Pulsas yra širdies susitraukimų dažnio rodiklis, kuris gali kisti priklausomai nuo įvairių veiksnių, tokių kaip fizinis aktyvumas, stresas, sveikatos būklė ar aplinkos sąlygos. Įprastai ramybės būsenoje suaugusio žmogaus pulsas siekia 60–100 kartų per minutę, tačiau per didelis ar per mažas pulsas gali tapti pavojingas gyvybei.
Lentelė su duomenimis
| Lytis | Per žemas pulsas (bpm) | Normalus pulsas (bpm) | Pavojingas pulsas (bpm) | Gyvybei pavojinga būsena |
|---|---|---|---|---|
| Vyrai | < 50 | 60 – 100 | > 180 | Labai žemas arba per didelis pulsas gali sukelti gyvybei pavojingas būsenas |
| Moterys | < 50 | 60 – 100 | > 170 | Labai žemas arba per didelis pulsas gali sukelti gyvybei pavojingas būsenas |
Kada pulsas pavojingas gyvybei?
Pulsas laikomas pavojingu, kai jis pasiekia ekstremalias vertes ir sukelia širdies bei kraujotakos sistemų sutrikimus. Pavojingi pulso lygiai apima:
- Bradikardija (pulsas mažesnis nei 40 kartų per minutę): Kai širdies susitraukimų dažnis nukrenta žemiau 40 smūgių per minutę, širdis nebegali efektyviai pumpuoti kraujo, todėl sumažėja deguonies tiekimas į organus. Bradikardija gali būti ypač pavojinga vyresnio amžiaus žmonėms arba sergantiems širdies ligomis.
- Tachikardija (pulsas didesnis nei 120–140 kartų per minutę ramybės būsenoje): Tokio pulso metu širdis dirba per intensyviai, kas gali sukelti deguonies trūkumą širdies raumenyse, padidinti širdies priepuolio ar insulto riziką. Tokio dažnio pulsas taip pat gali sukelti širdies aritmiją – būklę, kai širdis plaka nereguliariai, kas gali būti pavojinga gyvybei.
Pavojingo pulso priežastys
- Širdies ligos: Bradikardiją ar tachikardiją gali sukelti širdies raumens ligos, pvz., širdies nepakankamumas, kardiomiopatija arba širdies priepuolis.
- Elektrolitų disbalansas: Mažas kalio, kalcio ar magnio kiekis gali paveikti širdies veiklą ir sukelti nenormalų pulsą.
- Dehidratacija ir stresas: Kūno skysčių trūkumas ir stresas gali sukelti padidėjusį pulsą.
- Endokrininės sistemos sutrikimai: Skydliaukės hiperaktyvumas (hipertireozė) gali sukelti tachikardiją, o hipotireozė – bradikardiją.
- Kai kurie vaistai: Beta blokatoriai ar antiaritminiai vaistai gali sumažinti pulsą, o kiti, pvz., simpatomimetikai, gali jį padidinti.
- Alkoholio ar narkotikų vartojimas: Alkoholio perteklius ir tam tikrų narkotikų vartojimas gali sukelti pavojingą širdies ritmo pakitimą.
Ką daryti, jei pulsas yra pavojingas gyvybei?
Jei pastebėjote pavojingai mažą ar didelį pulsą arba pasireiškia kiti simptomai, tokie kaip galvos svaigimas, krūtinės skausmas, dusulys ar sąmonės praradimas, nedelsiant kreipkitės į medicininę pagalbą.
Greitosios pagalbos žingsniai:
- Ramus kvėpavimas ir atsigulimas: Bandykite atsigulti ir atsipalaiduoti, kol laukiate pagalbos. Ramus kvėpavimas gali padėti sumažinti pulso dažnį esant tachikardijai.
- Vagalinės manevros: Jei pulsas labai aukštas, galite pabandyti giliai įkvėpti ir lėtai iškvėpti, laikant kvėpavimą kelias sekundes (vadinama Valsalvos manevru). Tai gali padėti sumažinti pulso dažnį.
- Vanduo: Esant dehidratacijai, išgerkite vandens, kad atkurtumėte skysčių balansą.
- Dėmesys simptomams: Jei atsiranda krūtinės skausmas ar stiprus dusulys, būtina kuo skubiau kreiptis į medikus, nes tai gali būti širdies priepuolio požymiai.
Ilgalaikis gydymas ir prevencija:
- Reguliarūs sveikatos patikrinimai: Jei dažnai pasireiškia bradikardija ar tachikardija, būtina kreiptis į gydytoją dėl išsamesnio tyrimo.
- Gyvenimo būdo keitimas: Subalansuota mityba, fizinis aktyvumas, streso valdymas ir tinkama hidratacija gali padėti palaikyti sveiką pulsą.
- Vaistų vartojimas pagal gydytojo nurodymus: Sergant širdies ligomis arba esant elektrolitų disbalansui, gydytojas gali paskirti vaistus, padedančius palaikyti normalų širdies ritmą.
Išvados
Pulsas gali būti pavojingas gyvybei, kai pasiekia ekstremalias ribas – tiek per lėtas, tiek per greitas pulsas gali sukelti rimtų sveikatos problemų. Žinodami savo įprastą pulso lygį ir pastebėdami pakitimus, galite laiku reaguoti ir imtis veiksmų. Jei dažnai pastebite pavojingą pulsą ar jaučiate kitus simptomus, būtina kreiptis į gydytoją, kad nustatytų priežastis ir parinktų tinkamą gydymą.
Šaltiniai
Kiti straipsniai
10 geriausių patarimų, kaip sumažinti rūgštingumą liaudiškai
Kodėl tirpsta rankos miegant: priežastys ir ką daryti
