Trombino laikas
Trombino laikas kas tai yra?
Trombino laikas (TT arba TV) yra kraujo krešėjimo tyrimas, naudojamas įvertinti galutinį kraujo krešėjimo etapą – fibrinogeno virtimą fibrinu. Trombinas yra fermentas, kuris paverčia fibrinogeną į fibriną, sudarantį krešulį. Šio tyrimo metu stebima, kiek laiko užtrunka fibrinogeno virtimas į fibriną, kai kraujo mėginiui yra pridedamas trombinas. Trombino laikas padeda nustatyti, ar yra problemų su fibrinogenu arba ar kraujyje nėra medžiagų, kurios trukdo kraujo krešėjimui.
Trombino laiko tyrimas dažnai naudojamas kaip dalis krešėjimo sutrikimų diagnostikos, kartu su kitais tyrimais, pvz., protrombino laiku (PT) ir aktyvinto dalinio tromboplastino laiku (aPTT).
Kada atliekamas trombino laiko tyrimas?
Trombino laiko tyrimas atliekamas, kai įtariama kraujo krešėjimo sutrikimų ar kai kiti krešėjimo tyrimai rodo nukrypimus. Pagrindinės situacijos, kai gali būti atliekamas šis tyrimas:
- Įtariant kraujo krešėjimo sutrikimus – jei pacientui yra dažnos kraujosruvos, padidėjęs kraujavimas arba kiti simptomai, rodantys kraujo krešėjimo sutrikimus.
- Esant nenormaliam PT ar aPTT – jei kiti krešėjimo tyrimai rodo nukrypimus, trombino laikas gali padėti nustatyti, ar problema yra susijusi su fibrinogenu.
- Kepenų ligų diagnostikai – kepenys gamina fibrinogeną, todėl šis tyrimas gali padėti įvertinti kepenų funkciją.
- Vertinant fibrinolitinį aktyvumą – fibrinolitiniai sutrikimai gali paveikti trombino laiką.
- Kai įtariamas DIC (diseminuotas intravaskulinis koaguliacijos sindromas) – ši būklė lemia kraujo krešėjimo ir fibrinolizės disbalansą, ir TT tyrimas gali būti naudingas diagnozei.
Kokia yra normali trombino laiko vertė?
Normalios trombino laiko ribos gali skirtis priklausomai nuo laboratorijos, tačiau vidutiniškai:
- Normali trombino laiko vertė: 14–21 sekundė.
Svarbu paminėti, kad šios ribos gali skirtis priklausomai nuo tyrimo metodo, todėl vertinant rezultatus reikia atsižvelgti į laboratorijos pateiktas ribas.
Ką rodo padidėjęs trombino laikas?
Padidėjęs trombino laikas reiškia, kad fibrinogeno virtimas į fibriną užtrunka ilgiau nei įprastai. Tai gali rodyti šias būkles:
- Mažą arba disfunkcinį fibrinogeno kiekį – pvz., dėl įgimto fibrinogeno trūkumo (hipofibrinogenemija arba disfibrinogenemija).
- Kepenų ligas – kepenys gamina fibrinogeną, todėl sutrikus jų funkcijai gali būti mažesnis arba neįprastai veikiantis fibrinogenas.
- Heparino poveikį – heparinas yra antikoaguliantas, kuris gali trukdyti krešėjimui ir padidinti trombino laiką.
- DIC (diseminuotas intravaskulinis koaguliacijos sindromas) – ši būklė sukelia sisteminį krešėjimo ir fibrinolizės sutrikimą, didinant trombino laiką.
- Inkstų nepakankamumą – dėl tam tikrų medžiagų kaupimosi kraujyje gali sutrikti krešėjimas.
Ką rodo sumažėjęs trombino laikas?
Sumažėjęs trombino laikas yra retas, tačiau gali atsirasti:
- Kai kraujyje yra per didelis fibrinogeno kiekis – pvz., esant uždegimui, kai organizmas reaguoja didindamas fibrinogeno gamybą.
Tačiau trumpesnis trombino laikas nėra dažnai vertinamas kaip patologinė būklė, nes dažniau dėmesys kreipiamas į padidėjusius rodiklius.
Kaip atliekamas trombino laiko tyrimas?
Trombino laiko tyrimas atliekamas laboratorijoje, imant paciento kraujo mėginį:
- Kraujo mėginio paėmimas – kraujo mėginys imamas iš venos ir dedamas į mėgintuvėlį su antikoaguliantu.
- Laboratorinė analizė – laboratorijoje į mėginį pridedama trombino, kad būtų stebima, kiek laiko užtrunka fibrinogeno virtimas į fibriną.
- Rezultatų interpretacija – pagal laiką, per kurį susidaro krešulys, įvertinama, ar trombino laikas yra normalus, padidėjęs ar sumažėjęs.
