Polyvidonum iodum

Apibūdinimas
Vietiškai veikiantis antiseptikas – jodo ir polividono
kompleksinis junginys. Po kontakto su oda
arba gleivine atsipalaiduoja laisvas jodas. Jodas
veikia baktericidiškai gramteigiamus ir gramneigiamus
kokus bei lazdeles, kai kuriuos anaerobinius
mikroorganizmus, mieliagrybius, pirmuonis
ir virusus.
Indikacijos
Tonzilitas; faringitas; tonzilofaringitas; glositas; aftinis
stomatitas; prieš chirurginę kvėpavimo ir rijimo
takų intervenciją; burnos ertmės infekcinėms
ligoms gydyti po chemoterapijos.
Kontraindikacijos
Padidėjęs jautrumas jodui; hipertirozė; dekompensuotas
širdies nepakankamumas; IFN; 2 sav.
prieš planuojamą tyrimą ar gydymą radioaktyviuoju
jodu ir 2 sav. po jų.
Dozavimas
Žr. registruotus vaistus.
Nepageidaujamos reakcijos
Dažniausios: trumpalaikis deginantis paveiktos
vietos skausmas; burnos sausumas; ilgiau vartojant
– metalo skonis burnoje, padidėjęs seilėtekis,
akių ir gerklų tinimas, plaučių edema, odos bėrimas,
sutrikęs virškinimas.
Kitos: dilgėlinė, angioedema; anafilaksinis šokas.
Nėštumas
Rizikos kategorija – D. Teratogeniškas, gali rezorbuotis
didelis jodo kiekis ir paveikti vaisiaus skydliaukę.
Jodas greitai praeina pro placentos barjerą.
Ilgai arba prieš pat gimdymą vartojamas
jodas vaisiui ar naujagimiui gali sukelti hipotirozę
ir gūžį.
Žindymas
Jodas kaupiasi motinos piene. APA nuomone, vartojant
jodo preparatus, žindyti galima.
Įspėjimai
Atsargiai skirti, kai yra KFN. Nerekomenduojama
skirti jaunesniems kaip 8 metų vaikams, sergantiesiems
laringitu. Nerekomenduojama vartoti kartu
su kitomis burnos ertmę ir ryklę dezinfekuojančiomis
priemonėmis (pvz., vandenilio peroksidu).
Šaltinis | Vaistų žinynas | Lietuvos sveikatos mokslų universitetas | Fiziologijos ir farmakologijos institutas | Medicinos mokslų daktaras Rimas Jankūnas, Medicinos mokslų daktaras Arvydas Milašius | Vidaus ligų klinika | Medicinos mokslų daktarė Palmira Leišytė