Šlapimo pūslės uždegimas – priežastys, simptomai ir kaip gydyti?

Šlapimo pūslės uždegimas, arba cistitas, – tai viena iš dažniausių infekcinių ligų, kuri kasmet paveikia milijonus žmonių visame pasaulyje, ypač moteris. Tai šlapimo takų infekcijos forma, kai bakterijos patenka į šlapimo pūslę ir sukelia uždegiminę reakciją. Nors daugeliu atvejų cistitas yra nesudėtingas ir gerai gydomas, negydomas jis gali progresuoti į rimtesnes komplikacijas, įskaitant inkstų uždegimą ar net sisteminę infekciją.

Ši liga nėra tik „nemalonus peršalimas“ – tai aiški bakterinė arba rečiau neužkrečiamo pobūdžio būklė, kuri reikalauja medicininio dėmesio. Svarbiausia – laiku atpažinti simptomus ir tinkamai reaguoti. Net ir lengvas šlapinimosi diskomfortas, jei jį lydi dažnas noras į tualetą, gali būti pirmas cistito požymis.

Kas yra šlapimo pūslės uždegimas?

Šlapimo pūslė – tai raumeninis organas, esantis mažajame dubenyje, kuriame kaupiamas šlapimas iki jo pašalinimo iš organizmo. Kai į pūslės gleivinę patenka bakterijos, jos gali pradėti daugintis, pažeisti ląsteles ir sukelti uždegimą.

Šlapimo pūslės uždegimas dažniausiai yra ūminis bakterinis – tai reiškia, kad jį sukelia bakterijos (dažniausiai E. coli) iš žarnyno. Tačiau yra ir kitų formų, pavyzdžiui, intersticinis cistitas, kuris nėra susijęs su infekcija, bet sukelia ilgalaikį diskomfortą ir šlapinimosi sutrikimus.

Cistito ir kitų šlapimo takų infekcijų skirtumas

Svarbu suprasti, kad cistitas yra vidurinės grandies uždegimas šlapimo sistemoje:

• Jei bakterijos yra tik šlaplėje – tai uretritas
• Jei infekcija išplinta į inkstus – tai pielonefritas

Cistitas dažniausiai pasireiškia lokaliais, aiškiai jaučiamais simptomais, ir dažniausiai apsiriboja šlapimo pūsle, tačiau uždelstas gydymas gali leisti infekcijai plisti aukštyn.

Pagrindinės šlapimo pūslės uždegimo priežastys

Daugeliu atvejų cistitą sukelia bakterijos, patekusios į šlapimo pūslę per šlaplę. Ši infekcija dažniausiai būna kilusi iš žarnyno mikrofloros, ypač kai kalbame apie bakteriją Escherichia coli, kuri sudaro didžiąją dalį žmogaus žarnyne esančių mikroorganizmų. Nors įprastomis sąlygomis ši bakterija nepavojinga, patekus į šlapimo takus ji tampa patogenu.

Kodėl moterys serga dažniau?

Moterys serga cistitu kur kas dažniau nei vyrai – tam yra kelios fiziologinės priežastys. Pirmiausia, moters šlaplė yra trumpesnė (apie 4 cm) ir anatomiškai arčiau išangės, todėl bakterijoms lengviau pasiekti šlapimo pūslę. Be to, moters šlaplė yra tiesi, be išlinkimų, o tai dar labiau palengvina bakterijų migraciją.

Kita priežastis – hormoniniai pokyčiai. Menopauzės metu sumažėjęs estrogenų kiekis keičia makšties ir šlapimo takų gleivinės būklę, sumažina natūralų atsparumą infekcijoms. Taip pat padidėja rizika nėštumo metu, kai dėl gimdos spaudimo pakinta šlapimo srovės dinamika.

Lytiniai santykiai

Vienas dažniausių provokuojančių veiksnių yra lytiniai santykiai. Mechaninis dirginimas skatina bakterijų judėjimą į šlapimo takus. Dėl šios priežasties kai kurioms moterims cistitas pasireiškia tik po lytinių santykių – tai netgi turi atskirą pavadinimą: „medaus mėnesio cistitas“.

Šlapimo susilaikymas ir nepakankamas tuštinimasis

Kai žmogus dažnai laiko šlapimą ar šlapinasi retai, šlapimo pūslėje susidaro palankios sąlygos bakterijoms daugintis. Tai ypač aktualu senjorams, žmonėms su neurologiniais sutrikimais ar tiems, kurie vartoja vaistus, slopinančius šlapimo išsiskyrimą.

Netinkama higiena

Perteklinė higiena gali būti ne mažiau žalinga nei jos trūkumas. Dažnas intymios zonos plovimas stipriomis priemonėmis pažeidžia natūralų gleivinės pH ir mikroflorą. Tai sumažina apsaugines savybes ir atveria kelią infekcijoms. Taip pat riziką padidina valymasis netinkama kryptimi – nuo išangės link makšties.

Kitos rizikos priežastys

Kai kuriais atvejais cistitą lemia ir kiti faktoriai:

• Ilgalaikis šlapimo pūslės kateterio naudojimas
• Cukrinis diabetas – gliukozė šlapime padeda bakterijoms daugintis
• Susilpnėjęs imunitetas po virusinių ligų ar chemoterapijos
• Ginekologinės procedūros, chirurginės intervencijos
• Tam tikri kontracepcijos metodai – pvz., spermicidai ar diafragmos

„Moterų šlapimo sistema yra jautri, todėl bet koks balansas tarp mikrofloros, gleivinės apsaugos ir išorinių dirgiklių gali lemti uždegimą. Net netinkamai parinkti apatiniai ar intymūs lubrikantai gali išprovokuoti infekciją.“
— dr. Claudia Müller, ginekologė, Šveicarija

Kaip atpažinti cistitą?

Šlapimo pūslės uždegimas beveik visada pasireiškia gana aiškiais ir nemaloniais simptomais. Dažniausiai jie prasideda staiga ir greitai progresuoja, todėl dauguma pacientų gana greitai kreipiasi pagalbos. Tačiau lėtinė arba intersticinė forma gali būti apgaulinga – simptomai mažiau išreikšti, bet išlieka ilgą laiką ir gerokai pablogina gyvenimo kokybę.

Ūminio bakterinio cistito požymiai

Ūmus cistitas dažniausiai pasireiškia šiais simptomais:

• Skausmingas arba deginantis šlapinimasis – vienas dažniausių pirmųjų signalų.
• Dažnas noras šlapintis, nors išteka tik keli lašai.
• Spaudimas ar maudimas apatinėje pilvo dalyje, kartais labai nemalonus.
• Šlapimo pokyčiai – jis gali būti drumstas, tamsus, turėti nemalonų kvapą.
• Kartais pasitaiko kraujo šlapime – šis požymis rodo stipresnį gleivinės pažeidimą.
• Bendras diskomfortas ir irzlumas, ypač jei simptomai pasireiškia naktį.

Simptomų intensyvumas dažnai priklauso nuo individualios reakcijos – kai kuriems pakanka kelių valandų, kad savijauta pablogėtų drastiškai.

Lėtinio ir intersticinio cistito simptomai

Lėtinis cistitas išsivysto, kai ūminiai uždegimai kartojasi, nėra tinkamai išgydomi arba kai infekcija išlieka nepastebėta ilgesnį laiką. Jo simptomai paprastai būna švelnesni, bet trunka ilgiau nei 4–6 savaites.

Tuo tarpu intersticinis cistitas – tai neužkrečiamas lėtinis pūslės uždegimas, kuris dažniausiai nėra susijęs su bakterijomis. Jį dažnai lydi:

• Nuolatinis maudimas ar skausmas šlapimo pūslės srityje
• Dažnas šlapinimasis (iki 30 kartų per parą)
• Naktinis šlapinimasis (noktūrija)
• Diskomfortas lytinių santykių metu

Svarbu suprasti, kad intersticinis cistitas nėra infekcinė liga, todėl jam nereikalingi antibiotikai – gydymas visiškai kitoks.

Kaip nustatomas šlapimo pūslės uždegimas?

Cistitas dažnai atpažįstamas pagal būdingus simptomus, tačiau tikslus diagnozavimas leidžia pasirinkti tinkamą gydymo būdą ir išvengti komplikacijų. Kai kurie simptomai gali būti panašūs į kitų ligų, todėl svarbu nepasikliauti vien savidiagnostika – būtina objektyvi gydytojo apžiūra ir laboratoriniai tyrimai.

Gydytojo apžiūra ir anamnezė

Pirmasis žingsnis – išsamus paciento apklausimas ir simptomų įvertinimas. Gydytojas teiraujasi apie simptomų trukmę, intensyvumą, galimus rizikos veiksnius (lytinius santykius, ankstesnes infekcijas, ligas). Apžiūros metu gali būti atliekamas pilvo apčiuopimas – įvertinamas spaudimas pūslės srityje.

Jei simptomai aiškūs, o pacientas neturi gretutinių ligų, gydymas gali būti skiriamas jau po pirminės apžiūros. Visgi siekiant užtikrinti tikslumą, atliekami laboratoriniai tyrimai.

Šlapimo tyrimas

Tai pagrindinis tyrimas, patvirtinantis infekcijos buvimą. Neretai atliekamas jau pirmo vizito metu. Tiriamas šviežiai paimtas rytinis šlapimo mėginys.

Tyrimo rodikliai:

• Leukocitai – jų padidėjimas rodo uždegiminę reakciją
• Nitritai – teigiama reikšmė dažnai būdinga E. coli
• Baltymai – rodo gleivinės pažeidimą
• Eritrocitai – aptinkami, jei pažeidžiami kraujagyslės
• Bendras drumstumas ir kvapas

Šlapimo pasėlis

Šis tyrimas padeda nustatyti tikslią bakterijų rūšį ir jų jautrumą antibiotikams. Tai ypač svarbu:

• jei infekcija kartojasi
• jei paskirtas gydymas neveikia
• jei pacientas yra nėščia ar turi lėtinių ligų

Pasėlio rezultatai dažniausiai pateikiami per 1–3 darbo dienas. Remiantis jais galima koreguoti ar keisti paskirtus vaistus.

Kiti tyrimai (jei reikia)

Kai cistitas pasikartoja ar trunka ilgiau nei įprasta, gydytojas gali skirti papildomus ištyrimus:

• Šlapimo takų echoskopija – įvertinamas likutinis šlapimas, pūslės sienelių būklė, šlapimtakiai
• Cistoskopija – endoskopinis pūslės tyrimas, ypač svarbus įtariant intersticinį cistitą ar naviką
• Kraujo tyrimai – jei įtariama infekcijos išplitimas ar sisteminis uždegimas

Svarbu pažymėti, kad ne kiekvienam cistito atvejui reikia visų šių tyrimų – jų poreikį nustato gydytojas individualiai.

Kada būtina kreiptis į gydytoją?

Nors lengvas cistitas dažnai gali būti sėkmingai gydomas namuose, ne visi atvejai yra tokie paprasti. Yra situacijų, kai būtina profesionali gydytojo apžiūra, papildomi tyrimai ir individualizuotas gydymo planas.

Į gydytoją reikėtų kreiptis, jei:

• Simptomai nepraeina per 2–3 dienas, nepaisant gydymo
• Kyla temperatūra, atsiranda šaltkrėtis ar prakaitavimas
• Šlapime pastebite kraują ar pūlingas išskyras
• Atsiranda skausmas šone ar nugaroje (ypač juosmens srityje)
• Infekcija kartojasi dažniau nei 2–3 kartus per metus
• Esate nėščia, sergate cukriniu diabetu, turite šlapimo takų anomalijų
• Esate vyras – cistitas vyrams dažniausiai susijęs su rimtesnėmis urologinėmis problemomis ir reikalauja išsamesnio ištyrimo

Tokiais atvejais gali būti reikalingi papildomi tyrimai: šlapimo pasėlis, ultragarsas, cistoskopija ar net inkstų funkcijos įvertinimas.

Kaip išvengti šlapimo pūslės uždegimo?

Tinkama prevencija – tai ne tik apsauga nuo pirmosios infekcijos, bet ir efektyvus būdas išvengti pasikartojančio cistito, kuris gali tapti lėtine problema. Nemaža dalis pasikartojančių infekcijų susijusi ne su išoriniais veiksniais, o su netinkama profilaktika.

Veiksmingi prevenciniai patarimai

• Reguliariai šlapintis, ypač neatsisakyti noro nueiti į tualetą
• Gerti pakankamai vandens – rekomenduojama 1,5–2 litrai per dieną
• Šlapintis iškart po lytinių santykių – padeda pašalinti bakterijas iš šlaplės
• Rinktis medvilninius apatinius, vengti aptemptų sintetinių drabužių
• Vengti kvapnių intymios higienos priemonių, kurios gali dirginti gleivinę
• Laikytis tinkamos valymosi krypties – nuo priekio į nugarą
• Mityboje vengti produktų, kurie gali dirginti pūslę – aštrių prieskonių, kofeino, alkoholio

Be to, moterims menopauzės metu, esant gleivinės išsausėjimui, gali padėti vietiniai estrogenai, kurie atkuria natūralų gleivinės atsparumą.

Viena dažniausių klaidų, kurias daro pacientai – tai savigyda remiantis internete rastais patarimais. Taip, spanguolės, šiltos arbatos ir higiena yra svarbu, bet kai infekcija įsibėgėja – būtini antibiotikai. O jeigu cistitas kartojasi dažnai, tai jau nėra tik „peršalimas“ – būtina ieškoti giluminių priežasčių.“
— dr. Dovilė Gaidelytė, šeimos gydytoja, Vilnius

Išvada

Šlapimo pūslės uždegimas – tai ne tik trumpalaikis diskomfortas. Negydomas ar netinkamai gydomas cistitas gali sukelti rimtesnių komplikacijų, išplisti į inkstus ar pereiti į lėtinę formą. Todėl svarbiausia – reaguoti laiku ir neignoruoti simptomų.

Prisiminkite:

• Gausus skysčių vartojimas, reguliarus šlapinimasis ir tinkama higiena – tai jūsų pirmoji apsauga.
• Antibiotikus vartokite tik paskyrus gydytojui ir visą kursą, net jei jaučiatės geriau.
• Jei infekcijos kartojasi – ieškokite priežasties, o ne tik malšinkite simptomus.

Rūpestis šlapimo pūslės sveikata – tai ne tik komfortas kasdienybėje, bet ir ilgalaikė apsauga nuo rimtų urologinių problemų.

Dažniausiai užduodami klausimai apie šlapimo pūslės uždegimą