Topiramatum

Apibūdinimas
Priešepilepsinis vaistas.
Indikacijos
Suaugusiųjų bei vaikų židininių priepuolių su antrine
generalizacija ar be jos ir pirminių generalizuotų
toninių-kloninių priepuolių monoterapijai ar papildomam gydymui; suaugusiųjų ir
vaikų Lennox-Gastaut sindromas. Suaugusių žmonių
migrenos priepuolio profilaktika (vaistas tinka
kaip antrojo pasirinkimo priemonė).
Kontraindikacijos
Padidėjęs jautrumas vaistui.
Dozavimas
Suaugusiesiems. Per burną. Papildomas gydymas:
pradinė dozė – 25-50 mg 1 kartą per parą vakare
prieš miegą. Vėliau kas savaitę ar dvi savaites dozė
didinama po 25-50 mg per parą ir lygiomis dalimis
išgeriama per 2 kartus. Įprastinė paros dozė – 200-
400 mg. Didžiausia paros dozė – 1600 mg. Monoterapija:
pradinė dozė – 25 mg per parą vakare prieš
miegą. Po vienos savaitės dozę galima didinti po
25-50 mg per parą kas 1-2 sav. Tokia dozė suvartojama
per 2 kartus. Palaikomoji dozė – 100-200 mg
per parą, didžiausia rekomenduojama paros dozė
– 500 mg. Tablečių negalima smulkinti, geriama
neatsižvelgiant į valgį.
Vaikams. Per burną. Papildomas gydymas: >2
metų – įprastinė paros dozė yra 5-9 mg/kg lygiomis
dalimis per 2 kartus. 1-ąją savaitę – po 1-3 mg/
kg 1 kartą per parą vakare prieš miegą. Vėliau kas
1-2 sav. paros dozė didinama po 1-3 mg/kg. Tokia
dozė suvartojama per 2 kartus. Dozę didinti atsižvelgiant
į paciento būklę. Tyrimų metu buvo vartota
ne didesnė kaip 30 mg/kg dozė. Monoterapija:
>2 metų – pradinė dozė yra 1-3 mg/kg, suvartojama
per 1 kartą. Po 1-2 sav. dozę galima didinti po
1-3 mg/kg per parą. Rekomenduojama dozė monoterapijai
– 3-6 mg/kg per parą.
IFN. Kai yra vidutinio sunkumo ar sunkus KFN,
skirti pusę įprastinės dozės.
Nepageidaujamos reakcijos
Dažniausios: ataksija, negalėjimas susikaupti,
sumišimas, sutrikusi kalba, galvos skausmas ar
svaigimas, nuovargis, parestezija, mieguistumas,
sutrikusi rega, susilpnėjusi atmintis, tremoras, sumažėjęs
kūno svoris, pykinimas, anoreksija; nemiga,
depresija, pilvo skausmas, nervingumas, pakitusi
nuotaika, nerimas.
Kitos: ažitacija, amnezija, depresija, emocinis nepastovumas,
sulėtėjusi psichomotorika, sumišimas,
haliucinacijos, suicidinis elgesys; leukopenija; pakitęs
skonis; inkstų akmenligė; sumažėjęs prakaitavimas;
diplopija, ūminė miopija, susijusi su
antrine uždarojo kampo glaukoma; metabolinė
acidozė; pūslinė odos ar gleivinės reakcija (daugiaformė
eritema, pūslelinė, Stevens-Johnson sindromas,
toksinė epidermio nekrolizė).
Įspėjimai
Atsargiai skirti, kai yra IFN, KFN, taip pat dirbantiesiems
su pavojinga technika. Pacientą būtina
stebėti dėl depresijos ir(ar) suicidinio elgesio.
Vaistas didina inkstų akmenligės riziką, ypač linkusiems
į inkstų akmenligę, todėl rekomenduojama
gerti pakankamai skysčių. Ūminė miopija ir antrinė uždarojo kampo glaukoma pasireiškė pavieniams
vaistą vartojusiems pacientams (vaikams
ir suaugusiesiems). Paprastai požymiai pasireiškia
per pirmąjį gydymo mėnesį. Vaistas mažina prakaitavimą,
todėl gali padidėti kūno temperatūra
(ypač vaikams). Atsargiai skirti pacientams, linkusiems
į acidozę. Poveikis nėščiosioms netirtas. Nežindyti.
Vartojimą nutraukti laipsniškai. Gali sumažėti
geriamųjų kontraceptikų efektyvumas.
Šaltinis | Vaistų žinynas | Lietuvos sveikatos mokslų universitetas | Fiziologijos ir farmakologijos institutas | Medicinos mokslų daktaras Rimas Jankūnas, Medicinos mokslų daktaras Arvydas Milašius | Vidaus ligų klinika | Medicinos mokslų daktarė Palmira Leišytė