo sutrikimai – pykinimas, vėmimas, viduriavimas, pilvo skausmai – dažni, tačiau jų priežastys gali būti skirtingos. Dažniausiai kaltininkai – apsinuodijimas maistu arba virusinė žarnyno infekcija (pvz., rotavirusas, norovirusas). Nors simptomai panašūs, tinkamas gydymas ir priemonės priklauso nuo tikslios priežasties.
Apsinuodijimas maistu dažniausiai susijęs su sugedusiu, netinkamai laikytu ar užterštu maistu. Virusinė infekcija – su kontaktu su sergančiu žmogumi ar užterštais paviršiais. Abu atvejai gali pasireikšti ūmiai, bet jų eiga, simptomų intensyvumas ir lydintys požymiai neretai skiriasi.
- Simptomų pradžia – Apsinuodijimas maistu prasideda greitai (1–6 val. po valgymo), virusas – per 12–48 val. po užsikrėtimo.
- Pagrindiniai požymiai – Apsinuodijimui būdingas stiprus pykinimas, vėmimas, pilvo skausmas; virusui – vandeningas viduriavimas, karščiavimas, raumenų skausmai.
- Trukmė – Apsinuodijimas maistu dažniausiai praeina per 1–3 dienas, virusinė infekcija gali trukti iki savaitės.
- Užsikrėtimo kelias – Apsinuodijimas per užterštą maistą ar vandenį, virusas – ir per oro-lašelius, ir per kontaktą.
- Gydymas – Abiem atvejais svarbi rehidratacija, tačiau bakterinė infekcija kartais reikalauja specifinių vaistų.
Simptomų palyginimas
Apsinuodijimas maistu
- Simptomai atsiranda staiga, dažnai per kelias valandas nuo užteršto maisto ar gėrimo suvartojimo.
- Dažniausiai dominuoja pykinimas, gausus vėmimas, pilvo spazmai.
- Viduriavimas gali būti, bet nebūtinai ryškus; kartais su gleivėmis ar krauju (pvz., salmoneliozės atvejais).
- Karščiavimas būna rečiau ir paprastai neaukštas.
Virusinė žarnyno infekcija
- Inkubacinis periodas ilgesnis – simptomai prasideda per 12–48 val. nuo užsikrėtimo.
- Dažnas ir gausus vandeningas viduriavimas.
- Karščiavimas, bendras silpnumas, raumenų skausmai, galvos skausmas.
- Vėmimas dažnai pasireiškia kartu su viduriavimu.
„Tiksli diagnozė dažniausiai nustatoma remiantis ligos eiga, simptomais ir epidemiologine situacija. Kai kuriais atvejais reikalingi laboratoriniai tyrimai,“ – pabrėžia infektologas dr. Jonas Kairys.
Naudingi veiksmai ir galimos klaidos esant virškinimo sutrikimams
Tiek apsinuodijimas maistu, tiek virusinė žarnyno infekcija reikalauja tinkamos savipagalbos ir atsakingo elgesio. Nors dauguma atvejų praeina savaime, netinkami veiksmai gali pabloginti būklę, prailginti ligos eigą ar net sukelti komplikacijų.
Žemiau pateikiame aiškų naudingų veiksmų ir klaidų sąrašą, kuris padės greičiau pasveikti ir sumažinti riziką.
Naudingi veiksmai
- Gerti daug skysčių su elektrolitais (rehidratacijos tirpalai, nesaldžios arbatos, vanduo)
- Ilsėtis ir vengti fizinio krūvio, kad organizmas galėtų atsigauti
- Valgyti lengvai virškinamą maistą (bananai, ryžiai, skrebučiai, obuoliai)
- Laikytis higienos – kruopščiai plauti rankas, vengti maisto gaminimo kitiems
- Stebėti būklę ir kreiptis į medikus, jei simptomai sunkėja ar atsiranda kraujo išmatose
Klaidos ir rizikingi veiksmai
- Vartoti riebų, sunkiai virškinamą maistą ar saldumynus ūminės fazės metu
- Gerti gazuotus, kofeino ar alkoholio turinčius gėrimus
- Nutraukti skysčių vartojimą dėl pykinimo ar viduriavimo
- Be gydytojo nurodymo vartoti antibiotikus ar stiprius viduriavimo stabdymo vaistus
- Ignoruoti simptomus, jei jie užsitęsia ilgiau nei 3–4 dienas arba sparčiai sunkėja
Žmonių patirtis atskiriant apsinuodijimą maistu nuo viruso
„Po vakarienės restorane praėjus vos trims valandoms pradėjo pykinti ir vemti. Kitą rytą jaučiausi geriau, o po dviejų dienų viskas praėjo – gydytojas patvirtino, kad tai greičiausiai buvo apsinuodijimas maistu,“ – pasakoja 34 m. Rūta iš Vilniaus.
„Virusas mane paguldė į lovą visai savaitei. Iš pradžių tik truputį sukosi galva ir skaudėjo raumenis, o po pusdienio prasidėjo stiprus viduriavimas ir karščiavimas. Po kelių dienų susirgo ir mano vyras – gydytojas sakė, kad tai buvo rotavirusas,“ – dalinasi 42 m. Tomas iš Kauno.
„Per šeimos šventę valgiau majonezinę salotą, kuri, kaip paaiškėjo, buvo laikyta ne šaldytuve. Po keturių valandų pasireiškė stiprūs pilvo spazmai ir vėmimas. Simptomai buvo intensyvūs, bet truko tik dvi dienas,“ – teigia 51 m. Algirdas iš Klaipėdos.
Tokios istorijos parodo, kad svarbiausia atkreipti dėmesį į simptomų atsiradimo laiką, jų intensyvumą ir aplinkybes prieš jiems prasidedant. Tai gali padėti greičiau atskirti, ar priežastis yra bakterijos ar toksinai maiste, ar virusinė infekcija.
Ką pravartu įsidėmėti, kai abejojate: apsinuodijimas ar virusas?
Pagrindinis skirtumas dažniausiai slypi laike ir kontekste. Jei po aiškaus rizikingo valgymo (nešviežia žuvis, kiaušiniai, majonezinės salotos, gatvės maistas) pykinimas ir vėmimas prasideda per 1–6 valandas, tikėtina, kad tai apsinuodijimas maistu – simptomai intensyvūs, bet trumpi. Virusinė infekcija paprastai „įsibėgėja“ per 12–48 valandas po kontakto su sergančiuoju ar užterštais paviršiais, dažniau dominuoja vandeningas viduriavimas, karščiavimas, raumenų skausmai, o liga trunka kelias dienas iki savaitės. Abiem atvejais svarbiausia yra rehidratacija, poilsis ir lengvas maistas; antibiotikai be gydytojo nurodymo – klaida. Jei atsiranda kraujas išmatose, didelis karščiavimas, ženklūs dehidratacijos požymiai ar simptomai nepraeina per 3–4 dienas, reikalinga medicininė apžiūra.
Dažniausiai užduodami klausimai apie apsinuodijimą maistu ir virusines žarnyno infekcijas
Per kiek laiko po rizikingo valgymo pasireiškia apsinuodijimas maistu?
Kaip atskirti virusą?
Ar galima vartoti vaistus nuo viduriavimo?
Ką gerti ir ką valgyti?
Kada būtina kreiptis į gydytoją skubiai?
Ar reikalingi antibiotikai?
Kaip apsisaugoti ateityje?
Kiti straipsniai
Apsinuodijimas grybais: pagrindiniai simptomai ir požymiai
Klonazepamo apžvalga – poveikis, šalutiniai reiškiniai
