Captoprilum

Apibūdinimas
AKF inhibitorius.
Indikacijos
Arterinė hipertenzija; stazinis širdies nepakankamumas;
profilaktikai po miokardo infarkto (jei yra
kairiojo skilvelio disfunkcija, o klinikinė būklė stabili);
diabetinė nefropatija sergant 1-ojo tipo cukriniu
diabetu.
Kontraindikacijos
Padidėjęs jautrumas AKF inhibitoriams; diagnozuota
ar įtariama inkstų arterijų stenozė; aortos
stenozė ar nutekamųjų takų obstrukcija; nėštumas;
porfirija.
Dozavimas
Suaugusiesiems. Per burną. Arterinė hipertenzija:
monoterapijai iš pradžių po 12,5 mg 2 kartus per
parą; vartojant kartu su diuretiku, iš pradžių po
6,25 mg 2 kartus per parą (pirmąją dozę gerti vakare
prieš miegą); įprastinė palaikomoji dozė – po
25 mg 2 kartus per parą, didžiausia – po 50 mg 2-3
kartus per parą. Širdies nepakankamumas: iš pradžių
6,25-12,5 mg, įprastinė palaikomoji dozė – po
25 mg 2-3 kartus per parą, didžiausia paros dozė –
150 mg. Profilaktikai po miokardo infarkto: iš pradžių
6,25 mg (padėti vartoti praėjus 3 dienoms po
miokardo infarkto), per kelias savaites (jei pacientas
toleruoja) paros dozę didinti iki 150 mg (per
kelis kartus). Diabetinė nefropatija: 75-100 mg per
parą (per kelis kartus).
Vaikams. Per burną. Naujagimiams – iš pradžių po
10 μg/kg 2-3 kartus per parą, prireikus dozė koreguojama
atsižvelgiant į vaisto toleravimą. Vaikams
– iš pradžių po 300 μg/kg (jei vartojama diuretikų
ar dėl jų poveikio sumažėjęs vandens ir druskų
kiekis organizme – po 150 μg/kg) 3 kartus per
parą, prireikus dozė didinama po 300 μg/kg kas
8-24 val. iki mažiausios efektyvios.
Senyviems. Per burną. Arterinė hipertenzija: iš
pradžių po 6,25 mg 2 kartus per parą. IFN. Mažinti dozę. Suaugusiųjų diabetinė nefropatija:
KK <10 ml/min – iš pradžių po 12,5 mg 2 kartus per parą. Vaikams – iš pradžių po 150 μg/kg 3 kartus per parą. Nepageidaujamos reakcijos Dažniausios: hipotenzija; sutrikusi inkstų funkcija; bėrimas (kartu gali būti niežulys ir dilgėlinė); ilgalaikis sausas kosulys; karščiavimas, sąnarių skausmas; hiperkalemija. Kitos: sinusitas, rinitas, ryklės perštėjimas; pankreatitas; pykinimas, vėmimas, dispepsija, viduriavimas, vidurių užkietėjimas, sutrikęs skonis, stomatitas; pakitę kepenų funkcijos rodikliai, tulžies stazės sukelta gelta, hepatitas; trombocitopenija, leukopenija, neutropenija, agranulocitozė, hemolizinė anemija; galvos skausmas, galvos svaigimas, nuovargis, bendras negalavimas, parestezija; angioedema, bronchų spazmas; tachikardija; seruminė liga; padidėjęs jautrumas šviesai; kūno svorio mažėjimas; makulopapulinis bėrimas; veido paraudimas dėl kraujo priplūdimo; acidozė. Nėštumas Rizikos kategorija – CM (DM – II ir III trimestru). Žindymas Vartoti atsargiai. Įspėjimai Atsargiai skirti, kai yra periferinių kraujagyslių liga ar generalizuota aterosklerozė, sergantiesiems įgimta ar idiopatine angioedema. Pirmoji dozė gali sukelti ūminę ryškią hipotenziją, ypač kai kartu vartojama diuretikų, yra dehidratacija, širdies nepakankamumas, ribojamas natrio kiekis ar atliekama dializė. Jei įmanoma, paskutiniąsias kelias dienas iki skiriant šio vaisto nevartoti diuretikų, paskui juos galima pradėti vartoti po kelių savaičių; jei laikinai nutraukti diuretikų vartojimą neįmanoma, pacientą reikia stebėti bent 2 val. po pirmosios dozės arba kol stabilizuosis AKS. Pradedant šiuo vaistu gydyti širdies nepakankamumą, pacientą atidžiai stebėti (sunkų širdies nepakankamumą pradėti gydyti ligoninėje). Prieš gydymą ir gydant tirti inkstų funkciją ir elektrolitų koncentraciją. Jei yra kraujagysles pažeidusi kolagenozė, tirti kraujo ląstelių skaičių. Negalima dializuoti didelio tankio poliakrilonitrilinėmis membranomis, taikyti MTL aferezės dekstrano sulfatu. Neskirti prieš nujautrinant bičių ar vapsvų nuodais. Šaltinis | Vaistų žinynas | Lietuvos sveikatos mokslų universitetas | Fiziologijos ir farmakologijos institutas | Medicinos mokslų daktaras Rimas Jankūnas, Medicinos mokslų daktaras Arvydas Milašius | Vidaus ligų klinika | Medicinos mokslų daktarė Palmira Leišytė