Allopurinolum

Apibūdinimas
Ksantinoksidazės inhibitorius (slopina mažai tirpios
šlapimo rūgšties sintezę).
Indikacijos
Podagros priepuolių profilaktikai; inkstų šlapimo
rūgšties ir kalcio oksalato akmenų susidarymo
profilaktikai; hiperurikemijos komplikacijų profilaktikai
vartojant citotoksinius vaistus.
Kontraindikacijos
Padidėjęs jautrumas veikliajai arba bet kuriai pagalbinei
medžiagai.
Dozavimas
Suaugusiesiems. Per burną. Iš pradžių 100 mg 1
kartą per parą, geriau po valgio; koreguoti pagal
šlapimo rūgšties koncentraciją plazmoje ar šlapime.
Įprastinė palaikomoji paros dozė lengvais
atvejais 100-200 mg, vidutinio sunkumo – 300-600
mg, sunkiais – 700-900 mg. Didesnę kaip 300 mg
paros dozę suvartoti per kelis kartus.
Vaikams. Vaikams iki 15 metų. Per burną. Hiperurikemijos
komplikacijų profilaktikai vartojant
citotoksinius vaistus, taip pat esant fermentų sutrikimams:
10-20 mg/kg per parą (didžiausia paros
dozė – 400 mg).
IFN. 100 mg per parą, didinti tik nesant pakankamo
poveikio; sunkus IFN – skirti mažesnę kaip 100
mg paros dozę arba ilgesniais intervalais; esant galimybei
dozuoti pagal oksipurinolio koncentraciją
plazmoje (turi būti <100 mikromolių/litre). KFN. Mažinti dozę. Nepageidaujamos reakcijos Dažniausios: bėrimas (vaistą nutraukti; jei bėrimas lengvas, jam išnykus, skirti iš naujo; vėl išbėrus, vaistą nutraukti visam laikui); pykinimas, vėmimas viduriavimas. Kitos: laikinai pasunkėjusi podagra (iš pradžių); bendras negalavimas, galvos skausmas, galvos sukimasis, mieguistumas, sutrikę rega ir skonis; hipertenzija; simptomų nesukeliančios ksantinų sankaupos raumenyse; alopecija; hepatotoksinis poveikis; parestezija, neuropatija; ginekomastija; kraujo pokyčiai (leukopenija, trombocitopenija, hemolizinė ir aplazinė anemija); padidėjusio jautrumo reakcijos (eksfoliacinis dermatitas, karščiavimas, limfadenopatija, artralgija, ir eozinofilija – panašūs į Stevens-Johnson sindromą ar toksinę epidermio nekrolizę sutrikimai, vaskulitas, hepatitas, inkstų nepakankamumas, labai retai – traukuliai). Nėštumas Teratogeniškas gyvūnams. Duomenų apie kenksmingą poveikį žmogui nėra. Vartoti tik neabejotinai būtinais atvejais. Žindymas Patenka į moters pieną, tačiau duomenų apie kenksmingą poveikį nėra. Įspėjimai Atsargiai skirti, kai yra IFN, KFN, sutrikusi hemopoezė. Kad neištiktų podagros priepuolis, iš pradžių (kol bus sureguliuota šlapimo rūgšties koncentracija ir paskui dar bent 1 mėn., iš viso paprastai apie 3 mėn.) kartu skirti NVNU (bet ne salicilato) arba kolchicino. Vartoti bent 2 l skysčių per parą. Su citotoksiniais vaistais susijusios hiperurikemijos komplikacijų profilaktikai skirti prieš juos. Podagros priepuoliui gydyti netinka, tačiau jam ištikus gydymo metu vartojimą tęsti ir kartu skirti vaistų priepuoliui gydyti. (Ypač svarbi sąveika su azatioprinu ir merkaptopurinu). Šaltinis | Vaistų žinynas | Lietuvos sveikatos mokslų universitetas | Fiziologijos ir farmakologijos institutas | Medicinos mokslų daktaras Rimas Jankūnas, Medicinos mokslų daktaras Arvydas Milašius | Vidaus ligų klinika | Medicinos mokslų daktarė Palmira Leišytė