Zofenoprilum

Apibūdinimas
AKF inhibitorius, provaistas.
Indikacijos
Lengva ar vidutinio sunkumo pirminė arterinė hipertenzija;
ūminis miokardo infarktas (kai stabili
hemodinamika ir negydoma tromboliziniais preparatais).
Kontraindikacijos
Padidėjęs jautrumas AKF inhibitoriams; paveldėta,
idiopatinė arba vartojant kitus AKF inhibitorius
pasireiškusi angioedema; diagnozuota ar įtariama
abiejų inkstų arterijų arba vienintelio inksto
arterijos stenozė; aortos stenozė ar nutekamųjų
takų obstrukcija; sunkus KFN; nėštumas; vaisingoms
moterims, nevartojančioms patikimų kontraceptikų.
Dozavimas
Suaugusiesiems. Per burną. Pirminė hipertenzija:
iš pradžių 15 mg (jei kartu vartojama diuretiko
arba sumažėjęs skysčių ar druskos kiekis organizme
– 7,5 mg) 1 kartą per parą, prireikus kas 4
sav. dozę didinti atsižvelgiant į organizmo reakciją,
įprastinė dozė – 30 mg 1 kartą per parą, didžiausia
paros dozė – 60 mg (per 1–2 kartus). Ūminis
miokardo infarktas: pradėti vartoti per pirmąsias
24 val., vartoti 6 sav.: 1-2-ąją parą – po 7,5 mg kas
12 val., 3-4-ąją parą – po 15 mg kas 12 val., nuo
5-osios paros – po 30 mg kas 12 val. Jei iki gydymo
arba 1-3-ąją parą po ūminio miokardo infarkto sistolinis
AKS ≤120 mm Hg, dozės nedidinti; jei padidinus
dozę pasireiškė hipotenzija (sistolinis AKS
≤ 100 mm Hg), grąžinti prieš tai vartotą dozę; pasireiškus
sunkiai hipotenzijai (2 kartus kas valandą
sistolinis AKS 45 ml/min – dozės koreguoti nereikia, KK 45 ml/
min – dozės koreguoti nereikia, KK <45 ml/min – paros dozę mažinti perpusę, dializuojamiems – 4 kartus. Ūminis miokardo infarktas: neskirti. KFN. Per burną. Pirminė hipertenzija: lengvas ar vidutinio sunkumo KFN – pradinę dozę mažinti per pusę. Ūminis miokardo infarktas: neskirti. Nepageidaujamos reakcijos Dažniausios: hipotenzija; sutrikusi inkstų funkcija; ilgalaikis sausas kosulys; karščiavimas, sąnarių skausmas; hiperkalemija; pykinimas, vėmimas; galvos svaigimas, galvos skausmas, nuovargis. Kitos: sinusitas, rinitas, ryklės perštėjimas; pankreatitas, dispepsija, viduriavimas, vidurių užkietėjimas sutrikęs skonis; pakitę kepenų funkcijos rodikliai, tulžies stazės sukelta gelta, hepatitas; trombocitopenija, leukopenija, neutropenija, agranulocitozė, hemolizinė anemija; galvos skausmas, galvos svaigimas, nuovargis, bendras negalavimas, parestezija; bėrimas (kartu gali būti niežulys ir dilgėlinė), angioedema, bronchų spazmas; mėšlungis; bendras negalavimas; proteinurija. Nėštumas Rizikos kategorija – CM (DM – II ir III trimestru). Pirmąjį trimestrą vartoti nerekomenduojama, antrąjį ir trečiąjį – negalima. Žindymas Žindyti negalima. Įspėjimai Atsargiai skirti, kai yra periferinių kraujagyslių liga ar generalizuota aterosklerozė, psoriazė. Pirmoji dozė gali sukelti ūminę ryškią hipotenziją, ypač kai kartu vartojama diuretikų, yra dehidratacija, širdies nepakankamumas, ribojamas natrio kiekis ar atliekama dializė. Jei įmanoma, kelias dienas iki skiriant šio vaisto nevartoti diuretikų, paskui juos galima pradėti vartoti po kelių savaičių; jei diuretikus laikinai nutraukti neįmanoma, pacientą reikia stebėti bent 2 val. po pirmosios dozės arba kol stabilizuosis AKS. Pacientą, kuriam pradedamas gydyti širdies nepakankamumas, atidžiai stebėti (sunkų širdies nepakankamumą pradėti gydyti ligoninėje). Atidžiai stebėti pacientą, kuriam yra KFN. Prieš gydymą ir gydant tirti inkstų funkciją ir elektrolitų koncentraciją. Jei kraujagysles pažeidė kolagenozė, tirti kraujo ląstelių skaičių. Dializei nenaudoti didelio tankio poliakrilonitrilinių membranų, netaikyti MTL aferezės dekstrano sulfatu. Neskirti prieš nujautrinant bičių ar vapsvų nuodais. Šaltinis | Vaistų žinynas | Lietuvos sveikatos mokslų universitetas | Fiziologijos ir farmakologijos institutas | Medicinos mokslų daktaras Rimas Jankūnas, Medicinos mokslų daktaras Arvydas Milašius | Vidaus ligų klinika | Medicinos mokslų daktarė Palmira Leišytė