Vaisiaus ir naujagimio Rh izoimunizacija

Ligos aprašymas

Vaisiaus ir naujagimio Rh izoimunizacija, dar vadinama hemolizine liga naujagimiui (HLN), yra būklė, atsirandanti dėl imuninio konflikto tarp motinos ir vaisiaus kraujo. Ši būklė pasireiškia, kai Rh neigiamos (Rh-) kraujo grupės motina nešioja Rh teigiamą (Rh+) vaisių. Motinos imuninė sistema gali atpažinti vaisiaus Rh teigiamus eritrocitus kaip svetimus ir pradėti gaminti antikūnus prieš juos. Šie antikūnai gali pereiti per placentą ir sukelti vaisiaus raudonųjų kraujo kūnelių (eritrocitų) suirimo procesą, vadinamą hemolize. Tai gali sukelti vaisiaus anemiją, sunkius sveikatos sutrikimus ir, sunkesniais atvejais, intrauterinę vaisiaus mirtį arba naujagimio mirtį.

Ligos priežastys

Vaisiaus ir naujagimio Rh izoimunizacija dažniausiai atsiranda dėl Rh faktoriaus nesuderinamumo tarp motinos ir vaisiaus. Pagrindinės priežastys ir rizikos veiksniai yra šie:

  • Rh nesuderinamumas: Būklė pasireiškia, kai Rh neigiama motina nėščia su Rh teigiamu vaisiumi. Tai gali atsitikti, jei motina yra paveldėjusi Rh neigiamą kraujo grupę, o vaisius – Rh teigiamą, paveldėtą iš tėvo.
  • Sensibilizacija nėštumo metu: Jei motina per ankstesnį nėštumą ar kraujo perpylimą susidūrė su Rh teigiamu krauju, jos imuninė sistema gali būti jau „jautri“ ir sukurti antikūnus prieš Rh teigiamus eritrocitus. Šie antikūnai gali pereiti per placentą į vaisiaus kraują ir sukelti hemolizę.
  • Motinos ir vaisiaus kraujo sąlytis: Sensibilizacija taip pat gali atsirasti po motinos ir vaisiaus kraujo kontakto dėl placentos sužalojimo, persileidimo, invazinių prenatalinių procedūrų (pvz., amniocentezės), gimdymo ar cezario pjūvio.
  • Transfuzijos: Rh nesuderinamos kraujo perpylimo atveju motina gali tapti jautri Rh antigenams ir pradėti gaminti antikūnus, jei perpiltas kraujas buvo Rh teigiamas.

Ligos simptomai

Vaisiaus ir naujagimio Rh izoimunizacijos simptomai priklauso nuo antikūnų kiekio, per placentą pereinančių antikūnų tipo ir vaisiaus hemolizės sunkumo. Simptomai gali būti įvairūs ir pasireikšti tiek prenataliniu, tiek postnataliniu laikotarpiu:

Prenataliniai simptomai:

  • Vaisiaus anemija: Sumažėjęs raudonųjų kraujo kūnelių kiekis dėl hemolizės gali sukelti vaisiaus anemiją, dėl kurios vaisius tampa mažiau aktyvus.
  • Hidropsas fetalis: Sunkiais atvejais vaisiaus anemija gali sukelti hidropsą – sunkią būklę, kuriai būdingas skysčių kaupimasis vaisiaus audiniuose ir organuose (pvz., pilve, krūtinėje, po oda). Hidropsas fetalis gali kelti pavojų gyvybei ir dažnai baigiasi intrauterine vaisiaus mirtimi, jei nesiimama tinkamų priemonių.
  • Padidėjęs vaisiaus kepenų ir blužnies dydis: Dėl padidėjusio eritrocitų skaidymo vaisiaus kepenys ir blužnis gali padidėti (hepatosplenomegalija).

Postnataliniai simptomai:

  • Gelta: Padidėjęs bilirubino kiekis kraujyje dėl raudonųjų kraujo kūnelių irimo (hemolizės) sukelia naujagimio odos ir akių pageltimą. Gelta gali pasireikšti per pirmąsias 24 valandas po gimimo.
  • Anemija: Sumažėjęs raudonųjų kraujo kūnelių kiekis gali sukelti naujagimio anemiją, dėl kurios kūdikis gali būti blyškus, silpnas, sumažėjęs apetitas, greitas širdies ritmas ar kvėpavimas.
  • Branduolinė gelta (kernicterus): Sunkios hiperbilirubinemijos atvejais bilirubinas gali prasiskverbti į smegenis ir sukelti negrįžtamus smegenų pažeidimus. Tai gali sukelti neurologinius sutrikimus, tokius kaip raumenų tonuso sutrikimai, traukuliai, kurtumas ar protinis atsilikimas.
  • Širdies nepakankamumas: Sunkios anemijos ir hidropso atvejais gali atsirasti širdies nepakankamumas.

Ligos klasifikacijos

Vaisiaus ir naujagimio Rh izoimunizacija gali būti klasifikuojama pagal jos sunkumą ir simptomus:

  1. Lengva izoimunizacija: Pasireiškia lengva anemija ir minimalia arba vidutinio sunkumo gelta. Simptomai gali būti valdomi konservatyviu gydymu.
  2. Vidutinio sunkumo izoimunizacija: Sukelia reikšmingesnę anemiją ir gelta, kuriems gali prireikti intensyvesnio gydymo, pvz., fototerapijos ar eritrocitų perpylimo.
  3. Sunki izoimunizacija: Pasireiškia sunki anemija, hidropsas fetalis, stipri hiperbilirubinemija ir didelė rizika susirgti branduoline geltai (kernicterus). Dažnai reikalauja intensyvios priežiūros ir gali sukelti rimtų komplikacijų ar vaisiaus mirtį.

Ligos diagnostika

Vaisiaus ir naujagimio Rh izoimunizacijos diagnostika apima prenatalinius ir postnatalinius tyrimus, kurie padeda nustatyti būklės sunkumą ir valdyti gydymą:

Prenataliniai tyrimai:

  • Motinos kraujo tyrimai:
    • Kraujo grupės ir Rh faktoriaus nustatymas: Atliekama motinos ir tėvo kraujo grupės nustatymas bei Rh faktoriaus nustatymas.
    • Antikūnų titrai (netiesioginis Coombso testas): Matavimas antikūnų prieš Rh antigenus motinos kraujyje. Jei yra antikūnų, nustatomas jų kiekis ir stebima dinamika nėštumo metu.
  • Vaisiaus sveikatos įvertinimas:
    • Ultragarso tyrimas: Naudojamas vaisiaus augimui, kepenų ir blužnies dydžiui, hidropso požymiams (pvz., skysčių kaupimasis) įvertinti.
    • Vidinio smegenų kraujagyslių dopleris (MCA Doppler): Naudojamas vertinti vaisiaus kraujo tekėjimą vidurinėje smegenų arterijoje. Padidėjęs kraujo greitis gali reikšti vaisiaus anemiją.
    • Amniocentezė: Amniono skysčio bilirubino koncentracijos matavimas naudojamas anemijos sunkumo įvertinimui.

Postnataliniai tyrimai:

  • Naujagimio kraujo tyrimai:
    • Kraujo grupės ir Rh faktoriaus nustatymas: Nustatomas naujagimio kraujo tipas ir Rh faktorius.
    • Bilirubino lygio matavimas: Matavimas bendrojo ir tiesioginio bilirubino lygių kraujyje, siekiant įvertinti gelta sunkumą.
    • Hemoglobino ir hematokrito matavimas: Vertinama anemija naujagimiui.
    • Tiesioginis Coombso testas: Nustatoma, ar naujagimio kraujo eritrocitai yra padengti antikūnais, kas rodo hemolizės buvimą.

Ligos gydymas ir vaistai

Vaisiaus ir naujagimio Rh izoimunizacijos gydymas priklauso nuo būklės sunkumo ir gali apimti tiek prenatalines, tiek postnatalines intervencijas:

Prenatalinis gydymas:

  • Motinos antikūnų stebėjimas: Reguliarus antikūnų titrų matavimas, siekiant stebėti būklės progresavimą ir vaisiaus riziką.
  • Intrauterininis kraujo perpylimas: Jei vaisiui išsivysto sunki anemija, gali būti atliekamas intrauterininis kraujo perpylimas, kuris padeda padidinti raudonųjų kraujo kūnelių kiekį ir sumažinti anemijos sunkumą.
  • Ankstyvas gimdymas: Jei vaisiaus būklė blogėja, gali būti svarstomas ankstyvas gimdymas, siekiant išvengti tolesnės hemolizės ir užtikrinti, kad naujagimis galėtų gauti tinkamą gydymą po gimimo.

Postnatalinis gydymas:

  • Fototerapija: Šviesos terapija, naudojama sumažinti bilirubino kiekį kraujyje ir gydyti gelta. Fototerapija padeda bilirubinui paversti formą, kurią lengviau pašalinti per šlapimą ir išmatas.
  • Intraveninė imunoglobulino (IVIG) terapija: Naudojama sumažinti hemolizės lygį ir gali būti skiriama naujagimiams su sunkia hiperbilirubinemija.
  • Eritrocitų perpylimas: Sunkios anemijos atveju gali būti atliekamas eritrocitų perpylimas, siekiant padidinti hemoglobino kiekį ir pagerinti deguonies pernašą.
  • Eksanguinacinis kraujo perpylimas: Tai procedūra, kurios metu pašalinamas dalis naujagimio kraujo ir pakeičiamas donoro krauju. Ši procedūra atliekama esant sunkiai gelta ir anemijai, kai kiti gydymo metodai nėra veiksmingi.

Liaudiškos priemonės šiai ligai slopinti gydyti

Vaisiaus ir naujagimio Rh izoimunizacija yra rimta medicininė būklė, kuri reikalauja specializuoto medicininio gydymo ir priežiūros. Liaudiškos priemonės negali pakeisti tinkamo gydymo šioje situacijoje. Tačiau motinos sveikata ir gerovė gali būti palaikoma šiais būdais:

  • Sveika mityba: Nėštumo metu motina turėtų vartoti subalansuotą ir maistingą dietą, turinčią daug geležies, vitaminų ir mineralų, siekiant palaikyti savo ir vaisiaus sveikatą.
  • Pakankamas skysčių vartojimas: Motina turėtų vartoti pakankamai skysčių, kad palaikytų tinkamą hidrataciją ir kraujotaką.
  • Streso valdymas: Nėštumo metu svarbu išlaikyti streso lygį kuo žemesnį, nes stresas gali neigiamai paveikti nėštumo eigą.
  • Reguliarūs sveikatos patikrinimai: Reguliariai lankantis pas gydytoją ir atliekant rekomenduojamus tyrimus galima anksti nustatyti ir valdyti bet kokias nėštumo komplikacijas.

Visada svarbu pasitarti su gydytoju dėl tinkamiausių priemonių ir būdų sveikatai palaikyti nėštumo metu.

Prevencija

Vaisiaus ir naujagimio Rh izoimunizacijos prevencija apima keletą svarbių priemonių, skirtų užkirsti kelią motinos sensibilizacijai ir sumažinti komplikacijų riziką:

  • Anti-D imunoglobulino injekcija (Rho(D) imunoglobulinas): Skiriama Rh neigiamoms moterims nėštumo metu, jei yra rizika, kad vaisius yra Rh teigiamas. Imunoglobulinas apsaugo motiną nuo antikūnų prieš Rh antigenus susidarymo. Injekcija paprastai atliekama 28 nėštumo savaitę ir per 72 valandas po gimdymo, persileidimo, abortų ar kitų situacijų, kai gali atsirasti motinos ir vaisiaus kraujo sąlytis.
  • Vengti nereikalingų procedūrų, kurios gali sukelti kraujo sąlytį: Jei įmanoma, reikėtų vengti invazinių prenatalinių procedūrų, kurios gali sukelti motinos ir vaisiaus kraujo sąlytį.
  • Reguliarus nėštumo priežiūra: Ankstyva ir nuolatinė nėštumo priežiūra padeda nustatyti rizikos veiksnius ir laiku imtis prevencinių priemonių.

Šaltiniai

  1. https://health.usf.edu/care/obgyn/services-specialties/mfm/isoimmunization#:~:text=The%20mother%20will%20not%20have,in%20some%20cases%20may%20die.
  2. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC6996534/
  3. https://www.msdmanuals.com/home/women-s-health-issues/complications-of-pregnancy/hemolytic-disease-of-the-fetus-and-newborn
SVARBU: Gydyk.lt puslapyje pateikta informacija yra skirta tik bendram informavimui. Ji negali būti laikoma gydytojo ar vaistininko konsultacijos pakaitalu. Straipsniuose pateikiami patarimai, aprašymai apie ligas, gydymo metodus, vaistus, maisto papildus ar sveikatos būklės vertinimus yra tik rekomendacinio pobūdžio. Prieš priimdami bet kokius sprendimus dėl sveikatos, vaistų vartojimo ar gydymo, visada pasitarkite su kvalifikuotu sveikatos priežiūros specialistu.

Gydytojai