Varpos Ligos: Detalus Sąrašas, Jų Simptomai ir Gydymas
Varpos ligos gali turėti ne tik fizinį, bet ir psichologinį poveikį vyrų sveikatai. Šios ligos gali atsirasti dėl infekcijų, traumų, lytiniu keliu plintančių ligų, anatominės varpos struktūros pokyčių ar net piktybinių procesų. Kiekviena liga turi savo požymius, priežastis ir specifinius gydymo būdus. Šiame straipsnyje apžvelgsime dažniausiai pasitaikančias varpos ligas, jų simptomus ir detalius gydymo metodus.
Balanitas
Kas yra balanitas?
Balanitas – tai varpos galvutės uždegimas, kuris gali paveikti vyrus įvairiame amžiuje, tačiau dažniausiai pasireiškia tiems, kurie nėra apipjaustyti. Uždegimą gali sukelti infekcijos, prasta higiena arba alerginės reakcijos.
Priežastys:
- Prasta higiena: Apyvarpė gali kaupti bakterijas, grybelius, riebalų (smegmos) likučius. Tai dažnai atsitinka vyrams, kurie nėra apipjaustyti, nes apyvarpės srityje lengviau kaupiasi mikroorganizmai.
- Infekcijos: Dažniausios balanito priežastys yra grybelinės infekcijos, tokios kaip Candida, arba bakterinės infekcijos, kurios gali patekti į varpos audinius ir sukelti uždegimą.
- Lytiniu keliu plintančios infekcijos: Gonorėja, chlamidijos ar sifilis taip pat gali sukelti balanito simptomus.
- Alergija: Alergijos higienos priemonėms, lateksiniams prezervatyvams ar kremams taip pat gali sudirginti varpos galvutę.
Simptomai:
- Varpos galvutės paraudimas ir patinimas.
- Skausmingas ar deginantis pojūtis šlapinantis.
- Baltos apnašos ar išskyros.
- Niežėjimas, dirginimas, kartais mažos opos.
- Blogas kvapas, jei susidaro bakterinės apnašos.
Gydymas:
- Grybelinių infekcijų gydymas: Jei infekciją sukelia grybeliai, skiriami priešgrybeliniai kremai, tokie kaip klotrimazolas. Sunkesniais atvejais gali būti paskirti geriamieji priešgrybeliniai vaistai.
- Bakterinių infekcijų gydymas: Jei nustatoma bakterinė infekcija, gydytojas gali skirti antibiotikus. Lokaliniai antibiotikų tepalai taip pat gali būti veiksmingi.
- Higienos pagerinimas: Labai svarbu kasdien švelniai plauti varpos galvutę šiltu vandeniu, ypač jei asmuo nėra apipjaustytas. Būtina vengti dirginančių muilų ar stiprių cheminių higienos priemonių.
- Alergenų pašalinimas: Jei balanitas atsiranda dėl alerginės reakcijos, būtina vengti naudojamų alergenų (higienos produktų ar prezervatyvų).
Fimozė
Kas yra fimozė?
Fimozė yra būklė, kai apyvarpė negali būti atitraukiama nuo varpos galvutės. Tai gali būti įgimta ar išsivystanti vėliau dėl infekcijų, uždegimų ar traumų. Dažniau pasireiškia vaikystėje, bet gali išsivystyti ir suaugusiems vyrams.
Priežastys:
- Įgimta: Kai kurie berniukai gimsta su siaura apyvarpe, kuri natūraliai negali būti atitraukiama. Daugeliu atvejų ši problema išsisprendžia savaime per kelis pirmuosius gyvenimo metus.
- Infekcijos ir uždegimai: Dažnos infekcijos ar lėtinis balanitas gali sukelti apyvarpės randėjimą ir standumą, todėl ji tampa neelastinga.
- Traumos: Apyvarpės pažeidimai ar traumos gali sukelti randus, kurie riboja apyvarpės judėjimą.
Simptomai:
- Negalėjimas visiškai atitraukti apyvarpės nuo varpos galvutės.
- Skausmas arba diskomfortas bandant atitraukti apyvarpę.
- Padidėjęs jautrumas šlapinantis, sunku atlikti higienos procedūras.
- Dažnos infekcijos dėl nepakankamos higienos galimybės.
Gydymas:
- Kortikosteroidų tepalai: Dažnai naudojami siekiant padidinti apyvarpės lankstumą. Šie kremai padeda sumažinti uždegimą ir palengvina apyvarpės atitraukimą.
- Pratimai: Kartais gydytojai rekomenduoja atlikti specialius apyvarpės tempimo pratimus, siekiant palaipsniui pagerinti lankstumą.
- Chirurgija: Jei fimozė sunkiai išreikšta ir tepalai bei pratimai nepadeda, dažnai rekomenduojama atlikti apipjaustymą (cirkumciziją), kuri visam laikui pašalina apyvarpę.
Parafimozė
Kas yra parafimozė?
Parafimozė yra skubi medicininė būklė, kai apyvarpė yra atitraukta atgal nuo varpos galvutės, bet negali būti grąžinta į pradinę padėtį. Tai sukelia varpos galvutės patinimą ir skausmą bei gali sukelti rimtų komplikacijų, jei būklė negydoma laiku.
Priežastys:
- Traumos arba higienos procedūros: Parafimozė dažnai atsiranda, kai apyvarpė atitraukiama atgal atliekant higienos ar medicinines procedūras, bet vėliau nėra grąžinama į savo pradinę padėtį.
- Randėjimas ar uždegimas: Jei apyvarpė yra uždegusi arba randuota, jos elastingumas gali būti ribotas, o tai padidina parafimozės riziką.
Simptomai:
- Apyvarpės negalėjimas grįžti į pradinę padėtį.
- Varpos galvutės patinimas, paraudimas.
- Intensyvus skausmas.
- Jei neįmanoma atkurti kraujotakos, gali atsirasti varpos audinių nekrozė.
Gydymas:
- Skubi medicininė pagalba: Parafimozė yra neatidėliotina būklė. Jei apyvarpė negrąžinama į savo padėtį, varpos galvutė gali tapti kraujotakos sutrikimo auka. Gydymas gali apimti šaltųjų kompresų naudojimą patinimui mažinti.
- Chirurginė intervencija: Gydytojai gali atlikti chirurginę procedūrą, kurios metu padaromas nedidelis pjūvis apyvarpėje, kad būtų atkurta kraujotaka ir pašalinta parafimozė. Po to dažnai rekomenduojamas apipjaustymas.
Peyronie Liga
Kas yra Peyronie liga?
Peyronie liga yra būklė, kai varpoje susidaro plokštelės, kurios sukelia nenormalų varpos kreivumą. Tai gali paveikti vyrų seksualinę funkciją ir sukelti skausmą erekcijos metu.
Priežastys:
- Varpos trauma: Traumos ar sužalojimai varpos srityje gali sukelti randinius audinius, kurie vėliau formuoja plokšteles varpoje.
- Genetiniai veiksniai: Kai kuriems vyrams liga gali atsirasti dėl genetinio polinkio.
- Kolageno sutrikimai: Kai kurie vyrų kolageno metabolizmo sutrikimai gali prisidėti prie plokštelių susidarymo varpoje.
Simptomai:
- Pastebimas varpos kreivumas, ypač erekcijos metu.
- Plokštelės ar kietos dalys varpos audiniuose.
- Skausmas erekcijos metu arba sekso metu.
- Erekcijos sutrikimai, kurie gali apsunkinti lytinius santykius.
Gydymas:
- Vaistai: Tam tikri vaistai, tokie kaip kolagenazė, gali būti skiriami siekiant ištirpdyti plokšteles ir sumažinti varpos kreivumą.
- Injekcijos: Gydytojas gali injekuoti specialius vaistus į plokštelės zoną, kad sumažintų randinius audinius ir kreivumą.
- Chirurgija: Jei liga sunkiai paveikia varpos formą ir funkciją, gali būti rekomenduojama chirurginė intervencija, kurios metu pašalinamos plokštelės ar koreguojama varpos kreivė.
Lytiniu Keliu Plintančios Infekcijos (LPI)
Kas yra LPI?
Lytiniu keliu plintančios infekcijos (LPI) yra infekcijos, kurios perduodamos per lytinius santykius. Jos gali sukelti įvairius simptomus ant varpos ir aplinkinėse srityse, priklausomai nuo infekcijos tipo.
Priežastys:
- Neapsaugoti lytiniai santykiai: LPI plinta dėl tiesioginio sąlyčio su infekuotu partneriu. Nesinaudojant apsaugos priemonėmis, tokiais kaip prezervatyvai, padidėja užsikrėtimo rizika.
Simptomai:
- Gonorėja ir chlamidija: Skausmas šlapinantis, pūlingos išskyros iš varpos, niežulys.
- Herpes: Skausmingos pūslelės ar opos ant varpos ir aplink ją.
- ŽPV (žmogaus papilomos virusas): Genitalijų karpos, kurios gali būti besimptomės arba niežtinčios.
- Sifilis: Iš pradžių neskausmingos opos ant varpos, o vėliau – odos bėrimai ir kiti sisteminiai simptomai.
Gydymas:
- Antibiotikai: Bakterinės infekcijos, tokios kaip gonorėja ar chlamidija, sėkmingai gydomos antibiotikais.
- Priešvirusiniai vaistai: Herpeso atveju skiriami priešvirusiniai vaistai, kurie padeda sumažinti simptomų intensyvumą ir dažnumą.
- Prezervatyvai ir saugūs lytiniai santykiai: Tai yra pagrindinė prevencijos priemonė, siekiant išvengti LPI.
Varpos Vėžys
Kas yra varpos vėžys?
Varpos vėžys yra reta, bet rimta būklė, dažniausiai pasireiškianti vyresnio amžiaus vyrams. Ankstyva diagnostika ir gydymas yra svarbūs, kad būtų išvengta komplikacijų ir išgydyta liga.
Priežastys:
- Žmogaus papilomos virusas (ŽPV): ŽPV infekcija padidina varpos vėžio riziką.
- Prasta higiena: Ypač vyrams, kurie nėra apipjaustyti, nepakankama higiena gali padidinti infekcijų ir vėžio riziką.
- Rūkymas: Rūkymas siejamas su didesne varpos vėžio išsivystymo tikimybe.
Simptomai:
- Išopėjimai, paraudimai arba augliai ant varpos galvutės arba apyvarpės.
- Kraujavimas iš pažeistos vietos.
- Skausmas arba diskomfortas šlapinantis.
- Patinę limfmazgiai kirkšnies srityje.
Gydymas:
- Chirurginis pašalinimas: Ankstyvose stadijose varpos vėžys gali būti sėkmingai pašalintas chirurginiu būdu.
- Radioterapija: Naudojama sunaikinti vėžinėms ląstelėms, jei liga išplitusi.
- Chemoterapija: Kartais taikoma pažengusiose stadijose arba kartu su kitais gydymo metodais.
Priapizmas
Kas yra priapizmas?
Priapizmas – tai nuolatinė, skausminga erekcija, kuri tęsiasi ilgiau nei keturias valandas ir nėra susijusi su seksualiniu susijaudinimu. Tai medicininė būklė, kuri gali sukelti rimtų komplikacijų, jei negydoma laiku.
Priežastys:
- Kraujo tekėjimo sutrikimai: Priapizmas atsiranda, kai kraujas negali natūraliai ištekėti iš varpos.
- Vaistai: Kai kurie vaistai, ypač tie, kurie skiriami erekcijos sutrikimams gydyti, gali sukelti priapizmą.
- Kraujo ligos: Anemija, leukemija ir pjautuvinių ląstelių anemija yra žinomos kaip priapizmo sukėlėjai.
Simptomai:
- Skausminga erekcija, trunkanti ilgiau nei keturias valandas.
- Patinimas ir jautrumas varpos srityje.
- Sunkumai atsikratyti erekcijos.
Gydymas:
- Skubi medicininė pagalba: Jei erekcija trunka daugiau nei keturias valandas, būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją.
- Kraujotakos atstatymas: Gydytojas gali suleisti vaistų ar atlikti chirurgines procedūras, kad būtų atkurta kraujotaka.
- Vaistų dozės koregavimas: Jei priapizmą sukelia vaistai, gali tekti keisti vaistų dozavimą arba juos nutraukti.
Lichen Sclerosus
Kas yra Lichen Sclerosus?
Lichen sclerosus yra reta odos liga, kuri gali paveikti varpą, ypač apyvarpę. Tai sukelia baltų dėmių, odos plonėjimą ir randėjimą.
Priežastys:
- Autoimuniniai sutrikimai: Manoma, kad Lichen sclerosus yra susijęs su autoimuninėmis reakcijomis, kai organizmo imuninė sistema atakuoja savo odos ląsteles.
- Genetiniai veiksniai: Kai kuriems žmonėms šios ligos rizika yra didesnė dėl genetinio polinkio.
Simptomai:
- Baltos, lygaus paviršiaus dėmės ant varpos.
- Odos plonėjimas ir sausumas.
- Skausmas, ypač šlapinantis arba lytinių santykių metu.
- Gali atsirasti randai ar odos įtrūkimai.
Gydymas:
- Kortikosteroidų kremai: Šie vaistai padeda sumažinti uždegimą ir išvengti randėjimo.
- Chirurgija: Sunkiais atvejais gali prireikti chirurginio gydymo, ypač jei randai apsunkina šlapinimąsi ar lytinius santykius.
- Odos drėkinimas: Drėkinamieji kremai gali padėti pagerinti odos būklę ir sumažinti simptomus.
Varikocelė
Kas yra varikocelė?
Varikocelė yra venų išsiplėtimas kapšelyje, kuris gali paveikti kraujo tekėjimą ir sukelti skausmą ar nevaisingumą. Nors ši būklė labiau susijusi su sėklidėmis ir kapšeliu, ji gali paveikti ir varpą dėl kraujotakos sutrikimų.
Priežastys:
- Venų vožtuvų sutrikimas: Kai venų vožtuvai netinkamai reguliuoja kraujo tekėjimą, kraujas kaupiasi ir plečia venas.
- Kraujotakos sutrikimai: Varikocelė gali sukelti sumažėjusį kraujo pritekėjimą į varpą ir sukelti erekcijos sutrikimus.
Simptomai:
- Skausmas ar diskomfortas kapšelyje ir varpoje.
- Patinęs kapšelis.
- Mažesnė sėklidė pažeistoje pusėje.
- Sumažėjęs vaisingumas dėl blogos kraujotakos.
Gydymas:
- Skleroterapija: Gydytojas gali užblokuoti išsiplėtusias venas, kad būtų atkurta normali kraujotaka.
- Chirurginis gydymas: Kai kuriais atvejais gali būti reikalinga chirurginė intervencija venoms ištaisyti.
- Kompresiniai apatiniai: Specialūs apatiniai drabužiai gali sumažinti diskomfortą ir palaikyti kapšelio struktūrą.
Plokščialąstelinis Varpos Karcinoma
Kas yra plokščialąstelinis varpos vėžys?
Plokščialąstelinis karcinoma yra viena iš dažniausiai pasitaikančių varpos vėžio formų. Ji prasideda nuo plokščialąstelių odos sluoksnio ir gali išplisti į kitas kūno dalis.
Priežastys:
- Žmogaus papilomos virusas (ŽPV): ŽPV yra dažniausia priežastis, susijusi su varpos vėžiu.
- Rūkymas: Tabako vartojimas padidina vėžio riziką.
- Nepakankama higiena: Vyrai, kurie nėra apipjaustyti ir neskiria pakankamai dėmesio higienai, turi didesnę riziką susirgti varpos vėžiu.
Simptomai:
- Odos sustorėjimai, paraudimai arba opos ant varpos.
- Kraujavimas iš pažeistos srities.
- Skausmas ar niežulys varpos srityje.
- Patinę limfmazgiai kirkšnyje.
Gydymas:
- Chemoterapija: Naudojama pažengusiuose ligos etapuose arba kartu su kitais gydymo metodais.
- Chirurgija: Varpos vėžys dažniausiai gydomas chirurginiu būdu pašalinant vėžinius audinius.
- Radioterapija: Naudojama, kad būtų sunaikintos vėžinės ląstelės ir išvengta jų plitimo.
Herpes Genitalis (Lytinių Organų Herpesas)
Kas yra genitalijų herpesas?
Herpes genitalis yra lytiniu keliu plintanti infekcija, kurią sukelia herpes simplex virusas (HSV). Jis pasireiškia pūslelėmis arba opomis lytinių organų srityje, įskaitant varpą. Ši infekcija yra lėtinė, ir virusas lieka organizme visam gyvenimui.
Priežastys:
- Lytinis kontaktas: Herpes virusas plinta tiesioginio kontakto metu per gleivines ar odą lytinių santykių metu.
- Pirmoji infekcija: Po pirmo užsikrėtimo virusas lieka nervų ląstelėse ir gali periodiškai atsinaujinti, sukeldamas simptomus.
Simptomai:
- Skausmingos pūslelės arba opos ant varpos, šlaunų, sėdmenų ar šlaplės.
- Niežėjimas ir deginimo pojūtis lytinių organų srityje.
- Kartais karščiavimas, raumenų skausmai ir bendras negalavimas.
- Recidyvai – herpesas gali kartotis po stresinių situacijų, ligų ar imuninio atsako nusilpimo.
Gydymas:
- Priešvirusiniai vaistai: Vaistai, tokie kaip acikloviras, gali sumažinti simptomus ir pagreitinti gijimą, taip pat sumažinti recidyvų dažnį.
- Recidyvų prevencija: Stiprinant imuninę sistemą, galima sumažinti recidyvų dažnį. Prezervatyvų naudojimas gali padėti sumažinti infekcijos perdavimo riziką.
Fraktūra (Varpos Lūžis)
Kas yra varpos fraktūra?
Varpos lūžis yra reta, bet labai rimta būklė, kai plyšta erekcijos metu spaudžiamas varpos audinys (tunica albuginea). Tai gali įvykti dėl staigaus trauminio poveikio erekcijos metu, dažniausiai lytinių santykių ar masturbacijos metu.
Priežastys:
- Staigus lenkimas: Varpos lūžis dažniausiai įvyksta, kai erekcijos metu varpa staiga lenkiama arba suspaudžiama, pavyzdžiui, kai varpa atsitrenkia į partnerio dubenį sekso metu.
- Trauma: Varpos lūžį taip pat gali sukelti stipri trauma ar sužalojimas.
Simptomai:
- Aštrus skausmas ir garsus spragtelėjimas erekcijos metu.
- Greitas varpos patinimas ir paraudimas (hematoma).
- Erekcijos išnykimas ir kraujosruvų atsiradimas.
- Kartais – šlapimo nelaikymas arba šlapimo takų pažeidimai.
Gydymas:
- Skubi medicininė pagalba: Varpos fraktūra yra neatidėliotina medicininė būklė, ir būtina kuo greičiau kreiptis į gydytoją.
- Chirurginė intervencija: Daugeliu atvejų reikalinga chirurginė procedūra, kurios metu taisomi pažeisti audiniai.
- Pooperacinis laikotarpis: Po operacijos gali prireikti laiko varpos funkcijų atstatymui, įskaitant sekso ir erekcijos galimybes.
Sifilis
Kas yra sifilis?
Sifilis yra lytiniu keliu plintanti infekcija, kurią sukelia bakterija Treponema pallidum. Ši infekcija praeina per kelis etapus ir, jei nėra gydoma, gali sukelti rimtų komplikacijų, įskaitant smegenų, širdies ir kitų organų pažeidimus.
Priežastys:
- Lytinis kontaktas: Bakterija perduodama per tiesioginį sąlytį su sifilio opomis per lytinius santykius (vaginalinius, analinius ar oralinius).
Simptomai:
- Pirminis sifilis: Pirmajame etape ant varpos atsiranda neskausminga opa, vadinama kankra, kuri dažnai praeina savaime per kelias savaites.
- Antrinis sifilis: Po kelių savaičių gali atsirasti bėrimas, karščiavimas, limfmazgių patinimas ir kiti sisteminiai simptomai.
- Latentinis sifilis: Po antrinio etapo sifilis gali pereiti į „tylųjį“ etapą, kai simptomai nėra pastebimi, tačiau bakterija išlieka organizme.
- Tretinis sifilis: Negydomas sifilis gali pakenkti širdžiai, nervų sistemai ir kitoms kūno dalims.
Gydymas:
- Antibiotikai: Sifilis gydomas antibiotikais, dažniausiai penicilinu. Ankstyvose stadijose gydymas yra efektyvus, tačiau vėlesnėse stadijose gali prireikti ilgesnio gydymo kurso.
- Prevencija: Prezervatyvų naudojimas ir reguliari patikra dėl lytiniu keliu plintančių infekcijų padeda užkirsti kelią sifiliui.
Molluscum Contagiosum
Kas yra Molluscum contagiosum?
Molluscum contagiosum yra virusinė odos infekcija, sukeliama poxviruso. Ji sukelia mažas, neskausmingas, perlamutrines papules ant odos, įskaitant varpos srityje.
Priežastys:
- Kontaktas: Virusas plinta per tiesioginį kontaktą su užsikrėtusio asmens oda arba užkrėstais daiktais, pavyzdžiui, drabužiais ar rankšluosčiais.
Simptomai:
- Mažos, lygaus paviršiaus, perlamutrinės papulės su įdubimu centre.
- Papulės gali atsirasti bet kurioje kūno vietoje, įskaitant lytinius organus.
- Papulės nėra skausmingos, tačiau gali niežėti ar sukelti dirginimą.
Gydymas:
- Mechaninis pašalinimas: Papulės gali būti pašalintos mechaniniu būdu, naudojant specialius įrankius.
- Krioterapija: Užšaldymo terapija gali būti naudojama papulėms pašalinti.
- Vaistai: Tam tikri kremai ar tepalai gali padėti sumažinti infekciją ir sustabdyti viruso plitimą.
Kapošio Sarkoma
Kas yra Kapošio sarkoma?
Kapošio sarkoma yra reta, bet sunki kraujagyslių vėžio forma, kuri gali atsirasti ant odos, įskaitant varpos sritį. Ši būklė yra glaudžiai susijusi su žmogaus herpes virusu 8 (HHV-8) ir dažniausiai pasireiškia žmonėms, kurių imuninė sistema yra susilpnėjusi, pvz., ŽIV/AIDS sergantiems pacientams.
Priežastys:
- Imunosupresija: Žmonėms su silpna imunine sistema, pavyzdžiui, sergantiems AIDS ar tiems, kurie gydomi imunosupresiniais vaistais, rizika susirgti Kapošio sarkoma yra didesnė.
- HHV-8 infekcija: Šis virusas susijęs su Kapošio sarkomos vystymusi, ypač jei organizmas negali veiksmingai kovoti su infekcijomis.
Simptomai:
- Raudonos, violetinės arba rudos dėmės ant varpos, kurios gali išsivystyti į skausmingus mazgelius ar auglius.
- Pažeidimai gali atsirasti ir kitose kūno vietose, tokiose kaip burna, kojos ar plaučiai.
- Patinę limfmazgiai arba kiti sisteminiai simptomai.
Gydymas:
- Chemoterapija: Gali būti naudojama siekiant sumažinti navikų dydį ir plitimą.
- Radioterapija: Naudojama pažeidimams mažinti.
- Imunoterapija: Skiriami vaistai, stiprinantys imuninę sistemą, kad organizmas efektyviau kovotų su Kapošio sarkoma.
- Antiretrovirusinis gydymas: ŽIV sergantiems pacientams skiriamas antiretrovirusinis gydymas gali pagerinti bendrą sveikatos būklę ir sumažinti sarkomos plitimą.
Meatalinė Stenozė
Kas yra meatalinė stenozė?
Meatalinė stenozė yra šlaplės angos susiaurėjimas, dažniausiai atsirandantis po apipjaustymo. Ši būklė gali apsunkinti šlapinimąsi, sukelti diskomfortą ir padidinti šlapimo takų infekcijų riziką.
Priežastys:
- Apipjaustymas: Dažniausiai meatalinė stenozė atsiranda vaikams po apipjaustymo, nes dėl chirurginio pjūvio gali išsivystyti randai ir susiaurėti šlaplės anga.
- Uždegimai ar infekcijos: Lėtinis uždegimas ar šlapimo takų infekcijos gali sukelti randėjimą ir šlaplės susiaurėjimą.
Simptomai:
- Sunkumas pradėti šlapinimąsi.
- Plona šlapimo srovė.
- Nepakankamas šlapimo pūslės išsituštinimas.
- Kartais – kraujas šlapime arba skausmas šlapinantis.
Gydymas:
- Chirurgija: Kai kuriais atvejais gali prireikti chirurginio gydymo, norint atkurti normalią šlapimo takų funkciją.
- Šlaplės plėtimas: Atliekama procedūra, kurios metu šlaplės anga yra palaipsniui išplečiama.
Fournier Gangrena
Kas yra Fournier gangrena?
Fournier gangrena yra labai rimta ir reta infekcija, kuri paveikia tarpvietės audinius, įskaitant varpą. Tai greitai progresuojanti bakterinė infekcija, kuri gali sukelti audinių nekrozę ir sisteminę infekciją, jei negydoma laiku.
Priežastys:
- Bakterinė infekcija: Dažniausiai infekcija kyla dėl kelių bakterijų, įskaitant E. coli ir Streptococcus, kurios pateko į audinius per traumą ar žaizdą.
- Sumažėjęs imunitetas: Sergantieji cukriniu diabetu, ŽIV ar kitomis imunodeficito būklėmis turi didesnę riziką.
Simptomai:
- Intensyvus skausmas ir patinimas varpos, kapšelio ar tarpvietės srityje.
- Tamsėjantys, mirštantys audiniai (nekrozė).
- Karščiavimas, bendras nuovargis ir kiti sisteminiai simptomai.
- Kartais išsiskiria pūliai arba nemalonus kvapas dėl audinių suirimo.
Gydymas:
- Skubi chirurgija: Fournier gangrena reikalauja skubios chirurginės intervencijos, kad būtų pašalinti pažeisti audiniai.
- Intensyvi antibakterinė terapija: Skiriami stiprūs plataus spektro antibiotikai infekcijai gydyti.
- Pooperacinis gydymas: Po operacijos gali prireikti papildomų chirurginių procedūrų ir ilgo gydymo kurso, kad būtų užtikrintas visiškas išgijimas.
Apibendrinimas
Varpos ligų yra daugybė, ir jų kilmė gali būti įvairi: nuo infekcinių ligų, traumų iki piktybinių auglių. Nors kai kurios iš jų yra retos, kitos – kaip LPI ar balanitas – yra gana dažnos. Kiekviena liga gali turėti skirtingas pasekmes ir komplikacijas, todėl svarbu kuo anksčiau pastebėti simptomus ir kreiptis į gydytoją dėl diagnozės ir gydymo. Jei kyla neįprastų simptomų, nedelskite kreiptis į sveikatos priežiūros specialistą.